Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Girga“ apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1195-408/2008 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Girga” dėl nuostolių už naudojimąsi servitutu atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė V. P. patikslintu ieškiniu (b.l. 113-115) prašė priteisti iš atsakovo UAB „Girga“ 29 353,36 Lt įsiskolinimą už naudojimąsi servitutu 0,1000 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 13 d. iki 2008 m. liepos 9 d., ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad iki dovanojimo sutarties sudarymo jai nuosavybės teise priklausė du žemės sklypai: 1,1292 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir į šį sklypą įsiterpęs mažesnis 0,1000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame stovi atsakovui UAB „Girga“ nuosavybės teise priklausantis statinys – siurblinė 1H1p. Šiuos sklypus ieškovė nusipirko 2006 m. gruodžio 14 d. ir 2007 m. kovo 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimis iš J.R. V., kuriam nuosavybės teisė į minėtus sklypus atkurta Kauno apskrities viršininko 2004 m. kovo 31 d. įsakymu. Šiuo įsakymu taip pat buvo nustatytas servitutas, kuris įregistruotas nekilnojamojo turto registre, juo naudojasi UAB „Girga“ privažiavimui prie savo statinio, jo priežiūros ir remonto. Servitutinę žemę sudaro visas 10 arų sklypas. Dėl nustatyto servituto ir dėl to, kad atsakovas savavališkai rekonstravęs jam priklausantį pastatą naudoja ne pagal paskirtį, o smuklei, gyvenamosioms patalpoms, ieškovė negalėjo tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teisių į šį žemės sklypą. Ieškovės nuosavybės teises taip pat riboja atsakovo UAB „Girga“ atsisakymas duoti sutikimą ieškovei organizuoti abiejų sklypų detaliojo plano rengimą. Atsakovui buvo siūloma ir pirkti, ir mokėti atlygį už naudojimąsi žemės sklypu, tačiau atsakovas ginčo nesprendžia. Kompensacijos dydis - 1850 Lt per mėnesį - už naudojimąsi servitutu nustatytas, taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr.1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką.

Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovei 20 728,90 Lt įsiskolinimo už naudojimąsi servitutu už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 13 d. iki 2008 m. liepos 9 d. ir 880,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 26,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovei priklauso 0,1000 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame 2004 m. kovo 31 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu buvo nustatytas servitutas – teisė pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkui neatlygintinai eiti, važiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, juos prižiūrėti bei remontuoti. Šį žemės sklypą ieškovė pirko iš buvusio savininko, kuris šią žemę įgijo atkūrus nuosavybės teisę, sklype esantis pastatas – siurblinė – nuosavybės teise priklauso atsakovui. Teismas pažymėjo, kad, atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą, nuosavybės teisių atkūrimo dalyviai sutarė, jog su šiame sklype esančio statinio savininku žemės nuomos sutartis nebus sudaroma, todėl nuosavybės teisė į nurodytą sklypą atkurta su sąlyga, kad jame esančio statinio savininkui bus leista naudotis žemės sklypu servituto teise. Kauno apskrities viršininko 2004 m. kovo 31 d. įsakymu nustatytas servitutas suteikė pastatų savininkui teisę neatlygintinai eiti, važiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, juos prižiūrėti bei remontuoti, tačiau jame nebuvo nurodytos nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygos. Atsižvelgdamas į Konstitucijos 23 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio bei CK 4.129 straipsnio nuostatas, teismas sprendė, kad teisės naudotis svetimu žemės sklypu suteikimas neatleidžia viešpataujančiojo daikto savininko bei tam tikrais atvejais teisėto valdytojo nuo pareigos atlyginti dėl nustatyto ir įregistruoto servituto atsiradusių tarnaujančiojo sklypo savininko ar teisėto valdytojo nuostolių. Spręsdamas ieškovei priteistinų nuostolių dydžio klausimą, teismas vadovavosi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais ir nustatė, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 13 d. iki 2008 m. liepos 9 d. privalo sumokėti ieškovei bent 2002 m. lapkričio 19 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ nustatytą valstybinės žemės nuomos mokestį (nuo 1,5 iki 4 procentų indeksuotos žemės vertės).

