Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-02-24 · Administracinė byla Nr. I2-699-596/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-24
Bylos Nr.
I2-699-596/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02311-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Egidija Puzinskaitė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
R. J.
Atsakovas
Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba
Trečiasis asmuo
A. S.
Administracinė byla Nr. I2-699-596/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02311-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Egidijos Puzinskaitės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. J. skundą atsakovei Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – atsakovė arba Taryba) 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. KT-64 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Tarybą pareiškėjos 2019 m. vasario 13 d. pateiktą skundą išnagrinėti iš naujo (b. l. 1–8).

Žemesnės instancijos teismas

Paaiškina, kad teismo ekspertui A. S. antstolės V. M. 2018 m. spalio 31 d. patvarkymu Nr. S1 - 43653 vykdomojoje byloje Nr. 0015/16/01390 duota užduotis nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbti), unikalusis Nr. 4400-3880-1495, paskirtis - kita (komercinės paskirties objektų teritorijos), bendras sklypo plotas 0.8615 ha (toliau – Žemės sklypas), kurio savininkai yra S. J. ir B. G., rinkos vertę. Teismo ekspertas, nekilnojamojo turto vertintojas A. S. pateikė išvadą (toliau - Ekspertizės aktas), kad Žemės sklypo vertė 2018 m. lapkričio 28 d. paskaičiuota lyginamuoju metodu yra 951 000 EUR. Pareiškėjos teigimu, teismo ekspertas pažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) nuostatas, todėl ji 2019 m. vasario 13 d. pateikė Tarybai skundą dėl teismo eksperto A. S. profesinės etikos kodekso pažeidimų ir prašė taikyti drausminę nuobaudą. Taryba 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. KT-64 paliko pareiškėjos skundą nenagrinėtą.

Šalies argumentai

Pareiškėja su ginčijamu Sprendimu nesutinka ir mano, kad Taryba pažeidė Teismo ekspertizės įstatymo (toliau – ir TEĮ) nuostatas, iškraipė ekspertinio tyrimo sąvoką, atsisakė atlikti jos kompetencijai priskiriamus veiksmus, leido teismo ekspertui išvengti atsakomybės už grubius etikos pažeidimus.

Pareiškėjos teigimu, teismo ekspertas A. S. nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. sausio 24 d., siekdamas įvertinti Žemės sklypą, bendravo su turto brokeriais ir plėtotojais. Pareiškėjos nuomone, teismo eksperto konsultavimasis su turto plėtotojais, kurių interesas visada yra įsigyti turtą už kuo mažesnę kainą, su brokeriais, kurie taip pat atstovauja pirkėjams, norintiems turtą įsigyti kuo pigiau, taip pat duomenų apie turto vertinimo faktą, patį turtą, jo požymius, savininkus ir pan. atskleidimas vienareikšmiškai patvirtina, kad eksperto išvada dėl turto vertės buvo pateikta ne vadovaujantis vien tik specialiomis žiniomis, pritaikius metodikas ir teisės aktuose numatytas procedūras, o konsultuojantis su asmenimis, neturinčiais reikiamo išsilavinimo, kvalifikacijos ir turinčiais labai aiškų suinteresuotumą kuo mažesnėmis kainomis rinkoje. Nurodo, kad paaiškėjus šiam faktui, vertinimas negali būti laikomas objektyviu ir kyla klausimas dėl teismo eksperto galimybės atlikti teismo ekspertizes ateityje.

Pažymi, kad Taryba sprendime iškraipė pateikto skundo esmę ir nepagrįstai nurodė, kad Tarybos veiksmais siekiama paneigti eksperto išvadą, nors tai turi būti daroma civilinėje byloje ginčijant antstolės veiksmus. Pareiškėjos teigimu, nei viename iš Tarybai pateiktų reikalavimų nebuvo prašoma paneigti eksperto išvadą: pirmuoju reikalavimu buvo prašoma konstatuoti konkrečius etikos principų pažeidimus, antruoju - skirti drausminę nuobaudą, o trečiuoju - skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjos skunde yra nurodyti teismo eksperto pažeisti etikos principai, nurodyti konkretūs teismo eksperto veiksmai, kurie patvirtina Etikos kodekso normų pažeidimus, pateikti tai patvirtinantys įrodymai.

