Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2021-07-12 · Administracinė byla Nr. I1-4596-279/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-07-12Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-10-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-07-12
Bylos Nr.
I1-4596-279/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00492-2021-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. O.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-4596-279/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00492-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 51.5.; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 12 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė,sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei,dalyvaujant per vaizdo konferenciją pareiškėjui A. O. (A. O.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. (A. O.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. O. (A. O.) (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN), priteisti 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-2) nurodė, kad Alytaus PN bausmę atliko 18 būryje, jam buvo paskirta gyvenamoji vieta 6-tame miegamajame pirmo aukšto lovoje. Vėliau atsikėlęs naujokas pareiškėjui liepė pergulti į lovą antrame aukšte, nors pareiškėjas nesutiko, bet pareiškėjo čiužinys vis tiek buvo perkeltas į lovą antrame aukšte, o jam gydytojai buvo nustatę epilepsiją, dėl ko pareiškėjui miegoti antrame lovos aukšte pavojinga. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus PN nuteistųjų skirstymo komisija neatsižvelgė į pareiškėjo ligos istoriją ir specialiai paguldė jį į lovą antrame aukšte. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuėjo pas būrio viršininką su medicininėmis išvadomis ir paaiškino, kad negali miegoti antrame aukšte, tačiau būrio viršininkas nekreipė į tai dėmesio ir rodydamas savo nepasitenkinimą išvarė jį iš savo kabineto. Pareiškėjas skunde nurodė, kad išeinant iš būrio viršininko kabineto gražiai ir mandagiai pasakė, kad dėl tokio jo elgesio ir nekompetentingumo kreipsis į aukštesnę instanciją, kad jis neatlieka savo einamų pareigų. Tačiau būrio viršininkas vietoje problemos sprendimo surašė melagingą tarnybinį pranešimą, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 27 d. apie 14.30 val. atėjęs pas būrio viršininką reikšti nepasitenkinimo dėl paskirtos gyvenamosios vietos, pradėjo šaukti, kalbėti pakeltu tonu ,,aš jei reiks subadysiu tą kurį reikės, bet miegosiu savo vietoje, vis tiek man nėra ko prarasti“, tuo pareiškėjui pažeidžiant Lietuvos Respublikos bausmių vykdomo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Dėl to pareiškėjui buvo paskirta nuobauda, kurią pareikėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriui, kuris skundžiamos nuobaudos nepanaikino. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nors nuobauda paskirta nepateikus nuobaudos paskyrimą pagrindžiančios išvados, tačiau skundą teikia ne tam, kad nuobauda būtų panaikina, o tam, kad patyrė neturtinę žalą, dėl to, kad Alytaus PN pagal gydytojų rekomendacijas, jo turimas ligas, neskyrė jam lovos pirmame aukšte. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Alytaus PN neteisingai surašė tarnybinio patikrinimo išvadą dėl specialiųjų priemonių panaudojimo, prievarta hospitalizavo jį į ligoninę, nors tai draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, kad Alytaus PN pareigūnai viršijo įgaliojimus naudodami specialiąsias priemones, taip sulaužydami jam šonkaulį.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu iš esmės pakartojo skunde nurodytas aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą (b. l. 18-21) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Alytaus PN atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas neserga jokia epilepsijos liga, dėl to pareiškėjo motyvai, kad jam turi būti skiriama lova pirmame aukšte yra nepagrįsti. Alytaus PN atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui už 2020 m. spalio 27 d. padarytą pažeidimą pagrįstai buvo paskirta nuobauda. Dėl specialiųjų priemonių panaudojimo prieš pareiškėją Alytaus PN nurodė, kad dėl to buvo atliktas tarnybinis tyrimas ir surašyta tarnybinio tyrimo išvada, kurioje nustatyta, kad specialiosios priemonės prieš pareiškėją buvo panaudotos teisėtai. Nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN su skundais dėl prieš jį panaudotų specialiųjų priemonių, Alytaus PN išnagrinėjo pareiškėjo skundus ir nenustatė, kad prieš pareiškėją būtų buvę peržengtos specialiųjų priemonių naudojimo ribos. Pažymėjo, kad pareiškėjui atsakyme buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau pareiškėjas ja nesinaudojo ir taip išreiškė sutikimą su pateiktu atsakymu. Nurodė, kad Alytaus PN jokių neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją neatliko.

