Kauno apylinkės teismo sprendimas

Civilinės bylos Nr.2-8555-375/2016Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3.; 2.2.2.10., 3.2.6.; (N)Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04377-2016-0 (S)

;

2016 m. birželio 14 d.

nedalyvaujant atsakovei O. V., jos atstovui advokato padėjėjui T. R.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovei O. V. dėl iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Reikalavimas grindžiamas tuo, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kiti statiniai , esantys (duomenys neskelbtini)Kauno rajone. Atsakovė (duomenys neskelbtini), po tėvo ir senelės mirties neteisėtai apsigyveno ieškovei nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose, o 2007 m. Kauno apylinkės teismas nustatė, kad ji įgijo nuosavybės teises įgyjamosios senaties būdu. 2014-03-24 Kauno apylinkės teismas sprendimu ir 2015-03-31 Kauno apygardos teismo nutartimi atsakovės pareiškimą dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį atmetė ir patenkino ieškovės pareiškimą : nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė buvo išlaikoma S. J. ir priėmė palikimą po J. J. ir S. J. mirties. Ieškovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir nuosavybės teisės įregistruotos nekilnojamojo turto registre.

Nesutikimas su ieškiniu grindžiamas tuo, jog ieškovės motyvai yra nepagrįsti jokiais įrodymais, nors pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.

Šiuo metu sprendžiamas klausimas ir dėl proceso atnaujinimo bylose, kurių pagrindu ieškovė įregistravo nuosavybę į ginčo pastatus daugiau kaip po 20 metų.

Ieškovė per daugiau kaip 20 metų ginčo statiniuose negyveno, jų neprižiūrėjo, neremontavo, todėl ieškovei bus reiškiamos pretenzijos dėl turto pagerinimo priteisimo, kurios gali ženklai viršyti paties nekilnojamojo turto dabartinę vertę, vertinant koks jis buvo prieš 20 metų, taip pat atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kiek per tokį laikotarpį atsakovė įdėjo savo asmeninių lėšų ir asmeninio darbo į žemės sklypo ir statinių priežiūrą.

Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, teiks teismui papildomus įrodymus . Ji yra suinteresuota pilnai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir duoti išsamius paaiškinimus dėl bylos esmės. Neatmetama ir priešieškinio pateikimo šioje byloje būtinybė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir kiti statiniais adresu (duomenys neskelbtini)Kauno rajone (9,10 b.l.). Dėl šio turto tarp šalių kilęs ginčas buvo sprendžiamas teisminiu keliu ( 5-8 b.l.). Atsakovė nuosavybės įgijimo tikslu siekė nustatyti faktą, kad ji įgijo teisę į ginčo statinius pagal įgyjamąją senatį, tačiau jos pareiškimas buvo atmestas ir patenkintas ieškovės pareiškimas, kuriuo ji prašė pripažinti, kad ½ dalis gyvenamojo namo, ūkinių statinių, kitų statinių nuosavybės teise priklausė J. J., kad ieškovė daugiau kaip 1 metus buvo išlaikoma (duomenys neskelbtini) mirusios S. J. ir kad po J. J. ir S. J. priėmė jų palikimą. Teismo sprendimo pagrindu ieškovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir šiuo metu ji yra vienintelė šios namų valdos savininkė. Atsakovė iki šiol gyvena ginčo pastatuose, todėl ieškovė, gindama savo, kaip turto savininkės teises, reiškia reikalavimą ją iškeldinti.

Atsakovė su ieškovės reikalavimui nesutinka, tačiau iš jos atsiliepimo neįmanoma nustatyti kuo ji grindžia nesutikimą su ieškiniu, kadangi atsikirtimui pagrįsti ji neįvardijo jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų. Vienintelis jos atsikirtimo argumentas yra deklaratyvūs teiginiai, kad „ieškinys ir visi ieškovės motyvai yra nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl ieškinys negali būti tenkinamas. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.)“. Tačiau bylos nagrinėjimo dienai ieškovė neginčytinai yra namų valdos (duomenys neskelbtini)Kauno rajone savininkė. Savininkui priklauso teisė valdyti turtą. Savininko teises gina LR Konstitucijos 23 str. numatantis, kad nuosavybės teisė neliečiama. Nuosavybę saugo įstatymai – CK 4.37 str. 1 d. numato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra , nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.93 str. 3 d. nustato savininko teisių garantijas: turtas iš savininko prieš jo valią gali būti paimtas tik teismo sprendimu arba nuosprendžiu. Tai reiškia, kad niekas neturi teisės paimti iš savininko turtą prieš jo valią. O jei taip atsitinka, tai savininkas turi teisę išreikalauti savo turtą iš neteisėto valdytojo (CK 4.95 str.). Bylos duomenys rodo, jog nežiūrint į tai, kad ieškovė yra namų valdos teisėta savininkė, tačiau ji negali įgyvendinti savo nuosavybės teisės, kadangi atsakovė iki šiol gyvena ieškovei priklausančioje namų valdoje ir iš jos neišsikelia, todėl ieškovės pareikštas vindikacinis reikalavimas iškeldinti atsakovę su jai priklausančiais daiktais ir manta tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas ( CPK 178, 185 str.).

Dėl atsakovės ir jos atstovo nedalyvavimo teismo posėdžiuose ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Atsakovė nedalyvavo nei parengiamajame teismo posėdyje, nei teismo posėdyje. Kauno apygardos teismo nutartis , kuria buvo galutinai išspręstas šalių ginčas, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos t.y. 2015-03-13. Jau nuo tada atsakovei turėjo būti žinoma, kad ji ginčo namų valda naudojasi ir ten gyvena be jokio teisinio pagrindo , nes turtas priklauso ieškovei. Nežiūrint į tai atsakovė iš namų valdos iki šiol neišsikėlė ir turto ieškovei neperdavė. Ieškovė , kaip savininkė, buvo priversta ginti savo teises teismine tvarka. Ieškinys atsakovei buvo įteiktas 2016-03-23 ( 16 ). Atsiliepime į ieškinį atsakovė jokių teisiškai reikšmingų argumentų nepateikė, išskyrus jau cituotą deklaratyvų teiginį apie ieškinio nepagrįstumą ir pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai, nors pati šią pareigą akivaizdžiai pažeidė, nes nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų. Atsakovė be jokio pagrindo prašė spręsti bylos sustabdymo klausimą, nes ji, neva, ruošia naujus ieškinius dėl ginčo turto nuosavybės pripažinimo jai ir tai yra privalomasis bylos sustabdymo pagrindas. Atsakovė nurodė ketinanti kreiptis dėl proceso atnaujinimo bylose, kurių pagrindu ieškovė įregistravo nuosavybę į ginčo pastatus, reikšti ieškovei ieškinį dėl ginčo statinių pagerinimo išlaidų priteisimo bei baudžiamosios bylos ieškovei iškėlimo dėl galimai nesąžiningo proceso bei viešojo intereso gynimo, tačiau Liteko duomenys rodo, kad jokia byla - nei civilinė, nei baudžiamoji- ieškovės atžvilgiu nėra inicijuota.

Atsakovė neatvyko nei į vieną teismo posėdį, nors atsiliepime nurodė esanti suinteresuota pilnai naudotis savo procesinėmis teisėmis, tame tarpe dalyvauti teismo posėdžiuose ir duoti išsamius paaiškinimus dėl bylos esmės neatmesdama priešieškinio pateikimo šioje byloje būtinybės. Tik parengiamojo posėdžio dieną (2016-04-27 ), jau vykstant posėdžiui paaiškėjo, kad yra gautas atsakovės prašymas atidėti posėdį dėl jos ligos ( 30, 31 b.l.). Į teismo posėdį atsakovė taip pat neatvyko ir iki posėdžio pradžios nepateikė dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą. Atsakovė , kaip rodo bylos duomenys, tik posėdžio dieną (2016-05-25) sudarė susitarimą su advokato padėjėju T. R., tačiau apie padarytą susitarimą teismo neinformavo ir neprašė teismo posėdžio atidėti, į posėdį neatvyko bei nepateikė jokių dokumentų, pateisinančių jos neatvykimą. Atsakovės atstovas prašymą dėl posėdžio atidėjimo pateikė teismui tik 2016-05-25 10,35 val., t.y. teismo posėdžiui jau pasibaigus, nors CPK 246 str. 2 d. yra vienareikšmiškai nurodyta, jog prašymas dėl bylos atidėjimo ir neatvykimą pagrindžiantys dokumentai privalo būti pateikti iki teismo posėdžio pradžios. Teismas iki teismo posėdžio pradžios patikrino ar nėra atsakovės prašymo atidėti posėdį, tačiau jokių prašymų užregistruota nebuvo ir kaip paaiškėjo, jog tik po bylos išnagrinėjimo teisme buvo gautas atsakovės atstovo prašymas atidėti posėdį dėl atstovo užimtumo. Tai suponuoja išvadą apie atsakovės nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Neginčytina, kad atsakovė turi teisę , kad ją atstovautų advokatas, tačiau šią teisę privalėjo realizuoti ne teismo posėdžio dienos rytą, o kur kas anksčiau ir tam ji turėjo pakankamai laiko , o advokato padėjėjui turėtų būti gerai žinoma įstatymo leidėjo CPK 246 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad nei liga, nei užimtumas nėra laikoma svarbia neatvykimo į posėdį priežastimi, o dokumentai, pateisiantys neatvykimą, turi būti pateikiami iki teismo posėdžio pradžios. Manytina, kad atsakovė, be teisinio pagrindo gyvendama ieškovei priklausančioje namų valdoje, sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, akivaizdžiai pažeidžia CPK 7 str. įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, todėl už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis jai skirtina 500 eurų baudą, iš kurios 250 eurų skirtina ieškovei ( CPK 95 str.).

Iš atsakovės valstybei priteistinas žyminis mokestis bei valstybės patirtos išlaidos už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 str. 1 d., 99 str.). Iš atsakovės nepriteistinos pašto išlaidos, kadangi jos yra mažesnės nei teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą ( CPK 96 str.6 d.).

Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263-270 str. teismas nuspren dž i a :

ieškinį patenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovę O. V. a.k. (duomenys neskelbtini) su jai priklausančiais daiktais ir manta iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)Kauno rajone.

Nubausti atsakovę O. V. a.k(duomenys neskelbtini) 500 eurų (penkių šimtų eurų) bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios sumos ( 250 eurų) skiriant ieškovei O. J. a.k. (duomenys neskelbtini) likusią 50 procentų dalį (250 eurų) - valstybei.

Priteisti iš atsakovės O. V. 41 eurą (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovės O. V. 138,96 Eurus ( vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus 96 ct) už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą ieškovei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per |Kauno apylinkės teismą.