Atsiliepimas

Atsakovė Taryba atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 37–40). Paaiškina, kad Taryba ginčijamame Sprendime vadovavosi įstatymine ekspertinio tyrimo sąvoka, įtvirtinta TEĮ 3 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią tik teismas, teisėjas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, fizinis ar juridinis asmuo, kitos organizacijos ar jų padaliniai gali paskirti ar prašyti paskirti atlikti ekspertinį tyrimą. Paaiškina, kad formos, kuriomis gali būti kreipiamasi į teismo ekspertą skiriant ekspertinį tyrimą, yra nutartis, užduotis arba prašymas; nutartis išimtinai sietina su teismo ar teisėjo priimamais sprendimais, o tuo tarpu užduotis gali būti skiriama tik remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nuostatomis; prašymo skirti ekspertinį tyrimą antstolis pateikti taip pat negali, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau - CPK) 613 straipsnio 1 dalimi, vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Atsakovės teigimu, minėta TEĮ 3 straipsnio 1 dalyje nuostata neapima antstolio patvarkymo vykdomojoje byloje, kuriuo teismo ekspertui paskiriama atlikti tyrimą, todėl antstolio pavedimu atliktas tyrimas nėra laikytinas ekspertiniu tyrimu TEĮ prasme. Pažymi, kad Taryba neturi įgaliojimų aiškinti šią sąvoką plečiamai, todėl ginčijamame Sprendime teismo eksperto veiksmų atitiktis Etikos kodekse įtvirtintiems principams negalėjo būti įvertinta. Paaiškina, kad Sprendime detaliai išdėstyti motyvai, teisės aktai bei teismų praktika, kuo vadovaudamasi Taryba nusprendė pareiškėjos skundą palikti nenagrinėtą, t. y. nenagrinėti skundo iš esmės. Atsakovė taip pat remiasi administracinių teismų nutartyse formuluojamu aiškinimu, kad argumentai, kuriais siekiama paneigti ekspertizės akto teisėtumą, negali būti pagrindu įrodinėjant tai, ar teismo ekspertas savo veiksmais nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų principų, todėl mano, kad Sprendime pateikiami argumentai, kuriais pagrindžiama, kad Taryba nėra įgaliota priimti sprendimo skundžiamu klausimu, negali būti vertinama kaip skundo esmės iškraipymas ar su skundo esme nesusijusios informacijos pateikimas.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą (b. l. 54–61). Nurodo, kad prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeistas turtas - Žemės sklypas antstolės patvarkymais rinkos vertės nustatymui jau buvo vertintas UAB „Ober-Haus“. Antstolei 2017 m. kovo 21 d. patvarkymu informavus šalis apie turto ekspertizės išvadas, pagal kurias areštuoto turto - Žemės sklypo rinkos vertė buvo nustatyta 340 000 Eur, abi šalys reiškė nesutikimą su nustatyta rinkos verte, kaip nepagrįstai per maža. Nurodytame prieštaravime pareiškėja nurodė, kad vertintojai nustatė kelis kartus mažesnę turto vertę, kartu pateikė 2016 m. kovo 7 d. UAB „Inreal“ vertinimą, kuriame Žemės sklypas įkainotas 933 000 Eur verte, atkreipė dėmesį, kad VĮ Registrų centro duomenimis turto vidutinė rinkos vertė yra nurodyta - 993 000 Eur. Vėliau pareiškėja, pateikusi prieštaravimus dėl UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertintojų nustatytos turto vertės, juos atsiėmė ir pateikė teismui skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė: panaikinti antstolės 2017 m. balandžio 11 d. patvarkymą Nr. S1-14487, kuriuo yra paskirta Žemės sklypo pakartotinė ekspertizė, reikalaujant suteikti skolininkų pasiūlytiems pirkėjams nupirkti turtą 340 000 Eur nustatytą rinkos vertę. Šie prejudiciniai faktai, t. y. aplinkybės, kurių nebereikia įrodinėti, yra nustatytos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. E2S-980-232/2018, kurioje buvo konstatuota, jog: areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, o tokio dokumento vykdomoje byloje nebuvo priimta; turtas skolininkų pasiūlytiems pirkėjams nebuvo parduotas; 2017 m. balandžio 4 d. antstolio patvarkymas, vykdomojoje byloje esant keliems, akivaizdžiai skirtingiems turto vertinimams dėl kainų skirtumo, antstoliui leido savo iniciatyva nuspręsti dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo; 2018 m. spalio 29 d. skolininkų R. J. ir A. J. patenkintas nušalinimo pareiškimas antstolio paskirtam vertintojui, kuriame skolininkai prašė antstolės nušalinti 2018 m. spalio 15 d. patvarkymu paskirtą ekspertinę įstaigą- UAB „Jungtinis verslas“ bei turto vertei nustatyti skirti kitą ekspertą - teismo ekspertę D. A. arba teismo ekspertą A. S.; 2018 m. spalio 31 d. patvarkymu Nr. S1-43653 skolininkų prašymas patenkintas, UAB „Jungtinis verslas“ nušalintas, o Žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ekspertizę pavesta atlikti teismo ekspertui A. S.. Tačiau atlikus pakartotinį vertinimą, pareiškėja jau dabar nesutinka su Turto ekspertizės akte Nr. ASTEA-19-015 nustatyta vertinamo Žemės sklypo rinkos verte, kuri yra 951 000 Eur, teigdama, jog ji nustatyta per maža, kaltinant ekspertą tikėtina žala. Teigia, kad pareiškėja, kardinaliai keisdama savo poziciją dėl turto rinkos vertės nėra sąžininga, nes atliktus turto vertinimo aktus interpretuoja tik sau asmeniškai siekdama naudos, kas neatitinka nei sąžiningumo, nei priverstinio pardavimo teisėtumo principų.

Pažymi, kad vykdymo procese antstolio pavedimu atliekamo ekspertizės akto tyrimo išsamumas bei eksperto objektyvumas yra išimtinai priskirtini nagrinėti teismo kompetencijai CPK nustatyta tvarka.

Teigia, kad pati pareiškėja pripažįsta, jog naujus skundo argumentus dėl „grubiausių etikos pažeidimų“ ji pateikia naujai, kadangi jie pareiškėjai paaiškėjo tik po to, kai Taryba priėmė sprendimą, paprašius pateikti eksperto paaiškinimus ir jo priedus. Mano, kad ši skunde nurodyta aplinkybė ir naujai atsiradę skundo argumentai negali sudaryti pagrindo teigti, jog Taryba “ignoravo“ pareiškėjos skundą ir/ar netinkami jį išnagrinėjo. Tarybai pateiktame skunde jokių eksperto veiksmų ir /ar aplinkybių, galinčių įtakoti Etikos kodekse įtvirtintų principų pažeidimą, nebuvo nurodyta. Skunde iš esmės buvo subjektyviai ginčijamos Ekspertizės akto išvados, jų teisėtumas ir pagrįstumas, formaliai nukreipiant į Etikos kodekso principų pažeidimus. Pažymi, kad vadovaujantis teismų suformuota praktika, nesant priimto teismo sprendimo, kuriuo būtu ekspertizės akto išvados panaikintos, net negali būti konstatuojamas Etikos kodekso normų, nustatančių eksperto atsakomybę už nepagarbą teisės aktams pažeidimas. Mano, kad pareiškėja, skunde nurodydama apie grubius etikos pažeidimus, nepriklausomumo principo pažeidimą, subjektyviai vertina teismo eksperto bendravimą su brokeriais ir plėtotojais nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. sausio 24 d. Teigia, kad atliekant vertinimą buvo nagrinėjami komercinės paskirties žemės sklypai panašioje vietovėje, panašiuose rajonuose, su panašiomis privažiavimo sąlygomis bei panašiu inžineriniu aprūpinimu, todėl siekiant objektyviai įvertinti turtą, ekspertas turi teisę bendrauti su kitais rinkos dalyviais bei rinkti informaciją apie panašų turtą.

Nurodo, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, įskaitant skundus dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat skundų, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai, todėl Taryba ne „ignoravo“, o pagrįstai paliko pareiškėjos skundą nenagrinėtą.

Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 95–101) papildomai nurodo, kad tuo atveju, jeigu antstolės patvarkymas dėl ekspertizės atlikimo yra neteisėtas ir antstolė pagal įstatymą negali prašyti atlikti teismo eksperto ekspertizę, tuomet teismo ekspertas turėjo žinoti, kad pateiktas prašymas atlikti ekspertizę prieštarauja TEĮ 3 straipsnio 1 daliai ir turėjo atsisakyti tokią ekspertizę atlikti, tačiau vykdomojoje byloje du teismo ekspertai atliko ekspertizę, neatsisakę dėl netinkamos antstolės kreipimosi formos. Pareiškėja paaiškina, kad teismo eksperto A. S. atlikta ekspertizė yra trečioji vykdymo procese, kadangi 2016 m. lapkričio 24 d. turto vertinimą atliko nekilnojamojo turto vertintoja UAB „Ober-Haus“, kuri dar nebuvo įrašyta į teismo ekspertų sąrašą ir todėl šis vertinimas (ekspertizė) buvo nuginčytas, kadangi buvo nustatyta 340 000 Eur turto vertė, kai vėlesniais vertinimais nustatytos vertės buvo 1 490 000 Eur bei 951 000 Eur. Paaiškina, kad pateikus skundą Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AATVNVT) dėl atlikto vertinimo ir vertintojos drausminės atsakomybės taikymo, AATVNVT atsakė, kad neturi kompetencijos nagrinėti turto vertintojos veiksmų rengiant 2016 m. lapkričio 24 d. ekspertizės aktą, kadangi, tai nėra turto vertinimas, o ekspertizės aktas nėra turto vertinimo ataskaita Turto ir verslo pagrindų įstatymo prasme. Pareiškėja nurodo, kad ginčą nagrinėjo ir Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – Komisija). Pareiškėjos teigimu, Taryba atsisako vertinti eksperto etikos pažeidimus, kadangi vykdymo procese turėjo būti atliekamas vertinimas, o ne teismo ekspertizė, o AATVNVT atsisako vertinti ekspertizės aktą, t. y. vertinimo ataskaitą atliktą vertintojo, kuris tuo laikotarpiu nebuvo ekspertas, kadangi pagal antstolės patvarkymus atliekama ekspertizė, o ne vertinimas. Pažymi, kad tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris nurodo, kad pagal antstolio patvarkymą vykdymo procese atliekamos ekspertizės, taip pat Komisija minėtame sprendime nurodo, kad dėl į sąrašą įrašytų teismo ekspertų nagrinėja Taryba. Pažymi, kad teisės aktai numato, kad turto vertintojai, teismo ekspertai atsako drausmine tvarka, tačiau tokios atsakomybės klausimą turinčios spręsti institucijos (Taryba ir AATVNVT) keliant drausminės atsakomybės klausimą, atsisako spręsti tokį klausimą, nes AATVNVT nuomone, pagal patvarkymą atliekamos ekspertizės, tai reikia spręsti kaip dėl ekspertų atsakomybės, o kadangi 2016 m. neteisėtą vertinimą atliko ne teismo ekspertė, o vertintoja, todėl už savo veiksmus neatsako, nors šiuo metu ji įrašyta į teismo ekspertų sąrašą. Pareiškėja teigia, kad Komisija nurodo, kad įrašymas į sąrašą yra pagrindas Tarybai spręsti dėl teismo eksperto drausminės atsakomybės, o Taryba laikosi pozicijos, kad pagal antstolio patvarkymą ekspertizės iš viso negali būti atliekamos. Pareiškėja pažymi, kad AATVNT vardu 2019 m. kovo 6 d. atsakymą Nr. (9.17) D2-599 ir 2019 m. balandžio 1 d. atsakymą Nr. (9.17) D2-918 pasirašė AATVNVT tarnybos direktoriaus pavaduotojas J. Č., kuris įėjo į Tarybos, priėmusios ginčijamą Sprendimą, sudėtį. Pareiškėja nurodo, kad neaišku, koks teisės aktas - TEĮ ar Turto ir verslo pagrindų įstatymas turi būti taikomas, siekiant patraukti drausminėn atsakomybėn pagal antstolio patvarkymą vertinimą pateikusį vertintoją/teismo ekspertą.