Atsakovas UAB „Girga“ apeliaciniu skundu (b.l. 131-133) prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos motyvus:

1) Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 13 d. iki 2008 m. liepos 9 d. galiojo Kauno apskrities viršininko 2004 m. kovo 31 d. įsakymas, kuriuo buvo nustatytas servitutas, suteikiantis teisę pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkui neatlygintinai eiti, važiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, juos prižiūrėti bei remontuoti. Nurodytu laikotarpiu joks teisės aktas nenumatė prievolės atsakovui mokėti kompensaciją ar kitokias pinigų sumas ieškovei. Teismo sprendime nepagrįstai nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko įsakyme nebuvo nurodyta nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygos. Priimant įsakymą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo J.R. V., galiojo Žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarka, patvirtinta LR Vyriausybės 1995m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 1278. Šios tvarkos 9 punktas nustatė, kad apskrities valdytojo sprendimuose dėl žemės servitutų nustatymo turi būti nurodoma nuostolių dėl žemės servitutų atlyginimo sąlygos (nurodant, kad suteikiama teisė naudotis žemės sklypo dalimi neatlygintinai, arba konkrečius nuostolių ar žalos atlyginimo būdus). Pagal tvarkos 9 punktą nuostolių dėl žemės servitutų atlyginimo sąlygos galėjo būti dvejopos: 1) arba suteikiama teisė sklypo dalimi naudotis neatlygintinai, arba 2) numatomi konkretūs nuostolių ar žalos atlyginimo būdai. Kauno apskrities viršininko įsakyme nuostolių dėl žemės servituto atlyginimo sąlygos yra nustatytos, nurodant, kad suteikiama teisė naudotis žemės sklypu neatlygintinai. Todėl nebuvo jokio pagrindo įsiskolinimui už naudojimąsi servitutu susidaryti.

2) Ieškovei priteista pinigų suma yra nepagrįstai didelė. Teismas sprendime nemotyvavo, kodėl, nustatydamas įsiskolinimo už naudojimąsi servitutu dydį, vadovavosi LR Vyriausybės nutarimo „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 2 punkte nurodytu maksimaliu 4 procentų žemės vertės tarifu (atkreiptinas dėmesys, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu nustatyti tarifai yra mažesni). Teismas maksimalų tarifą taikė neįvertinęs, kad servituto nustatymas buvo sąlygotas nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių, o tuo pačiu pažeisdamas CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

3) Teismas, nustatydamas mokėtinos už naudojimąsi servitutu sumos dydį, nepagrįstai vadovavosi preliminaria turto vertės nustatymo pažyma, kurioje ieškovės sklypo vertė nurodyta 390 000 Lt. Pažyma surašyta 2008 m. vasario 26 d., o įsiskolinimas priteistas už praėjusį laikotarpį nuo 2007 m. kovo 13 d. iki 2008 m. liepos 9 d. Be to, pačioje pažymoje nurodyta: „Šis preliminarus turto vertės nustatymas neatitinka vertinimo dokumentų turinio, kurį reglamentuoja LR Turto ir vertinimo pagrindų įstatymas. Tai informacinio pobūdžio dokumentas, neturintis juridinės galios ir skirtas vertinimo užsakovui“.

4) Teismas, spręsdamas dėl įsiskolinimo priteisimo ir jo dydžio nustatymo, apsiribojo nurodymu, kad ieškovė mokėjo žemės mokestį (tai buvo įvertinta, kaip dėl servituto nustatymo atsiradęs nuostolis), tačiau nesiaiškino, kokio konkrečiai dydžio žemės mokestis per ginčo laikotarpį buvo sumokėtas, kokia apimtimi ieškovė galėjo įgyvendinti savo, kaip sklypo savininko, teises, atsižvelgiant į nustatytą sklypo naudojimo būdą. Teismo sprendimo argumentai leidžia daryti išvadą, kad teismas neteisėtai servituto santykius pakeitė žemės nuomos santykiais.

5) Teismo sprendimas dėl 20 728,90 Lt įsiskolinimo už naudojimąsi servitutu už laikotarpį nuo 2007m. kovo 13 d. iki 2008 m. liepos 9 d priteisimo iš atsakovo ieškovei yra nemotyvuotas - teismo išvados byloje nepagrįstos nei faktiškai, nei teisiškai. Dėl procesinės teisės normų pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla ir procesinės teisės normų pažeidimas sąlygojo netinkamą CK 4.129 straipsnio taikymą.

Ieškovė V. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.139-142) prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

1) Nepagrįstas apelianto argumentas, kad laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 13 d. iki 2008 m. liepos 9 d. jokiame teisės akte nenumatyta prievolė mokėti kompensaciją ar kitokias pinigų sumas. Ieškovės teisė gauti nuostolių kompensavimą įtvirtinta CK 4.129 str., ir joks kitas teisės aktas negali pakeisti ar paneigti šios nuostatos, nes CK 1.3 str. 1 d. įtvirtintas CK, kaip kodifikuoto teisės akto, viršenybės principas kitų norminių aktų atžvilgiu. Be to, LR žemės įstatymo 23 str. 7 d. reglamentuoja, kad žemės savininkams nuostoliai dėl nustatytų servitutų turi būti atlyginami viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis. CK 4.113 str. 1 d. nustato, kad servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. Nuosavybės teisė į 0,1000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, J.R. V., iš kurio vėliau sklypą pirko ieškovė, buvo atkurta su sąlyga, kad šiame sklype esančio statinio savininkui bus leista naudotis žemės sklypu servituto teise. Nustatytas servitutas - teisė pastatų (duomenys neskelbtini) savininkui neatlygintinai eiti, važiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, juos prižiūrėti bei remontuoti. Sklype esantis ir atsakovui priklausantis pastatas yra siurblinė. Vadinasi, nustatytas servitutas yra skirtas atsakovui eiti, važiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančios siurblinės, ją prižiūrėti bei remontuoti. Atitinkamai ir nustatyto servituto turinys bei jo apimtis buvo sąlygota ir suteikta, atsižvelgiant į pastato statusą, jo funkcionalumą. Tačiau atsakovas siurblinę yra nelegaliai rekonstravęs į kavinę ir gyvenamąsias patalpas. Siurblinės pastatui dėl jo neteisėtos rekonstrukcijos Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2007 m. vasario 13 d. savavališkos statybos aktas. Taigi, atsakovas nuosavybės teise valdo siurblinę, tačiau pastatą naudoja kitoms reikmėms, ne pagal paskirtį, kas tiesiogiai lemia ir nustatyto servituto naudojimą ne pagal paskirtį. Šią aplinkybę patvirtina 2007 m. sausio 16 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad pastatas rekonstruotas į kavinę bei gyvenamąsias patalpas, šalia įrengta asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė klientams. Akivaizdu, kad servituto, naudojamo dėl kavinės, turinys visiškai nesutampa su servituto, nustatyto siurblinei, turiniu, t.y. yra kur kas didesnės apimties ir labiau varžantis ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, teises. Kadangi servituto suteikiamos teisės nėra įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį („aptarnauti" siurblinę), ieškovės, t.y. tarnaujančio objekto savininkės, teisės yra pažeistos, ir todėl, vadovaujantis CK 4.129 str. nuostatomis, jai turi būti atlyginta dėl papildomų nepatogumų, ribojimų patiriama žala, įvertinta pinigais (nuostoliai). Šiuo metu ieškovė visiškai neturi galimybės naudotis sklypu, kuriame stovi atsakovo nelegaliai pastatyta transformatorinė. Atsakovas, neteisėtai pakeitęs viešpataujančio daikto paskirtį ir statusą, neteisėtai ir nepagrįstai išplėtė nustatyto servituto turinį bei paskirtį. Dėl šių aplinkybių ieškovės nuosavybei sudaromi didesni, papildomi suvaržymai, pažeidžiamos jos teisės, o daroma žala (nuostoliai) turi būti atlyginti.

2) Atsakovo argumentai esą pagal LR Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 1278 9 punkto nuostatas reikia suprati, kad gali būti nustatytos tik alternatyvios nuostolių dėl žemės servitutų atlyginimo sąlygos, t.y. arba 1) suteikiama teisė sklypo dalimi naudotis neatlygintinai, arba 2) numatomi konkretūs nuostolių ar žalos atlyginimo būdai, ir todėl jei yra nurodyta, kad neatlygintinai, tai negali būti nustatyti nuostolių atlyginimo būdai, yra nepagristi. Vyriausybės nutarimo normos negali prieštarauti CK nuostatoms dėl nuostolių atlyginimo ir turi būti vertinamos sutinkamai su CK nuostatomis. Nors servituto nustatymo sąlygose ir buvo nurodyta atsakovo teisė neatlygintinai naudotis servitutu, tačiau tai jokiu būdu neatleidžia ir nepanaikina jo pareigos atlyginti patirtus nuostolius - asmens teisė gauti teisingą ir protingą jo patiriamų nuostolių atlyginimą negali būti ribojama.

3) Atsakovo išvada, kad įsiskolinimas už naudojimąsi servitutu objektyviai negalėjo susidaryti, nes tam nebuvo jokio pagrindo, o teismas pažeidė CPK 185 str. nuostatas, yra visiškai nepagrįstas. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimus, pagrįstai vadovavosi Konstitucijos 23 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 str. bei LR CK 4.129 str. nuostatomis.

4) Atsakovo argumentai dėl per didelės ieškovei priteistos pinigų sumos (įsiskolinimo už naudojimąsi servitutu) nepagrįsti. LR Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16.6. punkte nurodoma, kad apskrities viršininkas, priimdamas sprendimą nustatyti žemės servitutą, sprendime privalo nurodyti nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus). To neišsprendus viršininkui, nuostolių priteisimas yra teismo prerogatyva pagal CK 4.129 str. Ginčo servitutas buvo nustatytas Kauno apskrities viršininko 2004 m. kovo 31 d. įsakymu, kuriame nebuvo nurodytos nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygos. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis 1998 m. balandžio 23 d. LR žemės ūkio ministerijos įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo" 10 punktu, siekė išspręsti problemą ir su atsakovu sudaryti nuomos sutartį, tačiau atsakovas atsisakė pasirašyti siūlomą sutartį. Tuometinė ir dabartinė atsakovo pozicija rodo jo negeranoriškumą, piktybiškumą, savanaudiškumą ir siekimą praturtėti svetimo sąskaita. Todėl nustatant nuostolių atlyginimą bei jo dydį, būtina vertinti atsakovo elgesį ir veiksmus. LR Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika. Pagal šią metodiką už naudojimąsi servitutu paskaičiuojamas mokestis valstybinei žemei, tačiau privačios žemės sklypui atlygis gali būti nustatomas šalių susitarimu arba teismo sprendimu, remiantis savininko reikalavimu logiškumo, protingumo, sąžiningumo ribose. Kadangi su atsakovu dėl jo paties kaltės susitarti dėl patiriamų nuostolių atlygio nepavyko, Kauno apskrities viršininko 2004 m. kovo 31 d. įsakyme nuostolių dėl žemės servituto atlyginimo sąlygos taip pat nebuvo nurodytos, todėl nuostolių apskaičiavimo, t.y. kompensacijos dydžio nustatymas, liko teismo prerogatyva. Teismo išvados, kad atsakovas privalėtų mokėti už 2007 m. kovo 13 d. – 2008 m. liepos 9 d. laikotarpį bent jau valstybinės žemės nuomos mokestį, apskaičiuotą teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos mokesčio nustatymą, pagrindu visiškai atitiko ieškovės, kaip tarnaujančio daikto savininkės, reikalavimus logiškumo, protingumo, sąžiningumo ribose. Šiuo atveju taikyta analogija, nes specialaus įstatymo nėra. Tuo teismas servituto santykių jokiu būdu nepakeitė žemės nuomos santykiais, kaip teigia atsakovas, tiesiog žemės nuomos mokesčio skaitinę vertę paėmė kaip objektyvų kriterijų nustatyti ieškovės patiriamų nuostolių mėnesinei vertei. Įvertinus tai, kad atsakovas, neteisėtai pakeitė viešpataujančio daikto paskirtį ir statusą, neteisėtai ir nepagrįstai išplėtė nustatyto servituto turinį bei paskirtį ir tuo ieškovės nuosavybei buvo sudaryti didesni, papildomi suvaržymai, pažeistos teisės, teismas visiškai pagrįstai ir teisingai, apskaičiuodamas nuostolių dydį, paėmė maksimalią 4 procentų vertę, nustatytą 2002 m. lapkričio 19 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius" 1.2 punktu. Be to, teismas, vadovaudamasis CPK 185 str., pagrįstai ir teisėtai laikė, kad preliminari turto vertės nustatymo pažyma yra tinkamas rašytinis įrodymas dėl servitutinio žemės sklypo vertės - 390 000 Lt, nuo kurios ir skaičiavo patirtų nuostolių dydį. Juolab, kad pats atsakovas pirmos instancijos teisme neginčijo šios pažymos ir ja nustatytos žemės sklypo vertės, nepateikė jokių kitų įrodymų, kad žemės sklypo vertė yra kita, nei nustatyta pažymoje.

6) Byloje taikytina LAT praktika, suformuota šios kategorijos bylose (nutartys civ. bylose Nr. 3K-3-100/05, 3K-3-321/05). LAT civ. byloje Nr. 3K-3-100/05 (2005 m. kovo 14 d.nutartis) vienareikšmiškai nurodė, kad servituto naudotojas, įgyvendindamas suteikiamas teises, privalo nepažeisti savininko teisių. Taip pat LAT nurodė, jog suprantama, kad už naudojimąsi svetimu daiktu turi būti protingai atlyginama, bei pažymėjo, kad servitutu suteikiama tik ribota naudojimosi svetimu daiktu teisė, kad servituto nustatymas - tai ne nuosavybės iš teisėto savininko paėmimas,. LAT taip pat pažymėjo, kad visais atvejais servituto teisė turi būti mažesnė už savininko teises.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka, 2009 m. spalio 13 d. nutartyje ( (b.l. 204-209), remdamasi anksčiau suformuota teismų praktika, išaiškino, kad CK 4.129 straipsnyje nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančio daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus: 1) reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, 2) reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodžius jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintiną servitutą, o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo) nuostolių atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančio daikto savininko reikalavimą, o pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Tokiu būdu aiškinant teisės normos, reglamentuojančios dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimą (CK 4.129 straipsnius), reikalavimus, yra aiškiai atribotos dvi nuostolių dėl servituto nustatymo formos: vienkartinė ar periodinė kompensacija (esant atlygintinam servitutui) arba nuostolių atlyginimas pagal tarnaujančio daikto savininko reikalavimą. Kadangi Kauno apskrities viršininko 2004 m. kovo 31 d. įsakymu, atkuriant nuosavybės teises į žemę ankstesniam žemės savininkui J.R. V., buvo nustatytas servitutas, suteikiantis teisę pastatų (duomenys neskelbtini) savininkui neatlygintinai eiti važiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, juos prižiūrėti bei remontuoti, t.y neatlygintinas servitutas (b.l. 32), todėl ieškovė neturi teisės reikalauti atlygintino servituto, t.y. periodinių kompensacijų, tačiau ji turi teisę reikalauti konkrečių nuostolių, kuriuos patyrė dėl servituto nustatymo, atlyginimo. Nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinio skundo argumentai dėl servituto neatlygintino pobūdžio ir periodinės kompensacijos nustatymo iš naujo neanalizuotini.

Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, atsižvelgiant į kasacinio teismo nurodymus, ieškovei buvo pasiūlyta pateikti nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, faktą ir dydį pagrindžiančius įrodymus CPK 178 straipsnio tvarka (b.l. 218-219). Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant bylas dėl jos pažeistų teisių gynimo, t.y. bylose dėl pripažinimo UAB „Girga“ atsisakymą duoti sutikimą žemės sklypų, įskaitant ir ginčo žemės sklypą, detaliojo plano rengimui nepagrįstu ir pripažinimo ieškovei teisę organizuoti detalaus plano rengimą be UAB „Girga“ sutikimo ir dėl įpareigojimo likviduoti savavališkos statybos padarinius (b.l. 223-258). Remiantis ieškovės pateiktais įrodymais, ji turėjusi 102 Lt žyminio mokesčio (b.l. 225), 800 Lt atstovavimo (b.l. 226), 4,20 Lt pašto išlaidų (b.l. 230), taip pat bylos nagrinėjimo metu pateikė įrodymus apie sumokėtą 7 000 Lt avansą detaliojo plano rengimui ir 2007 m. sausio 16 d. atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidas – 400 Lt. Ieškovės nuomone, tai yra dėl nustatyto servituto patirti nuostoliai, nes servituto turėtojas nuolat pažeidinėjo ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, teises. Kolegija nesutinka, kad šios ieškovės patirtos išlaidos, ginant savo teises kitose bylose, galėtų būti pripažintinos ieškovės nuostoliais, atsiradusiais dėl servituto nustatymo. Bylinėjimosi išlaidos yra procesinės išlaidos, kurios atlygintinos CPK nustatyta tvarka, priklausomai nuo to, kurios šalies naudai priimamas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Šios bylinėjimosi išlaidos nėra tiesioginė servituto nustatymo pasekmė ir negali būti pripažintos ieškovės nuostoliu, patirtu dėl servituto nustatymo. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra patirtos, jai ginant savo teises nuo kitų servituto naudotojo pažeidimų, o būtent dėl jo nepagrįsto atsisakymo duoti sutikimą rengti detalųjį planą ir savavalinės statybos padarinių likvidavimo, o ne dėl tos priežasties, kad yra nustatytas servitutas. Todėl darytina išvada, kad ieškovės nurodytos išlaidos nėra priežastiniu ryšiu susijusios su servituto nustatymu ir nėra dėl jo nustatymo patirtas nuostolis.

