- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- 1-362-961/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10206-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Civilinis ieškovas
- J. S.
- Kaltinamasis
- V. I.
- Advokatai
- Kazimiras Poplovuchinas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, teistas:
1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskiriant galutinę bausmę – vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimas. Taikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams bei paskirti įpareigojimai.
2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskiriant vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, ar pradėti mokytis.
3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, paskiriant galutinę bausmę – vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo. Taikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams bei paskirti įpareigojimai.
4. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2009 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 323 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams.
5. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – dveji metai keturi mėnesiai laisvės atėmimo.
6. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
7. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 181 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
8. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (25 epizodai), 180 straipsnio 1 dalyje (6 epizodai), 180 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – šeši metai laisvės atėmimo.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta 18 MGL bauda.
10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta galutinė bausmė – 14 MGL bauda.
11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai), 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta bausmė – dvejų metų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti realią dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 14 d.
12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius BK 64(1) str., paskirta galutinė bausmė – 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu pridėta prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos ir neatliktos bausmės dalies ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis V. I. 2019 m. kovo 12 d., apie 8.15 val. (duomenys neskelbtini), iš anksto turėdamas tikslą užvaldyti J. S. priklausantį turtą – materialinę vertę turinčius daiktus ar pinigus, paskambinus J. S. buto Nr. 87 durų skambučiu bei pasišalinus iš šio buto durų akutės aprėpties lauko, taip išviliojus J. S. išeiti į laiptinę, jis (V. I.) panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį J. S. bei grasindamas jį panaudoti atėmė galimybę nukentėjusiajam J. S. pasipriešinti, t.y. aktyviais veiksmais neleido J. S. užsidaryti savo buto durų iš vidaus, įstūmė J. S. į buto vidų, po ko pats užėjo į nukentėjusiojo kambarį, kur kambaryje prie sekcijos susistumdymo su J. S. metu suėmęs jam už kairės rankos riešo, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam J. S. poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairio riešo srityje bei muštinę žaizdą kairės plaštakos delniniame paviršiuje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip įsibrovė į patalpą – J. S. butą, kur nukentėjusiajam J. S. psichinio poveikio įtakoje iš sekcijos apatinės spintelės ištraukus odinį aplankalą su jame buvusiais asmens dokumentais – negaliojančiu Lietuvos Respublikos piliečio pasu Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-03-14 išduotu Lietuvos Respublikos piliečio pasu Nr. (duomenys neskelbtini), pensininko pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitais dokumentais – jis (V. I.) pagriebė šį aplanką nukentėjusiajam J. S. iš rankų, o nukentėjusiajam pradėjus šaukti, jis (V. I.) iš sekcijos pagrobė nukentėjusiajam priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 320“, 69 Eur vertės, su SIM kortele, 1 Eur vertės, po ko iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu, įsibrovus į patalpą ir panaudojus fizinį smurtą bei grasinus jį panaudoti, taip atėmus nukentėjusiajam J. S. galimybę priešintis, pagrobė svetimą, J. S. priklausantį, 70 Eur vertės turtą.