Paaiškina, kad nei vienas iš Tarybai pateikto skundo reikalavimų nėra susijęs su pasirinktais ekspertinio tyrimo būdais. Pažymi, kad Tarybos nebuvo prašoma patikrinti teismo eksperto pateiktą išvadą, nustatyti kitą vertę ir pan., tačiau kadangi teismo ekspertas vertino tik dalį jam pateiktų dokumentų, jis pažeidė tyrimo išsamumo, sąžiningumo, teisingumo principus ir tai turi būti vertinama kaip etikos pažeidimas. Pareiškėja nurodo, kad ji atlieka visus veiksmus, kurie būtini ekspertizės išvadai paneigti, tačiau, jos nuomone, tai nekeičia fakto, kad nepriklausomai nuo to, ar išvada bus paneigta, ar ne, etikos pažeidimus padaręs teismo ekspertas turi už tai atsakyti drausmine tvarka. Mano, kad teismo ekspertas nėra vykdymo proceso dalyvis ir todėl jis neturi teisės susipažinti su vykdomosios bylos duomenimis, o ypač nurodyti tik dalį faktinių vykdymo proceso aplinkybių, kaltindamas pareiškėją nesąžininga pozicija dėl turto vertės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Tarybos 2019 m. gegužės 22 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjos skundas buvo paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo bei Tarybos įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. vasario 13 d. skundą iš esmės.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja su 2019 m. vasario 13 d. skundu kreipėsi į Tarybą dėl teismo eksperto A. S. profesinės etikos kodekso pažeidimų, prašydama: nustatyti teismo eksperto A. S., pateikusio Turto ekspertizės aktą Nr. ASTEA-19-015, etikos pažeidimus nesilaikius tyrimo išsamumo, profesionalumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, sąžiningumo, nešališkumo, teisingumo principų reikalavimų ir atlikus veiksmus, kurie gali padaryti turto savininkams ir kitiems vykdymo proceso dalyviams labai didelę žalą; skirti teismo ekspertui A. S. drausminę nuobaudą - siūlyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui išbraukti teismo ekspertą iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo (b. l. 41–48).

Taryba ginčijamu Sprendimu pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtą, nurodydama, kad Taryba privalo nagrinėti skundus pagal jai įstatymų leidėjo suteiktus įgaliojimus, o šiuo atveju Taryba nėra įgaliota priimti sprendimo skundžiamu klausimu. Taryba pažymėjo, kad tik teismas ir tik tuo atveju, jeigu būtų nagrinėjama civilinė byla dėl antstolio veiksmų, galėtų įvertinti, ar teismo ekspertas įvertino visus jam pateiktus dokumentus, ar nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės atlikimą, reikalavimų, ar objektų palyginimas yra kokybiškas, ar pateiktas rinkos vertinimas yra teisingas, ar ekspertizės akto išvada yra teisinga, pagrįsta ir neprieštaraujanti kitiems byloje esantiems įrodymams (b. l. 9–11).

Pareiškėja, nesutikdama su priimtu Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą. Pareiškėjos teigimu, Tarybos priimtas Sprendimas, kuriuo jos skundas paliktas nenagrinėtu, grubiai pažeidžia galiojantį teisinį reglamentavimą, leidžia teismo ekspertui išvengti atsakomybės už etikos pažeidimus, iškraipo skundo esmę. Pareiškėjos manymu, teismo eksperto veikla turėjo būti išnagrinėta remiantis nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais.

Pagal keliamo ginčo pobūdį byloje svarbu nustatyti, ar Taryba pagrįstai pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtą, motyvuodama tuo, kad skunde nurodytos argumentacijos nagrinėjimas nepatenka į Tarybos kompetencijos ribas.

Teismo ekspertų veiklos principus, jų turinį, atsakomybę už šių principų pažeidimą, skundų dėl teismo ekspertų veiksmų atitikties nustatytiems veiklos principams nagrinėjimo tvarką nustato Teismo ekspertizės įstatymas, Etikos kodeksas bei ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1R-54 patvirtintas Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamentas (toliau – Reglamentas).

Pagal Teismo ekspertizės įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalį, teismo ekspertų veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais. Konkrečių teismo ekspertų veiklos principų turinys apibrėžiamas Etikos kodekse.

Teismo ekspertizės įstatymo 4¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Etikos kodekso pažeidimų nagrinėja Taryba, vadovaudamasi teisingumo ministro patvirtintu Reglamentu. Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų. Minėta nuostata detalizuojama Reglamento 2 punkte, kuriame nustatyta, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, įskaitant skundus dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundus, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai. Taigi, Taryba yra kompetentinga vertinti, ar teismo ekspertas savo veiksmais nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų principų, nevertinant ekspertinio tyrimo išvadų teisingumo ir pagrįstumo.

Pagal Teismo ekspertizės įstatymo 4¹ straipsnio 4 dalį, Taryba, nustačiusi Etikos kodekso pažeidimus, turi teisę priimti šiuos sprendimus: 1) pareikšti įspėjimą; 2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše; šis viešas įspėjimas Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše skelbiamas vienerius metus; 3) siūlyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui išbraukti teismo ekspertą iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo.

Nagrinėjamu atveju atsakovė Sprendimu pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtą, motyvuodama tuo, kad jai nėra suteikta teisė nagrinėti skundus dėl ekspertų proceso veiksmų, skundų dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundų, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai. Taryba Sprendime nurodė, kad pareiškėjos skunde keliami klausimai yra susiję su teismo ekspertų procesinių veiksmų bei parengtų ekspertinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, o tai nepriskirtina Tarybos kompetencijai.

Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad pareiškėjos skunde keliami klausimai nepriskirtini Tarybos kompetencijai, kadangi susiję su skunde minimo teismo eksperto procesinių veiksmų bei surašyto ekspertinio akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu. Tokia išvada darytina įvertinus pareiškėjos Tarybai pateikto skundo turinį, iš kurio matyti, kad nors pareiškėja ir nurodo, kad Ekspertizės aktą surašiusio eksperto veikla turi būti grindžiama tyrimo išsamumo, profesionalumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, sąžiningumo, nešališkumo ir teisingumo principais, tačiau pareiškėja skundu iš esmės siekė įrodyti būtent Ekspertizės akte nurodytų išvadų neatitikimą logikos dėsniams, rinkos sąlygoms, taip pat jo nepagrįstumą bei neteisėtumą (neteisingumą).

Iš skundo turinio matyti, kad eksperto, parengusio Ekspertizės aktą, veiksmus pareiškėja kritiškai vertina įrodinėdama ekspertinio akto nepagrįstumą, be kita ko, analizuodama, jog nebuvo vertinami visi pateikti duomenys (dokumentai), taip pat kritikavo eksperto pasirinktus ekspertinio tyrimo būdus. Pareiškėja skundo argumentais komentuodama eksperto netinkamai parinktus lyginamuosius sandorius, siekė paneigti tam tikras ekspertų nustatytas aplinkybes, nurodydama, kad jie melagingi, tuo pagrindu eksperto atsakymus įvertindama kaip Etikos kodekse nurodytų principų pažeidimą. Pareiškėja skunde Tarybai įrodinėjo, kad eksperto pateikta išvada melaginga, nesąžininga, klaidinga, nekokybiška, neatidi ir pan. Taigi iš skundo Tarybai turinio aiškiai matyti, kad pareiškėja, pagrįsdama eksperto vykdyto proceso veiksmų neteisėtumą nurodytų principų kontekste, iš esmės kėlė klausimą dėl Ekspertizės akto išvados nepagrįstumo ir neteisėtumo, kurias (išvadas), pareiškėjo nuomone, turėjo įvertinti Taryba.

Pažymėtina, kad Etikos kodekso 4 straipsnio 1 punktas įtvirtina eksperto nepriklausomumo principą, kuris reiškia, kad ekspertinio tyrimo išvadas ekspertas teikia remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais, vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais. Pagal TEĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismo ekspertas turi teisę savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja eksperto, parengusio Ekspertizės aktą, nusižengimus grindžia įrodinėdama šio akto nepagrįstumą ir neteisingumą, tačiau, kaip jau minėta, ekspertizių turinio vertinimas įšskirtinai priklauso teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai, todėl Taryba Sprendime pagrįstai nurodė, kad ekspertizės akto išvados pagrįstumo ir teisėtumo klausimų nagrinėjimas nepriskirtinas jos kompetencijai. Taryba teisėtai paliko nenagrinėtą pareiškėjos skundą nurodydama, kad ekspertizės aktas gali būti ginčijamas byloje, apskundus antstolio veiksmus, ir tik teismas gali pasisakyti ir įvertinti, ar ekspertai tinkamai išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius dokumentus, ar tinkamai pritaikė metodus, tinkamai pasirinko vertinimo būdą.

Sutiktina su Tarybos argumentais, kad iš Ekspertizės akto turinio (nevertinant jo teisėtumo) iš esmės suprantama, kad, nors ekspertas šio akto 3 puslapyje nurodytoje informacijoje dėl neįsileidimo į butą padarė rašybos klaidą, tačiau iš turinio aišku, ką jis turėjo mintyje. Šį formalų neatitikimą Taryba pagrįstai įvertino tik kaip techninio pobūdžio klaidą, neturinčią įtakos ekspertizės išvadoms.

Apibendrinant darytina išvada, kad Taryba tinkamai taikė jos kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, nagrinėjimo procedūrų nepažeidė, todėl palikdama nenagrinėtą pareiškėjos skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Priešingai, nei skunde nurodė pareiškėja, Sprendimas pakankamai išsamiai detalizuotas, suprantamas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis.

Netenkinus pagrindinio reikalavimo panaikinti Sprendimą, išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą taip pat negali būti tenkinamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo parengimą. Pareiškėja R. J. teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 95–101) su trečiojo suinteresuoto asmens prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesutiko, nurodydama, kad byloje keliamas klausimas nėra susijęs su teismo eksperto teisėmis, o su institucijos kompetencija bei pareiga nagrinėti drausminės atsakomybės klausimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo išlaidoms priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms; 2) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme); 3) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis); kai išnagrinėjus bylą patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (3 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (5 dalis).

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis įtvirtina reikalavimą dėl išlaidų atlyginimo suinteresuotai proceso šaliai pateikti teismui prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, pirmiausia turi būti įvertintas ginčo turinys ir nustatyta, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, galima nustatyti, ar priimtu galutiniu res judicata galią turinčiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės.

Taigi nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog, nustatant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, būtina įvertinti, ar teismo sprendimu buvo patenkintos arba apgintos jo teisės. Šio klausimo sprendimui būtina įvertinti kilusio ginčo pobūdį ir nustatyti, kokiu būdu pareiškėjos administracinėje byloje reikšti reikalavimai buvo susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Tarybą su 2019 m. vasario 13 d. skundu dėl teismo eksperto A. S. profesinės etikos kodekso pažeidimų, prašydama taikyti jam drausminę nuobaudą, o ginčas administracinėje byloje kilo dėl Tarybos Sprendimo, priimto išnagrinėjus šį pareiškėjos skundą, teisėtumo ir pagrįstumo. Trečiasis suinteresuotas asmuo nagrinėjamoje byloje palaikė atsakovės poziciją. Teismui konstatavus, jog ginčijamo Sprendimo naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, darytina išvada, jog teismas apgynė trečiojo suinteresuoto asmens A. S. teises ir šis asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Įvertinus trečiojo suinteresuoto asmens prašymo turinį ir su prašymu pateiktus dokumentus, darytina išvada, kad šiuo atveju spręstinas klausimas dėl jo prašomų priteisti 600 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, priteisimo pagrįstumo.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė 2019 m. rugpjūčio 5 d. teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. AP-2019-08/27, sudarytą su advokate A. P., 2019 m. rugpjūčio 7 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 19/08/55 600 Eur sumai, 2019 m. rugpjūčio 8 d. banko mokėjimo nurodymą Nr. 48, patvirtinantį, kad A. S. sumokėjo advokatei A. P. 600 Eur (b. l. 62–63, 73–74). Taigi trečiojo suinteresuoto asmens prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro jo realiai patirtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti už atsiliepimo į pareiškėjos skundą parengimą teismui (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (nagrinėjamu atveju aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymo redakcija) kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), pagal kurių 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, už atsiliepimo į ieškinį parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalaus koeficiento dydis yra 2,5.

Atsiliepimo pateikimo dieną galiojo 2019 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento paskelbtas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kurio dydis buvo lygus 1262,7 Eur. Pagal Rekomendacijas rekomenduojamas priteisti maksimalus išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą dydis yra 3 156, 75 Eur (1262,7 Eur x 2,5). Trečiojo suinteresuoto asmens už atsiliepimo parengimą prašoma priteisti 600 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto už atsiliepimo į skundą (ieškinį) priteistino maksimalaus išlaidų dydžio, todėl atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, ši suma trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. priteistina iš pareiškėjos R. J., kurios skundas yra atmestas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. iš pareiškėjos R. J. 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisEgidija PuzinskaitėJolita Rasiukevičienė