Kaip nurodė LR Aukščiausiasis Teismas, nuostoliais dėl servituto nustatymo galėtų būti tarnaujančio daikto būklės pablogėjimas, išlaidos, susijusios su tarnaujančio daikto tinkamos būklės išlaikymu, išlaidos dėl būklės atkūrimo, valstybės nustatyti mokesčiai, rinkliavos už tarnaujantį daiktą ir pan. Iš tokio pobūdžio išlaidų ieškovė pagrindė tik išlaidas, turėtas sumokant žemės mokestį už servitutui naudojamą žemę. Iš pateikto Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinių prievolių departamento Kauno gyventojų skyriaus rašto matyti, kad ieškovė 2007-2008 m. už 0,1000 ha žemės sklypą, kuriam nustatytas servitutas, buvo apmokestinta po 153,72 Lt žemės mokesčiu. Taip pat šiame rašte nurodyta, kad vadovaujantis LR Žemės mokesčio įstatymo 9 straipsniu, nauji žemės savininkai mokestį moka: jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį – už visus metus, jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį – nuo kitų kalendorinių metų. Kadangi ieškovė ieškiniu prašė priteisti nuostolius už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 13 d., kai šį žemės sklypą nusipirko iš J.R. V., iki 2008 m. liepos 9 d., kai jį perleido motinai, todėl ji šiuo laikotarpiu faktiškai turėjo 307,44 Lt (153,72 Lt x 2) žemės mokesčio išlaidų, ir tai yra ieškovės nuostolis, patirtas dėl servituto nustatymo, kuris priteistinas iš atsakovo, kurio naudai nustatytas servitutas.

Kitokių nuostolių ieškovė neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis), tačiau prašė panaikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų jai suteikta galimybė patikslinti ir papildomai pagrįsti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Kadangi byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, o ieškovei buvo suteikta galimybė įrodymais pagrįsti nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, faktą ir dydį, nėra jokio pagrindo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovei neužkertamas kelias reikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, grindžiant jį kitu, šioje byloje nenagrinėtu pagrindu.

Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant ieškovei priteistą už naudojimąsi servitutu sumą iki įrodymais pagrįsto dydžio 307,44 Lt (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sumažinus priteistą sumą, taip pat keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių, remiantis CPK 93 ir 98 straipsnių reikalavimais. Ieškovei priteistina 50 Lt žyminio mokesčio išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovės patenkintų reikalavimų dalis nuo jos pareikštų reikalavimų 29 353,36 Lt sumai sudaro vos 1 procentą, todėl šia dalimi atlygintinos jos turėtos atstovavimo išlaidos, o likusia 99 procentų dalimi atlygintinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 200 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 78), o bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose 1600 Lt atstovavimo išlaidų, viso 1800 Lt (b.l. 143, 147, 172, 222), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 18 Lt atstovavimo išlaidų (1800 Lt x 1 proc.). Atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje patyrė 2700 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 148, 193, 194) ir sumokėjo 622 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b.l. 134), todėl jam iš ieškovės priteistina 2673 Lt atstovavimo išlaidų (2700 Lt x 99 proc.) ir 615,78 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (622 Lt x 99 proc.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir sumažinti priteistą ieškovei V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo uždarajai akcinei bendrovei „Girga“ (įmonės kodas 159931295) įsiskolinimo už naudojimąsi servitutu sumą iki 307,44 Lt.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Girga“ (įmonės kodas 159931295) ieškovei V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 50 Lt žyminio mokesčio ir 18 Lt atstovavimo išlaidų, o iš ieškovės V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Girga“ (įmonės kodas 159931295) 615,78 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 2673 Lt atstovavimo išlaidų.