Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-183/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-04
Bylos Nr.
1S-183/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Lietuvos Respublikos, Rūta Mickevičienė
Advokatai
Eugenijus Karažinas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-183/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2 (N) (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 4 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rūta Mickevičienė,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui,gynėjui advokatui Eugenijui Karažinui,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimtojo L. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria L. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2012 m. gegužės 10 d.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi suimtojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti. Šiais veiksmais L. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.

L. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka 2010 m. vasario 9 d. buvo sulaikytas. Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Vėliau suėmimas buvo tęsiamas. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2012 m. gegužės 10 d.

Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad L. B. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą (BK 25 straipsnio 3 dalis ir 260 straipsnio 3 dalis), už kurį numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 10 iki 15 metų. Nutartyje taip pat pažymima, jog L. B. ankščiau 3 kartus teistas, būdamas pakankamai jauno amžiaus (28 metų), jis jau apie 4 metus praleido įkalinimo įstaigose pagal teismo nuosprendžius, šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė praėjus vos 3 mėnesiams po paleidimo iš įkalinimo vietos, ir šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad L. B. nusikalstamų veikų darymas yra gyvenimo norma ir galimai – pragyvenimo šaltinis. Be to, Vilniaus apygardos teismo nutartyje teigiama, kad kaltinamasis niekur nedirba, Lietuvoje jis neturi tvirtų socialinių ryšių. Todėl teismas konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą. Toliau skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad L. B. gali daryti naujus nusikaltimus. L. B. ankščiau 3 kartus teistas, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti 33 asmenims, todėl teismas padarė išvadą, kad kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo ne atsitiktinės, o iš anksto suplanuotos. Be to, teismas pažymėjo, jog ši baudžiamoji byla yra didelės apimties ir sudėtinga.

Šalies argumentai

Skundu kaltinamasis L. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti.

Suimtasis nurodo, kad kardomosios priemonės tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę. Jis nesutinka su prokuroro pasakytais argumentais, kad jo ankstesni teistumai rodo, jog nusikalstamų veikų darymas yra jo gyvenimo norma ir galimai pragyvenimo šaltinis.

Kaltinamasis taip pat nurodo, jog nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis, būdamas laisvėje, buvo registruotas darbo biržoje, be to, gyveno su sergančia, nedirbančia motina ir mažamečiu broliu, kuriems reikalinga jo pagalba ir palaikymas. Todėl nėra pagrindo manyti, kad jis, būdamas, laisvėje, bėgs, slėpsis nuo prokuroro ar teismo, ir darus naujus nusikaltimus.

Skunde pažymima, kad jis suimtas jau dvejus metus ir tris mėnesius, kalinamas blogomis sąlygomis, jo kaltė nėra įrodyta.

Teismo posėdyje suimtojo L. B. gynėjas prašė skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar L. B. iš tikrųjų yra padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nesprendžiama.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad L. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra liudytojų J. T., R. Š., E. S. parodymai, asmens kratos protokolas, specialisto išvada, iš dalies ir paties suimtojo parodymai.

Pratęsdamas kaltinamajam L. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė pagrįstai.

Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama esant BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. L. B. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, veikdamas organizuota grupe. Todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šį manymą patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantys duomenys apie tai, kad L. B. nevedęs, iki paskiriant jam suėmimą, jis nedirbo, ankščiau yra teistas. Šio suėmimo taikymo pagrindo nepaneigia skunde nurodytos aplinkybės, jog L. B. gyveno su motina ir mažamečiu broliu.

Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Nusikalstama veika, kurią galimai padarė L. B., numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje, ji priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų. Šią inkriminuojamą nusikalstamą veiką pastarasis galimai padarė veikdamas organizuota grupe su kitais asmenimis. Be to, baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog inkriminuojamą nusikaltimą L. B. galimai padarė praėjus kiek mažiau nei 3 mėnesiams po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, kur jis atliko bausmę už nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 ir 3 dalyse, padarymą. Todėl priešingai nei teigiama skunde, ši aplinkybė patvirtina, kad nusikalstamų veikų darymas yra tapęs kaltinamojo gyvenimo būdu. Dėl šių duomenų apygardos teismo išvada apie tai, kad būdamas laisvėje L. B. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, pripažįstama pagrįsta.

Pažymima, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje pasibaigęs ir byla perduota Vilniaus apygardos teismui, todėl bylai esant teisme suėmimo terminas neribojamas. Teismo nuomone, suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas BPK 44 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti Baudžiamojo proceso kodekso numatytų tikslų. Pažymima, jog kuo sunkesnė, didesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas. Žmogaus Teisių Teismas formuoja teismų praktiką, kad viešojo intereso apsauga, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus nusikaltimą, kuriuo kaltinamas L. B., atsižvelgus į jo pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai prioritetinis, leidžiantis taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

suimtojo L. B. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Rūta Mickevičienė