Kaltinamasis V. I. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino ir parodė, kad pažįstamas jam pasakė, kad nukentėjusysis skolingas pinigų, kurių nenori atiduoti, pasakė, kur nukentėjusysis laiko pinigus. Taip ir buvo, kaip nurodyta kaltinamajame akte, t. y. jis paskambino į nukentėjusiojo duris ir pasitraukė iš durų akutės matomumo. Kai nukentėjusysis atidarė duris ir jį (V. I.) pamatė, išsigando ir bandė uždaryti duris, išstumti jį iš buto. Tuomet jis (V. I.) paėmė už durų rankenos, kad nukentėjusysis neuždarytų durų, stumtelėjo nukentėjusįjį į butą. Užėjęs į vidų, griebė nukentėjusįjį už rankos, kad šis nepabėgtų į laiptinę, ir uždarė buto duris. Nuėjo į kambarį, paėmė iš stalčiaus piniginę. Pamatęs ant sekcijos mobilų telefoną, pasiėmė ir jį ir išėjo. Laiptinėje draugo jau nebuvo, nuo to karto jo iš viso nematė. Nuėjęs į (duomenys neskelbtini) tualetą, patikrino piniginę. Ten buvo tik visokie dokumentai, pinigų visiškai nebuvo. Todėl viską išmetė į šiukšliadėžę. Dokumentų jam nereikėjo, jis tikėjosi, kad toje piniginėje bus pinigų. Nukentėjusiojo telefonu pasinaudojo iškviesdamas taksi, prieš tai išmetęs SIM kortelę; vėliau telefoną pardavė lombarde už 10 eurų. Dėl savo veiksmų gailisi ir atsiprašo nukentėjusiojo.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. I. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. I. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pažįsta L. Č. nuo 2018 metų žiemos, kartu lankė anoniminių narkomanų grupes, ten ir susipažino, po ko ėmė bendrauti. 2019-03-12 apie 8.15 val. jis kartu su L. Č. taksi automobiliu atvyko prie (duomenys neskelbtini) namo, esančio Vilniuje. Iš anksčiau L. Č. jam buvo pasakojęs, kad jis gyveno pas garbaus amžiaus vyrą jo bute, kad šis jam skolingas pinigų sumą, tačiau nei už ką skolingas, nei kiek, neįvardijo. 2019-03-12, prieš atvykstant, L. Č. paprašė jo vykti kartu su juo, kad jis iš minėto senjoro galėtų atsiimti skolą. Jiems išlipus iš taksi, kuris liko jų laukti, jis su L. Č. laiptais užlipo, jei neklysta, į šeštą namo aukštą, prie 87 buto durų. L. Č. jam nurodė, jog tai tas pats butas, kuriame jis anksčiau gyveno. L. Č. paskambinus į durų skambutį, netrukus duris atidarė apie 60 metų amžiaus vyras. Pastarasis ėmė kalbėtis su L. Č. apie skolą. Vykstant pokalbiui, jis tarpduryje stovėjusį įtarime nurodytą J. S. dešine ranka atsainiai, nenaudodamas didelės jėgos, o tiksliau lengvai pastūmė jį į šoną, link sienos, po ko užėjo į buto vidų. Girdėjo, kaip pokalbio meta J. S. ėmė rėkti, bet ką būtent sakė, nepamena, nes nesigilino. Bute jis nuėjo į kambarį, kuriame buvo spinta, sekcija, miego baldai. Jam L. Č. buvo pasakęs, kur J. S. laiko savo piniginę. Kambaryje, iš sekcijos spintelės paėmė odinį aplankalą su jame buvusiais daiktais, tikėjosi, kad ten bus laikomi pinigai. Taip pat nuo sekcijos spintelės paėmė ten gulėjusį mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ ir išėjo iš buto. Jam išeinant, į butą užėjo J. S., kuris jo atžvilgiu kažką sakė, tačiau ką nepamena. Laiptinėje L. Č. jau nebuvo. Jis sėdo į jo laukianti taksi automobilį ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini), esantį Vilniuje. Nuėjęs į vieną iš (duomenys neskelbtini) esančių tualetų, ten patikrino paimtą aplankalą ir neradęs pinigų, jį su jame buvusiais daiktais išmetė. Mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ pasiliko ir tam tikrą laiką naudojosi, vėliau pardavė jį nepažįstamam asmeniui, dirbusiam lombarde, Sodų gatvėje, Vilniuje. Už minėtą įrenginį gavo 10 eurų, juos greičiausiai išleido kazino. Kitą dieną buvo sutikęs L. Č., klausė jo, kodėl jis pabėgo, į ką jis įtariamajam nurodė, jog išsigando, kai J. S. ėmė ant jo šaukti. Nori nurodyti, kad patekimas į svetimą butą ir paėmimas išvardytų daiktų buvo ne jo iniciatyva, tai buvo L. Č. prašymo vykdymas. Jis nemanė, kad jo 2019-03-12 veiksmai teisiškai bus įvertinti taip griežtai (2 t., b. l. 128-131).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis V. I. parodė, jog prisipažįsta pilnai, kad 2019-03-12 apie 8.15 val. (duomenys neskelbtini), iš anksto turėdamas tikslą užvalgyti nukentėjusiajam J. S. priklausantį turtą – materialinę vertę turinčius daiktus ir pinigus, paskambinus J. S. buto Nr. 87 durų skambučiu bei pasišalinus iš šio buto durų akutės aprėpties lauko, taip išviliojus J. S. išeiti į laiptinę, jis panaudojo fizinį smurtą prieš J. S. bei grasindamas jį panaudoti atėmė galimybę J. S. pasipriešinti, t.y. aktyviais veiksmais neleido J. S. uždaryti savo buto durų iš vidaus, įstūmė J. S. į buto vidų, po ko pats užėjo į J. S. kambarį, kur kambaryje prie sekcijos susistumdymo su J. S. metu suėmė jam už kairės rankos riešo, tokiu būdu padarė J. S. poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairio riešo srityje bei muštinę žaizdą kairės plaštakos delniniame paviršiuje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip įsibrovė į J. S. butą, kur J. S. iš sekcijos apatinės spintelės ištraukus odinį aplankalą su jame buvusiais asmeniniais daiktais, kurie nurodyti įtarime, jis pagriebė šį aplankalą J. S. iš rankų, o J. S. ėmus šaukti, jis iš sekcijos pagrobė J. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 320“ su SIM kortele, po ko iš įvykio vietos pasišalino. Kitas su minėtu įvykiu susijusias aplinkybes jis yra nurodęs ankstesnėje apklausoje, daugiau nieko nepamena. Nuoširdžiai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką. Sutinka, kad jo byloje teisme būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (2 t., b. l. 138-140).
Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra devynių aukštų daugiabučio gyvenamojo namo ketvirtame aukšte. Įėjimo į laiptinę durys metalinės, rakinamos elektronine-kodine spyna (domofonu). Buto durys medinės, su dvejomis spynomis, be pažeidimų. Prie durų įrengtas durų skambutis. Bute prie įėjimo durų, kairėje yra buto prieškambaris. Prieškambaryje stovi kabykla su rūbais, spinta ir staliukas. Prieškambaryje bendra tvarka nepažeista. Bute, priešais įėjimą, yra svetainės kambarys. Svetainės kambaryje dešinėje prie sienos stovi du foteliai, kairėje prie sienos – sekcija. Sekcijos kampinėje dalyje prie sienos yra atidarytas apatinis stalčius. Stalčiuje įvairūs popieriai ir dokumentai. Prie sekcijos – lova, ant kurios guli įmautės su dokumentais. Buto virtuvėje ir miegamajame kambaryje bendra tvarka nepažeista. Objektų ir pėdsakų, galinčių turėti reikšmę tyrimui nerasta. Įvykio vietoje vaizdo kamerų neaptikta (1 t., b. l. 30-32).
2019 m. kovo 12 d. protokolu-pareiškimu J. S. pareiškė, kad 2019-03-12, apie 08.15 val. iš matymo pažįstamas vaikinas, vardu L., kartu su jam nepažįstamu vaikinu panaudodami fizinę jėgą įsiveržė į jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pagrobė jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 230“, juodos spalvos, kurio vertė 67 eurai, bei odinį rudos spalvos aplankalą su viduje buvusiais dokumentais, kurie neturi materialinės vertės, ir jo vardu išduotą pasą bei pensininko pažymėjimą. Jam padarytas 67 eurų nuostolis (1 t., b. l. 1).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. S. parodė, kad gyvena bute anksčiau nurodytu adresu. Gyvena vienas, tačiau nuo 2019-01-10 išnuomojo vieną kambarį jaunuoliui – T. I. Kiek jis žino, T. nuo 2019-03-11 išėjo atostogų, todėl namuose jo nebuvo ir jis nenakvojo bute. 2019-03-12 apie 08.15 val. būdamas bute jis išgirdo skambutį į duris, nors turėjo suskambėti telefonspynės skambutis. Pagalvojo, jog atėjo paštininkas ir atnešė balsavimo (rinkėjo) kortelę ir jis buvo neapsirengęs, tai jam apsirengus ir pažiūrėjus pro durų akutę, jis nieko nepamatė ir atidarė duris. Atidarius duris, jis išėjo už durų (į laiptinę) ir pamatė, kaip jam dešinėje pusėje, ten kur yra liftas, stovi jam nepažįstamas jaunuolis, šalia šio vaikino jam už nugaros jis pamatė jam iš matymo pažįstamą vaikiną, kurio vardas yra L. Pamatęs iš matymo pažįstamą jaunuolį, vardu L., jis išsigando, kadangi, kiek žino, šis yra narkomanas ir prieš kiek laiko reikalavo iš jo pinigų. Pats užėjo į butą ir bandė uždaryti duris, tačiau nepažįstamas vyriškis neleido to jam padaryti ir panaudodamas jėgą pastumdė jį į buto vidų ir pats įsiveržė iš paskos, po ko uždarė duris. Tada jis (J. S.) pradėjo garsiai šaukti pagalbos, prašė palikti jį ramybėje ir, užėjus į savo kambarį, pats iš sekcijos apatinės spintelės ištraukė odinį rudos spalvos aplankalą, kuriame buvo jo vardu išduotas Lietuvos Respublikos pasas, jo vardu išduotas pensininko pažymėjimas, sovietų sąjungos karinis bilietas, išduotas jo vardu, profsąjungos pažymėjimas, išduotas jo vardu, banko sutartys, pasirašytos jo vardu, ir Swedbanko mokėjimo kortelė. Iš aplankalo jis spėjo ištraukti tik banko mokėjimo kortelę, o nepažįstamas jaunuolis griebęs aplankalą pasišalino iš buto. Jaunuolis pasišalindamas iš buto pagrobė ir jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 230“, juodos spalvos, kuriame buvo „TELE2“ operatoriaus SIM kortelė. Patvirtino, kad į butą buvo įsibrovęs tik jam nepažįstamas jaunuolis, iš matymo pažįstamas jaunuolis, kurio vardas L., liko už durų laiptinėje. Nepažįstamas ir iš matymo pažįstamas jaunuoliai nubėgo laiptais žemys ir pasišalino. Pats pasibeldė pas kaimyną į butą Nr. 88 ir paprašė jo iškviesti pagalbą, kaimynas jam padavė telefoną ir jis pranešė apie įvykį policijai. Daugiau dėl šio įvykio nieko paaiškinti negali. Jį užpuolusius asmenis jis galės atpažinti. Su jaunuoliu, vardu L., jis susipažino 2018 metais gruodžio mėnesį, tikslios datos nežino, šis buvo du kartus atėjęs pas jį į butą, adresu (duomenys neskelbtini), jie bendravo, nes jis yra vienišas. Paskutinį kartą jie bendravo 2019 metais sausio mėnesio pradžioje ir po to karto jis jo daugiau nematė. Kiek žino, tuo metu L. turėjo kontaktinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau gali būti, kad vietoj 2 gali būti skaičius 3, nes jis keletą kartu skambino jam. Ar šio jaunuolio tikras vardas – L., nežino, tačiau jis taip buvo jam prisistatęs. L. yra 25-30 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, kalbėjo lietuviškai be akcento, daugiau požymių neįsidėmėjo. Kaip jis buvo apsirengęs, nepastebėjo, kiek pamena, buvo su kepure, spalvos neįsidėmėjo. Antro užpuoliko požymiai: apie 30-35 metų amžiaus, apie 175 cm ūgio, atletiško kūno sudėjimo, plaukai trumpi šviesūs, sušukuoti į dešinę, daugiau jo požymių neįsidėmėjo (1 t., b. l. 37-39).