Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1425-673/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-27
Bylos Nr.
1-1425-673/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06372-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Kaltinamasis
R. P.
Kategorijos
  • 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-1425-673/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06372-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.2.2.; 2.1.16.1.5.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1. (S)
Kauno apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 27 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:prokurorui Arvydui Bernotavičiui,kaltinamojo gynėjui advokatui R. G.,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos: BK 140 straipsnio 2 dalį (mamos sveikatos nežymiu sutrikdymu ir fizinio skausmo jai sukėlimu 2018-02-06) ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (mamos sveikatos nežymiu sutrikdymu ir fizinio skausmo jai sukėlimu 2018-02-25),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. vasario 6 d. apie 14.30 val., R. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame (duomenys neskelbtini), savo šeimos narei ir artimai giminaitei – motinai J. P. tyčia rankomis sugriebęs už kaklo ją stūmė ir vieną kartą jos galvą trenkė į duris, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai J. P. kraujosruvą dešinio smilkinio srityje, tuo nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

2018 m. vasario 25 d. apie 13.00 val., R. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame (duomenys neskelbtini), savo šeimos narei ir artimai giminaitei – motinai J. P. tyčia rankomis paėmęs už sprando jos galvą trenkė į kriauklę, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai J. P. minkštųjų audinių sumušimą dešinėje kaktos pusėje, tuo nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. P. pagal abu epizodus kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad nukentėjusioji yra jo motina, jis gyvena pas motiną. Patvirtino, kad 2018 m. vasario 6 d. apie 14.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose motinai J. P. tyčia rankomis sugriebė už kaklo ir ją stūmė, vieną kartą jos galvą trenkėsi į duris, o 2018 m. vasario 25 d. apie 13.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose motinai J. P. tyčia rankomis paėmęs už sprando jos galvą trenkė į kriauklę. Suvokia, kad motiną sužalojo, sukėlė jai fizinį skausmą. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Mano, kad gal jam ir reikėtų gydytis dėl alkoholio vartojimo. Gailisi.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji J. P. parodė, kad 2018-02-06 apie 14.30 val., namų virtuvėje, kilus ginčui tarp jos ir sūnaus R. P., sūnus sugriebė jai už sprando ir stipriai stūmė į virtuvės duris. Po to ji nuėjo į savo kambarį ir užsirakino. Po šio įvykio jai skaudėjo galvą, ant kaktos iššoko gumbas, buvo sužeista kairė akis. Tai ne pirmas kartas, kada sūnus prieš ją naudoja fizinį smurtą, tik ji anksčiau nekvietė policijos (I t. b. l. 39, 40). O 2018-02-25 apie 13 val., ji virtuvėje prie kriauklės skuto bulves, kai atėjęs sūnus liepė jai pasitraukti. Jai atsakius, kad vietos abiem užteks, R. P. supyko ir nieko nesakęs priėjo prie jos, rankomis paėmė už sprando ir jos galvą trenkė į kriauklę. Tuo metu ji juto didelį fizinį skausmą. Nuo smūgio jai ėmė svaigti galva, dėl skausmo ji abiem rankomis susiėmė už galvos. Toliau maisto nebegamino, nuėjo į savo kambarį ir užsirakino. Ji su sūnumi vengia bendrauti, nes ką tik ji pasako, jis tuoj pat ima rėkauti. Tą dieną sūnus buvo išgėręs alaus (I t. b. l. 83).

Nukentėjusioji J. P. - kaltinamojo motina, gimusi (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 36).

Tyrėjos A. P. 2018-02-06 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-02-06 J. P., gim. (duomenys neskelbtini), pranešė, kad 2018-02-06 apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), jos sūnus R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ranka sugriebęs jai už sprando stūmė į virtuvės duris, tuo sukėlė jai fizinį skausmą (I t. b. l. 21).

Tyrėjos K. K.tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-02-25 apie pietus, J. P. sėdint virtuvėje prie kriauklės, jos sūnus R. P. jai paėmęs už sprando jos galvą trenkė į kriauklę. Tokie R. P. veiksmai nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą (I t. b. l. 67).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. P. nustatyta kraujosruva dešinio smilkinio srityje, sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t b. l. 49).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. P.konstatuotas minkštųjų audinių sumušimas dešinėje kaktos pusėje, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (I t. b. l. 98).

Liudytoja V. M., socialinė darbuotoja, parodė, kad J. P. ji pažįsta tris metus. Pokalbio metu J. P.minėjo, kad su sūnumi R. P.dažnai kyla žodiniai konfliktai, kad jis girtauja, niekur nedirba. R. išlaiko jo mama. R. rūpinasi buitimi, tvarko sodybą, namai tvarkingi, šilti. Apie smurtą šeimoje ji pirmą kartą sužinojo 2018-02-06 (I t. b. l. 52).

Liudytojas V. P. parodė, kad apie brolio smurtą prieš mamą jis sužinojo 2018-02-06. Jam paskambino socialinė darbuotoja ir pranešė, kad brolis R. paėmęs su ranka mamai už kaklo ją pastūmė ir ji susitrenkė galvą. Tą pačią dieną jis paskambino kaimynei I. ir prašė, kad ši padėtų mamai. Kaimynė apie smurto atvejį jau žinojo. Apie įvykį jis telefonu kalbėjo ir su mama, kuri patvirtino, kad R. prieš ją smurtavo, skundėsi, kad jai skauda galvą (I t., b. l. 103). Liudytojas V. P. parodė, kad brolis R. P. gyvena kartu su mama, piktnaudžiauja alkoholiu. Kai jis būna neblaivus tampa agresyvus, jam tada viskas būna negerai. 2018-02-25 vakare, sekmadienį, mama jam telefonu pranešė, kad ji buvo virtuvėje prie kriauklės, o R. atėjęs į virtuvę ją pastūmė, skundėsi, kad jai skauda veidą (I t. b. l. 99, 103).

Liudytoja I. M.parodė, kad kaimynės J. P. sūnus R., kai pradeda gerti, nieko mamai nepadeda, tada prasideda tarp jų konfliktai. Ji pati nėra mačiusi, bet J. jai skundėsi, kad R. ją muša, jai būnant virtuvėje ją pastūmė. R. yra nepastovaus būdo, būna piktas, o kai išgeria tampa neprognozuojamas (I t. b. l. 108).

2018-02-06 blaivumo patikrinimo testo metu R. P. nustatytas 3,46 promilių girtumas (I t. b. l. 55).

2018-02-27 blaivumo patikrinimo testo metu R. P. nustatytas 2,75 promilių girtumas (I t. b. l. 111).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kitais aukščiau aptartais rašytiniais įrodymais ir duomenimis, tame tarpe teismo medicinos specialisto išvadomis, nustatyta, kad: 2018 m. vasario 6 d. apie 14.30 val., R. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame (duomenys neskelbtini), savo šeimos narei ir artimai giminaitei – motinai J. P. tyčia rankomis sugriebęs už kaklo ją stūmė ir vieną kartą jos galvą trenkė į duris, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai J. P. kraujosruvą dešinio smilkinio srityje, tuo nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. 2018 m. vasario 25 d. apie 13.00 val., R. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame (duomenys neskelbtini), savo šeimos narei ir artimai giminaitei – motinai J. P. tyčia rankomis paėmęs už sprando jos galvą trenkė į kriauklę, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai J. P. minkštųjų audinių sumušimą dešinėje kaktos pusėje, tuo nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Mama yra artimas giminaitis ir šeimos narys.

Nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku per du kartus tyčia sumušė savo motiną, savo smurtiniais veiksmais nežymiai ją sužalojo, sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku, būdamas neblaivus, atliko visus abiejuose kaltinimuose nurodytus smurtinius veiksmus artimo giminaičio ir šeimos nario – mamos atžvilgiu.

Kaltinamojo kaltę įrodo ištirti nukentėjusios J. P. parodymai, kuriais ji patvirtino, jog kaltinamasis du kartus tyčia smurtavo jos atžvilgiu. Kaltinamojo kaltę patvirtina kiti ištirti įrodymai: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, pranešimo PK pažyma, teismo medicinos specialisto išvados, liudytojų V. M., V. P. ir I. M.parodymai, kurių visuma patvirtina, kad nukentėjusioji patyrė fizinį smurtą iš kaltinamojo, ant nukentėjusiosios kūno buvo fiksuoti sužalojimai, kurie įvertinti kaip nežymūs sveikatos sutrikdymai, sukėlę fizinį skausmą.

Abu nusikaltimai baigti, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo smurtinių veiksmų nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, smurtaudamas būdamas įpykęs, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos: BK 140 straipsnio 2 dalį (mamos sveikatos nežymus sutrikdymas ir fizinio skausmo jai sukėlimas 2018-02-06) ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (mamos sveikatos nežymus sutrikdymas ir fizinio skausmo jai sukėlimas 2018-02-25). Skirtingu laiku, esant skirtingai tyčiai kaltinamojo padarytus nusikaltimus sieja realioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pripažintinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryti du tyčiniai, baigti, nesunkūs nusikaltimai; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio, sąlygoto alkoholio vartojimo, prieš (duomenys neskelbtini) gimusią motiną; į kaltininko asmenybę (II t., b. l. 32-53) – neteistas, teistumas išnykęs (bauda sumokėta 2014-03-18, LITEKO duomenys), metų bėgyje už administracinius nusižengimus nebaustas, nedirba nuo 2013 m.; į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes; sveikas; seniūnijos charakterizuojamas kaip netekęs teisės vairuoti nebedirbantis, mėgstantis išgerti, o tada konfliktuojantis su mama, tačiau prižiūrintis sodybą, kaimynų vertinamas kaip paslaugus, mandagus, padedantis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir anksčiau prieš motiną smurtą vartojusiam, kaip tvirtino apklausta nukentėjusioji, legalaus pragyvenimo šaltinio neturinčiam kaltinamajam skirtinos terminuotos laisvės atėmimo bausmės (BK 50 str.), mažesnės nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 str. 3 d., 61 str.), bausmes tarpusavyje subendrinant visiško sudėjimo būdu (BK 63 str. 3 d.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 66 str.) ir suteikiant kaltinamajam galimybę pasikeisti be patalpinimo į pataisos namus, tai yra darant išvadą, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.) - laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant minimaliam terminui ir kaltinamajam skiriant įpareigojimus (LR BK 75 str. 1-3 d.), kurie per teismo paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo laiką įtakotų smurtauti linkusio kaltinamojo elgesį, kurį, teismo įsitikinimu, esminiai sąlygoja ir alkoholio vartojimas.

Kardomosios priemonės. Kaltinamasis BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas nuo 2018-02-06 iki 2018-02-07, paleidus paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium. Padarius naują nusikalstamą veiką vėl sulaikytas ir suimtas nuo 2018-02-27 vieno mėnesio laikui (I t. 59, 64, 114, II t. b .l. 13, 19, 28).

Kadangi kaltinamajam skirtinos galutinės terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, kardomoji priemonė suėmimas turi būti panaikinta, kaltinamąjį paleidžiant teisiamojo posėdžio salėje. Panaikinus suėmimą kaltinamajam byloje lieka galioti anksčiau paskirtos ir nepanaikintos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium.

Proceso išlaidos. Pašto išlaidų nėra (BPK 103-106 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (mamos sveikatos nežymus sutrikdymas ir fizinio skausmo jai sukėlimas 2018-02-06) ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (mamos sveikatos nežymus sutrikdymas ir fizinio skausmo jai sukėlimas 2018-02-25), ir nuteisti:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018-02-06 epizodas) – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018-02-25 epizodas) – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis BK 64¹ str. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikui ir bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti R. P.:

per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir bausmės vykdymo atidėjimo metu gydytis nuo alkoholizmo;per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje;dalyvauti elgesio (smurtinio) pataisos programoje.

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų arba pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018-02-06 iki 2018-02-07, nuo 2018-02-27 iki nuosprendžio paskelbimo 2018-03-27 (1:1).

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą, panaikinti ir kaltinamąjį paleisti teisiamojo posėdžio salėje.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė