Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

- Ž. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. ir jam paskirta 60 MGL (2 259,60 Eur) dydžio bauda.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d., šį laiką prilyginant 12 MGL baudai.

- R. Š. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 22 str. 1 d. ir 259 str. 2 d. jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šiuo nuosprendžio taip pat buvo nuteistas D. D., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ž. Ž. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad laikotarpyje nuo 2017 m. lapkričio mėn. pradžios iki 2017 m. lapkričio 10 d., turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai laikė ir pardavė narkotines medžiagas, o būtent: laikotarpyje nuo 2017 m. lapkričio mėn. pradžios, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2017 m. lapkričio 10 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai namuose, adresu (duomenys neskelbtini), laikė – 7,047 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminės dalys), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 11,1 - 14,5 proc., kuomet 2017 m. lapkričio 8 d., apie 14 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, neteisėtai už 40 Eur, pardavė D. D. dalį – 4,427 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminės dalys), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 11,1- 14,5 proc.

2. R. Š. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 22 str. 1 d. ir 259 str. 2 d., tuo, kad jis 2017 m. lapkričio 10 d., laikotarpyje nuo 11 val. 02 min., iki 11 val. 11 min., (duomenys neskelbtini), bendraudamas telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) su Ž. Ž., kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo platinti, susitarė neteisėtai iš Ž. Ž. už 20 Eur įgyti nedidelį kiekį – nemažiau kaip 2,620 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminės dalys), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 14,1%, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2017 m. lapkričio 10 d., apie 11 val. 20 min., jam atvykus pas Ž. Ž., adresu (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

3. Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūra prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 12 d. nuosprendį dalyje, kurioje R. Š. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 22 sr. 1 d. ir 259 str. 2 d., panaikinti ir priimti naują nuosprendį: R. Š. pripažinti kaltu pagal BK 22 str. 1 d. ir 259 str. 2 d. ir paskirti jam 45 MGL (1 694,70 Eur) baudą, taip pat pakeisti nuosprendžio dalį dėl Ž. Ž. nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d.: nustatyti, kad laikotarpyje nuo 2017 m. lapkričio mėn. pradžios iki 2017 m. lapkričio 10 d. jis turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai laikė ir pardavė narkotines medžiagas, o būtent: laikotarpyje nuo 2017 m. lapkričio mėn. pradžios, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2017 m. lapkričio 10 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai namuose, adresu (duomenys neskelbtini), laikė – 7,047 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminės dalys), kurių delta-9-tetrahidrakanabinolio koncentracija nuo 11,1 – 14,5 proc., kuomet 2017 m. lapkričio 8 d. apie 14 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, neteisėtai už 40 Eur pardavė D. D. dalį – 4,427 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminės dalys), kurių delta-9-tetrahidrakanabinolio koncentracija nuo 11,1 – 14,5 proc.; tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2017 m. lapkričio 10 d., laikotarpyje nuo 11 val. 02 min. iki 11 val. 11 min., (duomenys neskelbtini), bendraudamas telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) su R. Š., kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), susitarė neteisėtai už 20 Eur parduoti R. Š. ne mažiau kaip 2,620 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminės dalys), kurių delta-9-tetrahidrokabinolio koncentracija 14,1 proc., tačiau šių narkotinių medžiagų nepardavė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2017 m. lapkričio 10 d., apie 11 val. 20 min., jis (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje buvo sulaikytas, ir šią narkotinę medžiagą kratos metu rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Ž. Ž. pagal BK 260 str. 1 d. paskirti laisvės atėmimą 3 metams, taip pat taikyti 66 str., 65 str. ir į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d. bei vadovaujantis BK 72 str. 2 d. išieškoti valstybės naudai nusikalstamos veikos rezultatą – 40 Eur.

3.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad R. Š. veiksmai nutrūko rengiantis daryti baudžiamąjį nusižengimą. Pažymi, kad 2017 m. lapkričio 10 d. R. Š. pas narkotikų platintoją Ž. Ž. vyko net du kartus. Pirmą kratą atvykus pas Ž. Ž. į namus jis narkotikų negavo, tačiau apsikeitė telefono numeriais, vėliau susirašinėjo žinutėmis telefonu ir susitarė dėl narkotinių medžiagų įgijimo laiko ir vietos. R. Š., ketindamas įgyti narkotinių medžiagų iš Ž. Ž., ne tik susitarė dėl jų pardavimo, tačiau atvyko į sutartą vietą, t. y. Ž. Ž. namus, bei pabeldęs į duris laukė prie buto durų, kol šis jam perduos narkotikus, tačiau veika buvo nutraukta dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. R. Š. atėjimas pas Ž. Ž. į butą, kur buvo atlikta krata, rodo, kad R. Š. veikimas buvo peržengęs rengimosi stadiją.

3.2. Be to, šiuo atveju apylinkės teismas, užuot vertinęs įrodymų visumą, kiekvieną iš jų nepagrįstai vertino atsietai ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą iš Ž. Ž. kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad jis neteisėtai disponavo 2,620 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminės dalys), kurių delta-9-tetrahidrokabinolio koncentracija 14,1 proc. ir iki 2017 m. lapkričio 10 d. laikė turėdamas tikslą šias medžiagas parduoti.

4. Atsiliepimų į Panevėžio apygardos prokuratūros apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdyje prokuroras palaikė apeliacinio skundo argumentus ir prašė jį tenkinti, o nuteistasis Ž. Ž., jo ginėjas A. Alekna ir advokatas J. Stauskas – atmesti.

6. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

8. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su R. Š. išteisinimu iš kaltinimo pagal BK 22 str. 1 d. ir 259 str. 2 d. ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog R. Š. veiksmai nutrūko rengimosi stadijoje. Taip pat prašo pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje iš Ž. Ž. pareikšto kaltinimo pašalintas R. Š. inkriminuotas nusikalstamos veikos epizodas.

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį ir pateiktą bylos medžiagą konstatuoja, kad išteisinamasis nuosprendis R. Š. atžvilgiu buvo priimtas pagrįstai. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra grindžiami tik vienpusiškai aprašytais ir įvertintais buvusiais įvykiais, o vien tik tai, kad jis kitaip vertina susiklosčiusią situaciją ir nesutinka su apylinkės teismo priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu, nesuteikia pagrindo pripažinti jo neteisėtu ir naikinti. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino visus byloje surinktus duomenis, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir pagrįstai pripažino, kad R. Š. nepadarė veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir jį iš kaltinimo pagal BK 22 str. 1 d. ir 259 str. 2 d., išteisino.

10. BK 22 str. 1 d. nustato, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas arba neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

11. Pagal BK 259 str. 2 d. atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

12. Iš byloje esančio 2017 m. lapkričio 16 d. R. Š. mobiliojo ryšio „(duomenys neskelbtini)“, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo paimtas išteisintojo kratos metu, apžiūros protokolo matyti, kad 2017 m. lapkričio 10 d. R. Š. ir Ž. Ž. trumpaisiais SMS pranešimais, laikantis konspiracijos, tarėsi dėl narkotinių medžiagų įgijimo, kad R. Š. už 10 min atvyks pas Ž. Ž.. Šios aplinkybės neneigia ir pats R. Š.. Tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad pas Ž. Ž. ėjo norėdamas įsigyti narkotinių medžiagų – kanapių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. Š. atvykus Ž. Ž. gyvenamosios vietos adresu, jį prie Ž. Ž. buto durų sulaikė policijos pareigūnai. Įvertinusi šias faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju R. Š. nebuvo tiesiogiai pradėjęs daryti nusikalstamos veikos ir veika, priešingai nei nurodo prokuroras pateiktame apeliaciniame skunde, nutrūko rengimosi stadijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 21 str. 1 d. atsakomybė kyla tik už rengimąsi padaryti sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, o BK 259 str. 2 d. įtvirtinta nusikalstama veika yra baudžiamasis nusižengimas, R. Š. buvo išteisintas pagrįstai.

13. Teismo išvados, kad R. Š. veiksmai nutrūko rengimosi stadijoje, nekeičia ir tai, kad bylos duomenimis jis bent du kartus vyko pas Ž. Ž.. Apeliacinio teismo vertinimu, vien tik tai, kad R. Š. ne vieną kartą atvyko į vietą, kurioje platinamos narkotinės medžiagos, tiek esant, tiek nesant susitarimui, BK 22 str. 1 d. prasme, negali būti laikoma pasikėsinimu padaryti BK 259 str. 2 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. Š. kratos metu pas jį buvo rastas ir paimtas tik mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jokie pinigai, kurie galimai būtų buvę skirti narkotinių medžiagų įsigijimui, rasti ir paimti nebuvo. O tai tik dar labiau sustiprina įsitikimą, jog R. Š. veiksmai negali būti vertinami kaip pasikėsinimas.

14. Taip pat šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš Ž. Ž. pareikšto kaltinimo pašalinti R. Š. epizodą. Kaip jau minėta, aptarta nusikalstama veika nutrūko rengimosi stadijoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą teigti, jog Ž. Ž. rengėsi padaryti BK 260 str. 1 d. įtvirtintą nusikaltimą. Vien tik byloje esantis jo ir R. Š. susirašinėjimas trumposiomis SMS žinutėmis dar nereiškia, jog Ž. Ž. rengėsi parduoti R. Š. narkotinės medžiagos – kanapių. Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių Ž. Ž. kaltę, byloje nėra.

15. Už BK 260 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą numatyta nuo 2 iki 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 str. 3 d., Ž. Ž. skyrė 60 MGL dydžio baudą, kadangi teismo vertinimu, Ž. Ž. minimalios sankcijoje nustatytos bausmės – 2 metų laisvės atėmimo paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

16. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamą nuosprendį bei byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai parinko ir paskyrė Ž. Ž. bausmę už BK 260 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą.

17. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas Ž. Ž. taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti 60 MGL baudą, konstatavo, kad nors ir padarytas baigtas tyčinis sunkus nusikaltimas, tačiau šiuo atveju padaryto nusikaltimo pavojingumas yra daug mažesnis nei rūšinis tokių nusikaltimų pavojingumas, o Ž. Ž. laikytinas mažiau pavojingu. Teisėjų kolegija sutinka su tokia apylinkės teismo išvada, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad Ž. Ž. disponavo tik nedideliu narkotinės medžiagos – kanapių kiekiu. Buvo nustatytas tik vienas akivaizdaus platinimo faktas – pardavimas D. D.. Be to, iki šiol Ž. Ž. buvo neteistas, dirba, o jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl padaryto, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį ir griežtinti Ž. Ž. paskirtą bausmę nėra.

18. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Ž. Ž., pardavęs D. D. narkotinės medžiagos – kanapių, už tai gavo 40 Eur. Prokuroro apeliaciniame skunde prašoma šiuos 40 Eur išieškoti valstybės naudai.

19. Pagal BK 72 str. 2 d. konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Taigi, pagal šią BK nuostatą, Ž. Ž. iš D. D. gauti 40 Eur už narkotines medžiagas – kanapes, laikytini nusikalstamos veikos rezultatu, todėl privalėjo būti konfiskuojami, tačiau pirmosios instancijos teismas šio klausimo neišsprendė. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis keistinas ir prokuroro prašymas išieškoti 40 Eur valstybės naudai tenkinamas (BPK 328 str. 4 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 12 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. 2 d. iš Ž. Ž. į valstybės biudžetą išieškoti 40 Eur.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.