Alytaus PN atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį Alytaus PN informuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovės atstovo veiksmų patirtą neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Alytaus PN neatsižvelgdami į jo sveikatos būklę (epilepsiją) neskyrė jam lovos pirmajame aukšte (b. l. 1-2).

Pataisos įstaigų gyvenamosios patalpos yra aprūpinamos inventoriumi pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos). Aprūpinimo normų 1.1 papunktyje nustatyta, kad bendrabučio gyvenamoji patalpa yra aprūpinama metaline lova – 1 vnt. 1 asmeniui. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad kiekvienam nuteistajam yra skirta viengulė lova, o aptartas teisinis reglamentavimas nedraudžia pataisos įstaigoms gyvenamosiose patalpose įrengti dviaukštes lovas.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-2) nurodė, kad jis serga epilepsijos liga, dėl to jam pavojinga miegoti antrame lovos aukšte. Atsakovas atstovas atsiliepime (b. l. 19) nurodė, kad pareiškėjas neserga jokia epilepsijos liga, dėl to pareiškėjo motyvai, kad jam turi būti skiriama lova pirmame aukšte yra nepagrįsti. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, nes iš byloje esančio pareiškėjo medicininio pažymėjimo (b. l. 32) matyti, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo rekomenduojama paskirti miegamą vietą pirmame aukšte. Teismas pažymi, kad nors iš byloje pateiktų pareiškėjo medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėjas yra neįgalus, tačiau pabrėžtina tai, kad pareiškėjas neturi jokių judėjimo problemų, pareiškėjui neįgalumas yra nustatytas dėl jo psichikos problemų. Svarbu pabrėžti ir tai, kad kaip nurodė atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 19) atsilaisvinus lovai pirmame aukšte, pareiškėjas buvo į ją perkeltas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, Alytaus PN jokių neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją neatliko, priešingai stengėsi pareiškėjui suteikti kuo palankesnės kalinimo sąlygas, todėl pareiškėjo skundo teiginys, kad Alytaus PN neatsižvelgdami į jo sveikatos būklę (epilepsiją) neskyrė jam lovos pirmajame aukšte, atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-2) nurodė, kad Alytaus PN nepagrįstai jam paskyrė nuobaudą, neteisingai surašė tarnybinio patikrinimo išvadą dėl specialiųjų priemonių panaudojimo, prievarta hospitalizavo jį į ligoninę, kad Alytaus PN pareigūnai viršijo įgaliojimus naudodami specialiąsias priemones, taip sulaužydami jam šonkaulį.

Vertinant pareiškėjo skundo teiginį, kad jam nepagrįstai buvo paskirta nuobauda, teismas pažymi, kad pareiškėjas pats skunde (b. l. 2) nurodė, kad skundą teikė ne tam, kad ji būtų panaikinta, todėl teismas dėl šio pareiškėjo skundo teiginio plačiau nepasisako.

Vertinant pareiškėjo skundo teiginius, kad Alytaus PN neteisingai surašė tarnybinio patikrinimo išvadą dėl specialiųjų priemonių panaudojimo, prievarta hospitalizavo jį į ligoninę, kad Alytaus PN pareigūnai viršijo įgaliojimus naudodami specialiąsias priemones, taip sulaužydami jam šonkaulį, teismas pažymi, kad šie klausimai yra išspręsti Alytaus PN surašius 2019 m. rugsėjo 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) tarnybinio patikrinimo išvadą (b. l. 5-7), taip pat Alytaus PN 2019 m. spalio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) surašius atsakymą į pareiškėjo skundus (b. l. 27). Pažymėtina ir tai, kad Alytaus PN 2019 m. spalio 30 d. Nr. 363-1724 atsakyme pareiškėjui buvo išaiškinta atsakymo apskundimo tvarka, kaip tą numato BVK 183 straipsnis. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas atsakymo apskundimo tvarka nepasinaudojo, todėl teismas laiko, kad pareiškėjas su pateiktu atsakymu sutiko. Teismas pabrėžia ir tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė kaip minėtos aplinkybės sukėlė jam neturtinę žalą, šių aplinkybių pareiškėjas nedetalizavo. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, analizuojamu atveju, teismas nenustatė jokių neteisėtų Alytaus PN veiksmų, todėl minėti pareiškėjo skundo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Apibendrinant tai, kad išdėstyta, teismas nenustatė jokių Alytaus PN neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, todėl nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą iš Alytaus PN yra nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. O. (A. O.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė