Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-03-27 · Administracinė byla Nr. AS-176-552/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-01-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-03-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-27
Bylos Nr.
AS-176-552/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00274-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Dalia Višinskienė
Pareiškėjas
J. S. P.
Atsakovas
Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-176-1062/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00274-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. P. skundą atsakovams Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai ir VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja J. S. P. 2018 m. sausio 22 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 110, priteisti iš VšĮ Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad administraciniuose teismuose nenagrinėjami reikalavimai dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimų. Teismas pabrėžė, kad Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-69/2009 buvo sprendžiama dėl bylos, kurioje buvo ginčijamas Lietuvos Respublikos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas, teismingumo ir konstatuota, kad visi šie klausimai tiesiogiai yra susiję su žalos, padarytos pacientui netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo santykiais. Šie santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, todėl šiuo atveju keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Lietuvos Respublikos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo spręsti ir ginčo išnagrinėjimas šioje komisijoje paties ginčo pobūdžio ir bylos rūšinio teismingumo nekeičia.

III.

Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, o jos skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, tenkinti.

2018 m. vasario 5 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus ir pridėjo savo sutuoktinio mirties liudijimo kopiją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis, kurios pagrindu teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal ABTĮ administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Teisme nagrinėjamo ginčo pobūdį apibūdina ne ginčo šalys, o teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, pobūdis.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pagal ABTĮ administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Pabrėžtina, kad suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo, o ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). ABTĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. Pagal ABTĮ įstatymo 2 straipsnio 16 dalį, administraciniai teisiniai santykiai yra įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais reglamentuoti visuomeniniai santykiai, atsirandantys atliekant viešąjį administravimą. ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje viešasis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatyta, kad Komisija nėra viešojo administravimo subjektas ir nevykdo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje bei ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos viešojo administravimo veiklos. Ši Komisija yra ginčų nagrinėjimo institucija, kurios paskirtis – ikiteismine tvarka spręsti civilinius ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 3 d.). Kadangi Komisija veikia kaip ginčus sprendžianti institucija civilinių ginčų nagrinėjimo srityje, todėl šios Komisijos sprendimų teisėtumas tiek materialiniais, tiek procesiniais aspektais turi būti vertinamas civilinius ginčus nagrinėjančio bendrosios kompetencijos teismo, o ne administracinio teismo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-442/2011; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-153/2012).

Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Komisiją (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 2 d.). Komisijai priėmus sprendimą, pacientas ar kiti asmenys ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Komisijos sprendimu sprendimą turi teisę skųsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d.).

Šiuo atveju pareiškėja kreipėsi į administracinį teismą, prašydama panaikinti Komisijos sprendimą ir priteisti jai iš VšĮ Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tokios žalos atlyginimo santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai. Vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, Komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo, turi būti ginčijamas bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjos šiuo atveju paduotas skundas administraciniam teismui nėra teismingas.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti skundą, pareiškėjos atskirojo skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. S. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė