- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- A15.-2393-659/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00632-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Pažeidėjas
- M. V.
- Advokatai
- Alius Galminas
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. V., jos atstovui advokatui Aliui Galminui,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 2 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama M. V., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), nebausta administracine tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. V. 2019-07-24 12.30 val., Naujoji Uosto g. 14, Klaipėdoje, vairuodama automobilį Lexus IS 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, važiuodama atbuline eiga nepasirinko saugaus atstumo iki stovėjusio automobilio ir jį kliudė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Padaryta žala virš 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tuo M. V. kaltinama pažeidus Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 127, 222 punktus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. V. kaltę dėl padarytoo nusižengimo pripažino iš dalies ir paaiškino, kad turi sveikatos problemų ir įvykio metu buvo eilinė reabilitacija medicinos centre „Lorna“, tvarkingai pastatė automobilį, sumokėjo už parkingą ir grįžusi po skausmingų procedūrų, išvažiavo. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1984 m., niekada nebuvo bausta, vairuoja atsargiai ir nieko nepastebėjusi greičiau išskubėjo namo. Bėgti ji neturėjo jokios prasmės. Kai buvo kviesta į policiją, pamatė vaizdo įrašą, pripažino, kad buvo įvykio vietoje, bet tikrai nejuto, jokių sugadinimų automobilio nepastebėjo. Neneigia, kad sukėlėl eismo įvykį, bet tuo momentu jokio piktnaudžiavimo iš jos pusės nebuvo, nesiekė bėgti ar slėptis. Dėl to įvykio policija ją išsikvietė gal po 1 mėnesio, dėl to ji net nesuprato dėl ko ji kviečiama. Ji buvo nustebusi dėl šio įvykio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis).
Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiama M. V. neneigia sukėlusi eismo įvykį, tačiau nepripažįsta, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Byloje surinktų įrodymų visuma: administracinio nusižengimo protokolas, 2019-07-27 tarnybinis pranešimas, pranešimas apie esimo įvykį, fotolentelės D. P. paaiškinimas, pažyma apie eismo įvykįvaizdo įrašas neabejotinai patvirtina M. V. kaltė dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymo.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuojas yra susijęs, vietos pažeidžiant kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Konstatuoti pažeidimo padarymą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, būtina nustatyti tyčią, nes ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.
Iš M. V. paaiškinimų matyti, kad ji viso tyrimo metu, tiek teisme neigė kaltę, jog iš įvykio vietos pasišalino tyčia ir tvirtina, kad jokio kontakto nejuto. Taip pat nurodo, kad jai pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvo jokio tikslo, nes automobilis, kurį vairavo, priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo draustas tiek KASCO, tiek privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Byloje pateikti AB „Lietuvos draudimas“ ir ERGO draudimo polisai patvirtina M. V. nurodytas aplinkybes. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad M. V. niekada nebuvo bausta administracine tvarka, automobilių apgadinimai nėra žymūs, kas leistų daryti nebaejotiną išvadą, kad M. V. galėjo suprasti ir suprato, jog sukėlė eismo įvykį ir sąmoningai iš įvykio vietos pasišalina. Vertindamas M. V. paaiškinimus, teismas pastebi, kad įvykio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo sveikatos problemų (M. V. pateikė medicininių dokumentų išrašus), kaip nurodė pati M. V., tą dieną buvo reabilitacijoje, po procedūrų blogai jautėsi, todėl lieka nepaneigti jos teiginiai, kad situacijos – eismo įvykio sukėlimo nesuvokimą galėjo įtakoti jos dėmesio sutelkimas ir sukoncentravimas į bendrą fizinę sveikatos būklę.
Tokiu būdu nagrinėjamoje byloje esantys duomenys neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad M. V. suprato, jog sukėlė eismo įvykį ir sąmoningai, ignoruodama savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, kaip tai numato Kelių eismo taisyklės, iš jos pasišalino. Nesant pakankamai duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, dėl šio nusižengimo administracinio nusižengimo byla nutrauktina M. V. veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo sudėties požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
M. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį – padarytas vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl nerūpestingumo, į tai, kad nusižengimu padarytą žala, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – dirba, baudžiama pirmą kartą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, manytina, kad nuobaudos tikslai ir paskirtis bus pasiekti M. V. paskyrus minimalią nuobaudą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje.
Skaitmeninė laikmena (CD) su vaizdo medžiaga, nutarimui įsiteisėjus, paliktina saugoti bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34, 417 straipsnio 8 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
M. V. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jai nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) dydžio baudą.
Administracinio nusižengimo bylą dalyje dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, M. V. atžvilgiu nutraukti, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties požymių.
Skaitmeninė laikmena (CD) su vaizdo medžiaga, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant teisės pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 19107975823, įmokos kodą – 1001.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.