Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjas Rimas Švirinas, sekretoriaujant Redai Narijauskienei, dalyvaujant asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, D. J., nukentėjusiajam R. K., teismo posėdyje išnagrinėjo D. J. a. k. (duomenys neskelbtini) gim Alytuje, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, profesinio išsilavinimo, išsituokusio, nedirbančio, neįgalaus (darbingumas 20 proc.), gyv. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad 2012 m. birželio 15 d. Alytaus apskrities VPK pareigūnas D. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2012 m. birželio 5 d. apie 10²⁰val. iš kiemo, esančio Birutės g. 6, pavogė R. K. priklausantį metalinį kampuotį, kurio vertė 100 Lt. Tokie D. J. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 str.

Posėdžio metu D. J. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad motinos sklype pakeitė tvoros tinklą laikantį kuolą savo metaliniu kampuočiu. Kuris stovi į žemę įkaltas ir šiuo metu. Nukentėjusiojo R. K. metalinio kampučio nevogė.

Nukentėjusysis R. K. parodė, kad norėdamas sutvarkyti kaimynės tvorą, ją laikantį išvirtusį kuolą, pakeitė metaliniu kampuočiu. Birželio pradžioje jam paskambino draugė Dovilė ir pasakė, kad kaimynas D. J. kampuotį ištraukė iš žemės ir nusinešė namo. Kampučio (sąramos) vertė 100 Lt. Šią sąramą jis buvo parsinešęs iš darbo ir panaudojo tvoros remontui.

Liudytoja D. J. paaiškino, kad R. K. remontavo tvorą ir buvo įkasęs metalinį kampuotį. Ji matė, kaip D. J. šį kampuotį išsikasė ir nusinešė į savo kiemą. Apie tai pasakė savo draugui R. K., parašė pareiškimą policijai.

Liudytojas V. P. patvirtino D. J. paaiškinimus, kad išgriuvusią tvorą remontavo D. J. ir supuvusį medinį kuolą pakeitė savo kampuočiu. Jis nematė, kad tvora būtų paremta stambesniu kampuočiu. Jis dažnai būdavo pas Simonavičienę, tačiau nematė, kad tvorą būtų remontavęs R. K..

Liudytoja B. S. sklypo ir tvoros savininkė, D. J. motina, paaiškino, kad R. K. tvoros niekada neremontavo, savo kampuočiu jos parėmęs nebuvo, tvorą remontavo sūnus ir pastarasis jokio R. K. priklausančio kampučio nepaėmė.

Liudytojas R. M., R. K. brolis, posėdžio metu nepatvirtino, kad R. K. buvo įkasęs sąramą ir, kad ją pavogė D. J..

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Kaip matyti iš D. J. paaiškinimų jis kaltės nepripažino, nurodė, kad nukentėjusiajam R. K. priklausančio kampuočio, kaip įvardinta bylos nagrinėjimo metu - sąramos, nevogė. Tokius paaiškinimus jis davė ir policijos pareigūnui prieš surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Posėdžio metu jo paaiškinimus patvirtino liudytojai B. S., V. P., iš dalies R. M.. Apie tai, kad buvo pavogta sąrama nurodė tik nukentėjusysis bei jo draugė D. J.. Sąrama nesurasta ir byloje nėra surinkta kitų patikimų įrodymų patvirtinančių, kad D. J. pavogė nukentėjusiajam priklausantį minėtą turtą, juolab, kad iš pateikto plano ir to neneigia nei D. J., nei R. K., tvora priklauso B. S.. Esant tokių aplinkybių visumai, visas abejones dėl kaltės vertinant D. J. naudai, teismui nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pastarasis pavogė minėtą turtą ir įvykdė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str., todėl jo atžvilgiu byla nutrauktiną neesant jo veiksmuose minėto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. J. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.