Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo S. M. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-jame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. RV-23-2479 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. M. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 28 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 15 (penkiolika) metų 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2010 m. sausio 13 d., bausmės pabaiga – 2025 m. liepos 13 d. Nuo 2019 m. spalio 3 d. nuteistasis bausmę atliko specializuotame Lietuvos kalėjimų tarnybos asmens sveikatos priežiūros padalinyje, o nuo 2023 m. balandžio 24 d. perkeltas į Šiaulių kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo padalinį (pusiaukelės namus).

6. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. M. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės skundas atmetamas.

8. Visų pirma aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakcija. Taigi nors nuteistojo S. M. gynėjas skunde nurodo anksčiau galiojusios BVK redakcijos straipsnius ir jais remiasi, jo skundas nagrinėjamas vadovaujantis aktualia BVK redakcija, kuri ir galiojo priimant skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nutartį, o Komisijai 2023 m. kovo 24 d. nutarimą.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

10. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis S. M. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

11. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Įvertinus nuteistojo gynėjo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais S. M. asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir nuteistojo gynėjo skunde, aukštesniajam teismui nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, nuo 2023 m. balandžio 24 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo padalinyje (pusiaukelės namuose), galiojančių drausminių nuobaudų neturi, skatintas 15 kartų, laisvės atėmimo vietų įstaigoje baigė 12 klasių, įgijo baldžiaus ir apdailininko specialybes, nedirba, pateikė duomenis, jog lygtinio paleidimo atveju turės darbą bei gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir atsižvelgė tik į neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, S. M. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas.

12. Pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia ir gynėjo skundo argumentas, kad apylinkės teismas atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nutartyje pasisakė, jog nuteistasis S. M. palaiko kriminalinio pasaulio subkultūrą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė, jų nėra nurodyta ir 2023 m. kovo 13 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-23-2157, tačiau ši aplinkybė esminės reikšmės sprendžiamam klausimui neturi.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo gynėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, nepagrįstai abejoja Socialinio tyrimo išvada ir teigia, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr.eI1567-1066/2023, buvo pasisakyta ir apie Socialinio tyrimo išvadą kaip nepagrįstą. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad skunde cituojamoje sprendimo dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismas išdėstė argumentus ne dėl 2023 m. kovo 13 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-23-2157, o dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teismingumo ministerijos 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. 1S-3801. Taip pat aukštesnysis teismas pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje administracinėje byloje Nr.eI1567-1066/2023, buvo pateikta ne šioje byloje vertinama Socialinio tyrimo išvada, o Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2021 m. socialinio tyrimo išvada Nr. 63-44, ir tai taip pat nėra tiesioginis skundo nagrinėjimo dalykas.

14. Aukštesnysis teismas atmesdamas nuteistojo gynėjo skundą pažymi, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą įvertinus nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, teismui nepateikiami vertinimo balai, tačiau vertinimo rezultatai išsamiai aprašomi Socialinio tyrimo išvadoje. Kaip matyti iš 2023 m. kovo 13 d. Socialinio tyrimo išvados, S. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinimo metu buvo vidutinė. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, akivaizdu, kad aktyviomis nuteistojo pastangomis ji dar gali būti mažinama, tačiau iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

15. Šių duomenų kontekste, nesutinkant su nuteistojo gynėjo skundo argumentais, pažymėtina, kad nuteistajam S. M. jau ilgą laiką atliekančiam laisvės atėmimo bausmę vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis rizikos veiksnys – kriminalinė istorija (keturi ir daugiau teistumų, smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas, maža motyvacija darbui, lėšų valdymo sunkumai, būdingas rizikingas ir pavojingas elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu, emocijų valdymo problemos, būdingas impulsyvus elgesys, stoka tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas konkretus, nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros ir apribojimų pažeidimai. Pažymėtina, kad minėti ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik S. M. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad didžioji dalis nuteistajam nustatomų jo riziką nusikalsti didinančių veiksnių yra dinaminiai, todėl S. M., toliau vykdydamas jo atžvilgiu sudarytą socialinės reabilitacijos planą, minėtus dinaminius veiksnius vis dar gali eliminuoti

16. Pritariant apylinkės teismo argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šis teistumas S. M. nėra pirmasis, praeityje jis yra teistas keturis kartus, dalis nusikaltimų yra susiję su transporto priemonių vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, būdingas nusikalstamų veikų sunkėjimas. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę S. M. atlieka už tyčinės labai sunkios nusikalstamos veikos padarymą, kuri sukėlė negrįžtamas pasekmes, ir ją kaltininkas pabarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistajam praeityje buvo taikyta ir švelnesnio pobūdžio bausmės (bauda, areštas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas), tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nes jis ir vėl nusikalto, nusikalstamos veikos sunkėja, kas leidžia teigti, kad savo tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistasis nesugeba išlaikyti. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis bei skaičius, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

17. Vertinant S. M. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš 2023 m. kovo 13 d. Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis nelinkęs analizuoti savo elgesio motyvų, nuostatų ar jausmų, greitą veikimą vertina kaip ryžtingą, savimi pasitikinčio žmogaus požymį. Be to, nuteistajam būdingas impulsyvumas, kurį jis sunkiai pripažįsta. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį įžvelgiamas jo poreikis demonstruoti savo galią, dominuoti įprastose situacijose, yra tikimybė, kad pavartojus alkoholio gali prarasti savitvardą, pratrūkti, nors kartais ir kasdieninėse situacijose nuteistajam sudėtinga kontroliuoti save. Stebima ir tai, kad giliau analizuoti savo nusikalstamumo priežastis nuteistasis nėra linkęs, kas rodo sunkumą atpažinti gyvenime kylančias problemas ir jų kilmę. Nuteistojo požiūris yra labiau kategoriškas, nei prisitaikantis, dažnai gynybiškas savo paties atžvilgiu. Aukštesniojo teismo vertinimu, aptariami nuteistojo mąstymo ypatumai, ypatingai įvertinus tai, kad nuteistasis nėra linkęs analizuoti savo nusikalstamo elgesio priežasčių, gali jį paskatinti nusikalsti ir ateityje. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę nustatytas ne vienas atvejis, kai S. M. neapgalvojo savo veiksmų pasekmių ir nesilaikė bausmės atlikimo vietoje nustatytų tvarkos reikalavimų. taip pat yra užfiksuotas atvejis kai nuteistasis nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų bei ne kartą buvo sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų ir jų surogatų. Nuteistasis bausmės atlikimo metu 8 kartus padarė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus, už kuriuos jam buvo skirtos drausminės nuobaudos. Nors skirtos nuobaudos šiuo metu nebegalioja, nuteistasis 15 kartų yra skatintas, šiuo metu bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo padalinyje (pusiaukelės namuose), tačiau minėtos aplinkybės neleidžia vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Priešingai, jos patvirtina, kad net ir struktūruotoje aplinkoje, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nuteistasis negeba laikytis nustatytų taisyklių bei reikalavimų ir tai kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pastangų koreguoti savo elgesį išimtinai tik teigiama linkme ir atsisakyti neigiamų elgesio modelių. Tuo tarpu nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam.

18. Abejonių tinkamu S. M. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teismui kelia ir galimas nuteistojo finansinis nestabilumas bei stoka stabilios darbinės patirties. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, S. M. iki įkalinimo buvo įgijęs 9 klasių išsilavinimą. Nors bausmės atlikimo įstaigoje siekė įgyti vidurinį išsilavinimą, įgijo dvi specialybes, tačiau nedirbo. Nuteistojo darbingumas yra 55 proc., tačiau mokamo darbo pagal savo sveikatos būklę S. M. neieškojo, į pataisos įstaigos administracijos atstovus dėl mokamo darbo nei žodžiu, nei raštu nesikreipė. Bausmės atlikimo vietos įstaigai yra pateikęs duomenimis apie galimybę įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas, kad nuteistasis iš tiesų bus įdarbintas. Pataisos įstaigos Turto valdymo skyriaus duomenimis pagal gautus vykdomuosius raštus nuteistasis turi išmokėti 16 242,25 eurus, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis atlygino tik 525,00 eurus. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirbo, buvo išlaikomas savo artimųjų, prašymą savanoriškai degti civilinį ieškinį pataisos įstaigai pateikė tik 2021 m. liepos 15 d. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Teismo nuomone, nuteistojo išsilavinimas, nestabili darbinė patirtis vertinant, kad gyvenant laisvėje gaunamos pajamos nebuvo stabilios, gali būti rimta kliūtis sėkmingai probacijai ir nuteistojo tikslų siekimui tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

19. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistajam, atkreiptinas dėmesys ir į S. M. alkoholio vartojimo problemas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nors labai sunkus nusikaltimas padarytas S. M. nesant apsvaigus nuo alkoholio, tačiau anksčiau jis yra teistas ir dėl vairavimo esant neblaiviam. Be to, pats nuteistasis pripažįsta, kad būdamas laisvėje piktnaudžiavo svaigiaisiais gėrimais. Nors nuteistasis teigia, kad šiuo metu neturintis jokių problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau dėl tokių jo teiginių kyla pagrįstų abejonių. Juolab, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis du kartus – 2011 m. ir 2013 m., buvo baustas drausmine tvarka dėl alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimo. Remiantis pateiktais duomenimis nuteistasis alkoholio vartojimo prevencija pradėjo rūpintis tik 2018 m., o kitas alkoholio vartojimo prevencinių paskaitų kursas buvo išklausytas tik 2020 m. gruodžio mėn. Taigi nors nuteistasis demonstruoja tam tikras pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, tačiau jo vidinė motyvacija pripažinti bei spręsti turimus sunkumus išlieka minimali bei reikalaujanti tęstinio dalyvavimo tikslingose intervencinėse priemonėse ne tik įkalinimo laikotarpiu, bet ir lygtinio paleidimo atveju.

20. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad jo skunde akcentuojamas galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas, galimybė įsidarbinti, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas ir socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, noras rūpintis turimais vaikai neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis elgiasi tiktai taip, kaip ir privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo, ir tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas, nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų laikymasis, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog S. M. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, artimaisiais egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamą veiką, tačiau akivaizdu, kad nuo naujų nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog S. M. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

21. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji S. M. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuotą labai sunkų nusikaltimą, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį S. M. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

22. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam S. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Sutinkant su nuteistojo gynėjo skundo argumentais, jog lygtinio paleidimo taikymas nėra atleidimas nuo neatliktos bausmės dalies, nes jo taikymo atveju asmuo toliau yra prižiūrimas, pažymima ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus S. M. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

23. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. M. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.