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019-03-14 papildomai apklaustas liudytoju J. S. parodė, kad 2019 m. gruodžio mėn. netoli stoties netyčia susitiko iš matymo pažįstamą vaikiną, kurio jokių duomenų neatsimena, apie 165 cm ūgio, apie 40 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, kalbėjo lietuviškai, daugiau požymių nurodyti negali, atpažinti negalėtų, kuriam minėjo, kad ieško nuomininko, kuriam laikui nenurodė, dėl sumos taip pat nieko neminėjo, tik davė savo mobiliojo ryšio telefono numerį. Savo pažįstamam nurodė savo gyvenamąją vietą. Po savaitės, vakare (tikslaus laiko neprisimena), jo pažįstamas atėjo su vaikinu, kuris vėliau prisistatė L. Pažįstamas su L. apžiūrėjo butą ir išėjo. Neužilgo paskambino vaikinas, kuris prisistatė L., ir pasakė, kad gali jis ateiti. Po šio skambučio L. dar keletą kartų jam skambino ir vis klausinėjo, ar gali užeiti. Vieną dieną (maždaug 2018 m. gruodžio mėn. apie Kalėdas) jis sutiko ir pasikvietė į svečius. L. atėjus, jis pavaišino jį šampanu, su savimi turėjo ir savo alkoholio. Kartu išgėrinėjo, kiek matė, L. vartojo kažkokius miltelius, jo manymu tai buvo narkotinės medžiagos, kokios – nežino. Po to visą naktį jis buvo apsvaigęs ir labai aktyvus, todėl vaikštinėjo po kambarius, o jis vaikštinėjo iš paskos jo. Ryte, kai L. baigėsi narkotinių medžiagų poveikis, jis liepė vien tik už tai, kad jis (L.) atėjo pas jį, sumokėti jam 300 eurų. Pats išsigando ir jie kartu su L. nuėjo prie prekybos centro „IKI“, Šeškinės g. 32, Vilniuje, esančio bankomato ir jis išgrynino 300 eurų ir padavė pinigus L. L. visą laiką stovėjo šalia. L. kas savaitę (dažniausiais antradieniais ar trečiadieniais) ateidavo pas jį į butą ir reikalaudavo pinigų. L. atidarydavo duris ir su L. eidavo į ankščiau minėtą bankomatą, kur nuimdavo pinigus ir atiduodavo juos. L. dažniausiai atvažiuodavo automobiliu (taksi), kas kartą atvažiuodavo su skirtingu automobiliu. L. bendroje sumoje atidavė apie 1000 eurų. Pinigų reikalavo už tai, kad jis įrašė jų visai nereikšmingus pokalbius ir kad jie nebūtu paviešinti pokalbiai reikalaudavo pinigų. Paskutinį kartą L. atidavė apie 300 eurų apie 2019 m. sausio viduryje. L. vėliau jam dar skambinėjo bei atvažiuodavo pas jį, tačiau jis jau šiam pinigų nebedavė. 2019-03-12 į jo buto duris paskambino, jis, pagalvojęs, kad atnešė balsavimo biuletenį ir nepažiūrėjęs, atidarė duris ir pamatė stovintį L. bei jam nepažįstamą vaikiną. Jis bandė uždaryti duris, tačiau nepažįstamas vaikinas jį pastūmė į buto vidų ir įėjo. L. liko stovėti laiptinėje. Koridoriuje dar pasistumdė, nepažįstamas vaikinas gal ką ir kalbėjo, tačiau jis iš didelio susijaudinimo nieko nebegirdėjo. Žinodamas, kad jam reikia pinigų, greitai nubėgo į svetainę ir iš sekcijos išsiėmė aplankalą, iš kurio spėjo ištraukti savo mokėjimo kortelę, nepažįstamas vaikinas griebė iš jo rankų aplankalą, kuriame buvo pirminėje apklausoje paminėti dokumentai. Nepažįstamas vaikinas išbėgo iš jo buto. Pagrobto telefono vertė 69 eurų, SIM kortelė 1 euras. Reiškia civilinį ieškinį 68 eurų sumai (1 t., b. l. 40).
2019-04-19 papildomai apklaustas liudytoju J. S. parodė, kad po įvykusios vagystės nei L., nei jo draugai su juo susisiekę nebuvo. Ikiteisminio tyrimo nebepageidauja, yra silpnos sveikatos, dėl įvykio patyrė didelį stresą, išgyvenimus, nenori matyti nei L., nei jo kitų draugų, kad dėl streso dar labiau nepablogėtų jo sveikata. Savo dokumentus atgavo, nusipirko naują telefoną. Dėl įvykio jaučiasi labai prastai, labai pablogėjo sveikata, tačiau džiaugiasi, kad L. ir jo draugai nuo jo atstojo, nebando su juo susisiekti, nebendrauja, pas jį neateina (1 t., b. l. 41).
2019-09-11 papildomai apklaustas liudytoju J. S. parodė, jog pasilieka prie anksčiau duotų parodymų, tik dar norėtų viską detalizuoti. 2019-03-12, jam būnant vienam dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), apie 8.15 val. kažkas kelis kartus paskambino į durų skambutį. Kadangi tuo metu jau buvo atsikėlęs, nuėjo prie durų. Pažvelgė pro durų akutę, tačiau nieko nepamatė. Kadangi pagalvojo, kad atėjo paštininkas, kuris turėjo atnešti balsavimo biuletenį, atidarė buto duris, tačiau už jų nieko nebuvo. Jis išėjo į laiptinę, pažvelgė į šalis ir dešinėje pusėje pamatė du vaikinus, vieną iš jų pažinojo iš anksčiau, buvo jį matęs gal 3-4 kartus, jis jam buvo prisistatęs esantis vardu L. Ėmė šaukti: „Ne, ne, ne“. Apie L. atėjimus pas jį yra jau pasakojęs ankstesnėje apklausoje, gal dar norėtų nurodyti, jog jis su liudytoju bendraudavo lietuvių kalba be akcento, pasakojęs jam, jog jo tėvai gyvena Anglijoje, jam apie 27-28 metai, jis apie 165-170 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, ateidavo pas jį dažniausiai apsirengęs sportiniu kostiumu su gaubtu, šis buvo pilkos spalvos. Kadangi L. anksčiau ateidavo pas jį prašyti pinigų, tai, pamatęs jį su jam nepažįstamu vaikinu, išsigando, pamanė, kad vėl atėjo prašyti pinigų ir dar atsivedė draugą. Žinojo, kad L. vartoja narkotines medžiagas, jų įsigijimui ir prašydavo iš jo pinigų. Tuo metu jam nepažįstamas vaikinas, kuris buvo virš 30 metų amžiaus, atletiško kūno sudėjimo, apie 175-180 cm ūgio. Minėtas vaikinas ėmė artintis prie jo lengvai jį liesdamas, pats traukėsi nuo jo prie buto durų, po ko jis rankomis švelniai stūmė jį buto link. Tokiu būdu abu užėjo į butą, minėtas vaikinas į jį užėjo be jo leidimo. L. į buto vidų užėjęs nebuvo, liko laiptinėje. Pats su jam nepažįstamu vaikinu užėjo iš prieškambario į kambarį, kur prie ten esančios sekcijos apie 30 sekundžių susistumdė. Pats buvo labai susijaudinęs, suprato, kad minėtas vaikinas kažko iš jo reikalaus, galimai pinigų. Nenorėdamas jam duoti pinigų ir norėdamas juos apsaugoti, iš apatinio sekcijos stalčiaus ištraukė odinį, rudos spalvos aplankalą, kuriame buvo jo asmeniniai dokumentai. Iš minėto aplankalo, jam nepažįstamo vaikino akivaizdoje, ištraukė ten gulėjusią Swedbank kortelę. Aplankale dar liko: negaliojantis jo vardu išduotas LR pasas Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-03-14 išduotas jo vardu LR pasas Nr. (duomenys neskelbtini), pensininko pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), Sovietų sąjungos karinis bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), profsąjungos bilietas Nr. (duomenys neskelbtini). 2001-11-19 Vilniaus banko kortelės sąskaitos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-11-12 Vilniaus banko kortelės sąskaitos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas vaikinas ranka griebė jam už aplankalo ir jį atėmė. Tada pats ėmė šaukti. Tuomet minėtas vaikinas paėmė iš sekcijos matomoje vietoje gulėjusį jo naudojamą mobilaus ryšio telefoną „Nokia 230“, IMEI (duomenys neskelbtini), su TELE2 SIM kortele, ir jį pagrobęs išbėgo iš buto. Šaukdamasis pagalbos pats išbėgo jam iš paskos į laiptinę, ten matė, kad jis laiptais nubėgo žemyn ir pasišalino nežinoma kryptimi. Nei L., nei kitų asmenų tuo metu laiptinėje nebuvo. Būdamas išsigandęs pasibeldė į kaimyno, vardu A., buto Nr. 88 duris. Kaimynas duris atidarė, įsileido jį į butą, kur jam papasakojo apie įvykį, paprašė iškviesti policiją, ką šis ir padarė. Skambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir jis pats kalbėjosi su operatore, kuriai nurodė, jog į jo butą įsibrovė du vaikinai, nors iš tiesų buvo įsibrovęs tik vienas. Tuo metu buvo labai susijaudinęs, pasakodamas apie įsibrovėlius suklydo nurodydamas juos du. L. įvykio metu atžvilgiu jokių veiksmų nenaudojo, kaip suprato, jis tik atvedė nepažįstamą vaikiną prie jo buto durų. Nurodė, jog visus įvykio metu prarastus daiktus jau yra atgavęs, pretenzijų niekam dėl įvykio neturi, nori ramybės savo gyvenime. Po minėto įvykio į jo namus daugiau niekas nevaikšto, nuo to karto pats yra atsargesnis. Dėl tų įvykių, kai L. pats atiduodavo nuo kortelės nuimtus pinigus, gali nurodyti, jog juos atidavė savo noru, L. neverčiamas, pretenzijų L. jokių neturi, nenori, kad dėl to L. atžvilgiu būtų pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas, nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju, nes pinigus davė dėl savo geros širdies. Tiek L., tiek kitą vaikiną gali pabandyti atpažinti. Jam nepažįstamą vaikiną matė bendrai apie 5 minutes. Nurodė, jog įvykio metu pagrobto telefono vertė – 69 eurai, o jame įdėtos Tele2 SIM korlelės vertė – 1 euras, todėl vagystės metu jam buvo padaryta 70 eurų turtinė žala, tačiau reikšti ieškinio 70 eurų sumai jis nepageidauja, telefoną su SIM kortele atgavo geros būklės, todėl prašo civiliniu ieškovu daugiau jo nepripažinti (1 t., b. l. 42-44).
2019-10-28 papildomai apklaustas liudytoju J. S. parodė, kad L. jo bute niekada negyveno, tik, kaip yra minėjęs ankstesnėse apklausose, ateidavo į svečius, o pasisvečiavęs išeidavo. Jo bute gyveno tik vienas nuomininkas – T. I., daugiau niekam nėra kambario nuomojęs. Niekada L. nėra jam skolinęs pinigų, tik pats jam duodavo iš geros širdies. Vėliau ėmė vengti bet kokio bendravimo su juo, neatidarydavo jam lauko durų, kai šis ilgai skambindavo į domofoną, taip pat neatidarydavo jam buto durų, kai jį pamatydavo pro durų akutę, neatsiliepdavo, kai jam skambindavo į mobilaus ryšio telefoną. L. puikiai žinojo, jog jis savo aplankale su dokumentais laikė jo vardu išduotą Swedbank kortelę, nes jis kelis kartus asmeniškai, būdamas kartu su juo kambaryje, matė, kaip jis minėtą kortelę paimdavo iš aplankalo, po ko kartu eidavo iki bankomato, iš kurio jis jam išimdavo ir duodavo tam tikrą pinigų sumą. Neatmeta galimybės, jog jam išimant pinigus iš bankomato, L. galėjo matyti PIN kodą ir jį žinojo. Nurodė, jog L., kuris stovėjo nepažįstamam vaikinui už nugaros, kai pats išėjo į laiptinę atidaręs buto duris, visiškai nieko jam nesakė, apie jokias skolas jiedu nebendravo, o visų neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu ėmėsi jam nepažįstamas vaikinas, kuris, kaip minėjo 2019-09-11 apklausoje, švelniai stūmė jį buto link, kas toliau vyko, jau pasakojo. Jam eksperto nustatyti kūno sužalojimai buvo jam padaryti tuo metu, kai jis su jam nepažįstamu vaikinu trumpai susistumdė kambaryje prie sekcijos. Susistumdė būdami vienas priešais kitą, kai pats bandė nepažįstamą vaikiną pastumti nuo sekcijos, norėjo, kad pastarasis išeitų. Stūmė jį rankomis, o šis tuo tarpu taip pat stūmė jį suėmęs dešine ranka jam už kairės rankos riešo. Pamena, kad susistumdymo metu fizinio skausmo nejautė, buvo šoke, išsigandęs, sužalojimus pastebėjo tik vėliau, t.y. nepažįstamam vaikinui jau pabėgus iš jo buto. Toks susistumdymas truko iki 30 sekundžių, galimai dar trumpiau. Ar susistumdymo metu nepažįstamas vaikinas jam ką nors sakė, nepamena. Po susistumdymo jis nusisuko nuo nepažįstamo vaikino, pats ištraukė iš sekcijos apatinio stalčiaus odinį aplankalą, iš kurio čia pat ištraukė Swedbank kortelę, kurią įsikišo į kelnių kišenę, po ko atsisuko į nepažįstamą vaikiną, kuris ranka, kuria, negali nurodyti, griebė už minėto aplankalo ir jį atėmė. Neatmeta galimybės, kad nepažįstamas vaikinas nepastebėjo, kad jis iš aplankalo ištraukė liudytojo vardu išduotą Swedbank kortelę, nes priešingu atveju jis tikrai būtų ją iš jo atėmęs. Toliau viskas vyko taip, kaip yra nurodęs 2019-09-11 apklausoje. Pakartotinai prašo nekviesti jo į procesinius veiksmus, susijusius su įtariamaisiais atlikimu, kadangi nei vieno iš jų nenori matyti, bijo, kad jam juos pamačius pablogės sveikata, o jis jau yra garbaus amžiaus (1 t., b. l. 45-47).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. V. parodė, kad dirba UAB “Š.”, valytoja, jos darbo vieta yra prekybos centras (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2019-03-12 apie 10.30 val. jai tvarkant vyrų tualetą, kuris yra arčiau 4 įėjimo į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), šiukšliadėžėje ji pastebėjo rudos spalvos aplankalą, kuriame buvo dokumentai ir Lietuvos Respublikos pasas. Pamačiusi asmens dokumentus visus rastus dokumentus ji iš karto perdavė į (duomenys neskelbtini) informaciją. Kieno buvo asmens dokumentai, ji nežino, nes neįsidėmėjo. Ji mano, kad aplankalas tualete atsirado iš ryto, nes vakare viskas buvo sutvarkyta ir šiukšlių nebuvo (1 t., b. l. 53).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. parodė, jog 2019-03-12 apie 08 val. 15 min., jam būnant namuose, jo žmona pasakė, kad bendro naudojimo koridoriuje kažkas rėkauja ir yra didelis triukšmas. Jis išėjo iš savo buto į bendro naudojimo koridorių ir išgirdo, kaip pas kaimyną bute Nr. 87 yra riksmai, suprato, kad kažkas tai bute vyksta, nes girdėjo kaimyno riksmus, tačiau negalėjo jų suprasti. Girdėjo kažką krentant. Suprato, kad kažkas nutiko kaimynui, matė, kaip jo žmona iš namų telefono paskambino pagalbos telefonu. Prieš išeinant į bendro naudojimo koridorių, tuo metu, kai viskas buvo tvarkoje, ir jam būnant virtuvėje pažiūrėjo pro savo buto virtuvės langą ir pamatė automobilio aikštelėje įtartiną tamsios spalvos automobilį, automobilio valstybinių numerių jis nepamatė, tačiau jam atrodo, automobilis buvo dviejų durų, mažiukas, labai žemas. Nuo automobilio link namo laiptinės ėjo vaikinas, kurio požymių jis neįsidėmėjo, bet jis buvo apie 170 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo, ant vaikino galvos buvo šviesiai pilkos spalvos megzta kepurė. Ir praėjus apie 20-30 sekundžių prasidėjo triukšmas bendro naudojimo koridoriuje. Asmenų, kas buvo pas kaimyną bute, jis nematė, asmens, kurį jis matė einantį į laiptinę, atpažinti negalėtų, nes matė jį iš viršaus (1 t., b. l. 59).
2019-09-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu J. S. neatpažino asmenų, apie kuriuos jis buvo davęs parodymus (1 t., b. l. 61-66).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2019-11-13 nutarimu, įvertinus nukentėjusiojo J. S. parodymus, ikiteisminis tyrimas įtariamojo L. Č. atžvilgiu nutrauktas (2 t., b. l. 654).
2019-03-15 kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalvos centro Vilniaus skyriaus pateiktas garso įrašas, susijęs su 2019-03-12 įvykiu, kurio metu J. S. telefonu pareigūnei nurodė, jog į jo namus buvo įsiveržta ir buvo pagrobti dokumentai, taip pat pokalbio metu patvirtino smurto panaudojimo jo atžvilgiu faktą (1 t., b. l. 73-74).
2019-04-30 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnė iš UAB „S.“ lombardo, adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus A. B. paėmė juodos spalvos telefoną „Nokia 230“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 77).
2019-03-12 daiktų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas J. S. priklausantis rudos spalvos aplankalas su dokumentais, kurie 2019-03-12 buvo rasti prekybos centre (duomenys neskelbtini): 1) negaliojantis Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas J. S. vardu; 2) Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas J. S. vardu, rudos spalvos dėkle; 3) pensininko pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas J. S. vardu; 4) Sovietų sąjungos karinis bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas J. S. vardu; 5) Profsąjungos bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas J. S. vardu; 6) 2001-11-19 Vilniaus banko kortelės sąskaitos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 7) 2003-11-12 Vilniaus banko kortelės sąskaitos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Po apžiūros aplankalas su visais dokumentais pagal pakvitavimą grąžinti nukentėjusiajam J. S. (2 t., b. l. 1-9).
2019-04-30 daiktų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 230“, kurio IMEI kodai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ant mobiliojo ryšio telefono „Nokia 230“ nustatyti nežymūs įbrėžimai. Ant priekinės mobiliojo ryšio pusės virš ekrano yra užrašas NOKIA, ant galinio pilkos spalvos dangtelio per vidurį taip pat yra užrašas NOKIA. Mobilusis telefonas yra su mygtukais. Telefonas „Nokia 230“ 2019-05-03 pakvitavimu grąžintas J. S. (2 t., b. l. 10-13).
2019-03-13 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. S. nustatyta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairio riešo srityje bei muštinė žaizda kairės plaštakos delniniame paviršiuje. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai yra panašaus senumo ir galėjo būti padaryti vieno įvykio metu, neilgai trukus vienas po kito. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie sužalojusio įrankio formą, dydį ar sužalojusių įrankių skaičių, neužsifiksavo. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. Nustatyti sužalojimai padaryti 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros. Patiriant J. S. nustatytus sužalojimus, įprastai jaučiamas ir fizinis skausmas (2 t., b. l. 15-16).
2019-03-14 J. S. pateikė ieškinio pareiškimą, kuriame nurodė, kad jam buvo padaryta 68 eurų dydžio žala (1 t., b. l. 48), tačiau 2019-09-11 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ieškinio nepalaiko (1 t., b. l. 42-43).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas įsibrovęs į patalpą panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015).
Paties kaltinamojo parodymais, duotais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nukentėjusiojo J. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad V. I., veikdamas tiesiogine tyčia, į J. S. butą įsibrovė prieš nukentėjusiojo valią bei panaudodamas fizinį smurtą. Pats kaltinamasis pripažino, jog nepažinojo nukentėjusiojo, šis jam skolingas nebuvo, suprato, kad nukentėjusysis jį pamatęs išsigando, nenorėjo įleisti į butą, tačiau V. I. jėga, laikydamas durų rankeną, neleido uždaryti durų ir taip pateko į nukentėjusiojo butą, nesileido išstumiamas į laiptinę, čiupo nukentėjusįjį už rankos, stūmė jį į buto vidų, neleisdamas pabėgti, o bute, žinodamas, kur nukentėjusysis laiko pinigus, iš karto nuėjo į kambarį, pasiėmė iš stalčiaus J. S. piniginę, ir, pamatęs ant sekcijos padėtą mobiliojo ryšio telefoną, jį taip pat pasiėmė ir iš buto pasišalino. Tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad V. I. tikslas buvo ne nukentėjusiojo dokumentų, o jo turto – piniginių lėšų pagrobimas; telefoną V. I. pagrobė taip pat siekdamas pasipelnyti, ką ir padarė vėliau jį pridavęs į lombardą. Tai, kad kaltinime nurodytu laiku nukentėjusiojo gyvenamosios vietos bendro naudojimo koridoriuje, o po to ir bute buvo girdėti triukšmas ir kažkokie riksmai, kažkas krentant, patvirtina liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuris nurodė iš triukšmo supratęs, jog kažkas nutiko kaimynui, prieš tai pro langą matė įtartiną automobilį ir link laiptinės einantį nepažįstamą vaikiną. V. I. kaltę patvirtina ir kita surinkta bylos medžiaga, t. y. J. S. pranešimas Bendrajam pagalbos centrui, liudytojos G. V. parodymai, daiktų paėmimo ir apžiūros rezultatai, Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria konstatuota, kad J. S. nustatyta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairio riešo srityje bei muštinė žaizda kairės plaštakos delniniame paviršiuje. Nors V. I. nurodė, jog veikė paprašytas draugo (L. Č.), ką patvirtina aplinkybė, jog J. S. pažinojo ir šio bute lankydavosi būtent L. Č., tai nesumenkina kaltinamojo veiksmų pavojingumo ir nešalina jo atsakomybės. Bylos duomenys patvirtina, kad V. I. panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą ir įsibrovė į butą bei pagrobė nukentėjusiojo turtą, L. Č. prieš nukentėjusįjį jokių aktyvių neteisėtų veiksmų neatliko, iš laiptinės pasišalino (kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis, L. Č. vėliau jam paaiškino, kad pabėgo, nes išsigando), V. I. pagrobtus daiktus pasiėmė sau, t. y. piniginę su dokumentais apžiūrėjęs ir neradęs pinigų, išmetė, o telefoną pridavė į lombardą, gautais pinigais nepasidalino. Taigi ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad V. I. kaltė yra visiškai įrodyta ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo V. I. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (t. y. neišnykus teistumui už tyčinį nusikaltimą padarė naują tyčinį nusikaltimą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia, kad nusikalstamą veiką V. I. padarė būdamas 11 kartų teistas ir neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas), nuosprendžio priėmimo metu yra 12 kartų teistas (2 t., b. l. 87-104), baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų nuobaudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 75-86, 107-115), vykdė individualią veiklą (2 t., b. l. 105), neregistruotas užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 106), duomenų apie gydymą Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale valstybinis kaltintojas nesurinko. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teisme nagrinėjamos dar trys baudžiamosios bylos, kuriose V. I. kaltinamas nusikalstamų veikų nuosavybei padarymu. Be to, kaip minėta, nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas ir jis bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nesilaikė, dėl ko teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti bausmę. Todėl darytina išvada, kad nusikalstamų veikų darymas yra V. I. gyvenimo būdas ir bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskyrus kaltinamajam realią terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjusysis pretenzijų neturi, pagrobti daiktai, nors ir ne dėl nuo kaltinamojo priklausančių aplinkybių, nukentėjusiajam grąžinti; į tai, kad nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta nežymiai, smurtiniai veiksmai truko neilgą laiką. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei sankcijos numatytos bausmės vidurkis, tačiau jam artima (BK 50 straipsnis).
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
V. I. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutine dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal 2019 m. spalio 29 d. nuosprendį, bei šiuo nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai. Valstybinis kaltintojas siūlė V. I. paskirti, vadovaujantis 64¹ straipsniu, 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią subendrinti su 2019 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau, įvertinus tai, kad dalis minėtais nuosprendžiais nagrinėtų nusikalstamų veikų labai skiriasi pagal pavojingumą, teismo nuomone, nėra pagrindo V. I. paskirtas bausmes bendrinti jas visiškai sudedant, bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant. Taip pat, kadangi V. I. nusikalstamos veikos sunkėja, šiuo nuosprendžiu skirtinos ir sudedamos bausmės dalis nustatytina didesnė nei jos vidurkis.
V. I. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, laikinai sulaikytas ar suimtas ikiteisminio tyrimo metu jis nebuvo. Šiuo metu kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl skirti jam kardomąją priemonę netikslinga.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297, 301–302, 304–305, 307–308, 313 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. I. (V. I.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. I. laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir galutinę bausmę V. I. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nuosprendį, bei šiuo nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.