Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Onos Gasiulytės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui A. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2017-05-16 buvo gautas nuomininkės A. S. prašymas dėl patalpų atsisakymo, nes ji su savo vaikais išvyko gyventi į kitą miestą. Tačiau butas nebuvo perduotas ieškovui, nes jame liko gyventi jos sugyventinis A. S., kuris ne kartą ragintas atlaisvinti gyvenamąsias patalpas.

4. 2017-06-27 buvo gautas antstolės Neringos Lipeikienės surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 62/17/0019, kuriuo užfiksuotas A. S. gyvenimo bute (duomenys neskelbtini), faktas. Atsakovas nebuvo įrašytas į nuomos sutartį, sudarytą su A. S., be to, nėra deklaravęs gyvenamosios vietos patalpose. Atsakovas naudojasi butu neturėdamas jokių teisių į jį ir tuo pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės turto patikėtinės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teisę naudoti butą savo nuožiūra bei tinkamai įgyvendinti teisės aktais numatytą socialinio būsto nuomos funkciją.

5. Atsakovas A. S. atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Apie teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Iš ieškovo į bylą pateiktų dokumentų akivaizdu, jog apeliantas kartu su savo šeimos nariais, kartu nuomojome butą, esantį (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. birželio mėnesio. Pažymi, kad šiame bute apsigyveno kaip šeimos narys Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2013-06-05 sprendimo „Dėl socialinio būsto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo A. S.“ pagrindu ir ten gyvena iki šiol. Dėl to, akivaizdu, kad šio buto atsakovas savavališkai neužėmė. Pažymi, kad ieškovui buvo ir yra žinoma, kad atsakovas liko gyventi nurodytu adresu, sugyventinei su vaikais išvykus iš Vilniaus miesto gyventi į (duomenys neskelbtini). Ieškovui nutraukus būsto nuomos sutartį su A. S., atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybė su pageidavimo toliau savo vardu nuomotis šį butą bei siekė, kad su atsakovu būtų sudaryta nuomos sutartis, kadangi jis rūpinasi butu, jį remontavo, prižiūrėjo daugiau nei ketverius metus nepertraukiamai.

13. Nurodo, kad iš savivaldybės gavo neigiamą atsakymą, kuriame buvo nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybė neturi pagrindo su atsakovu pasirašyti būsto nuomos sutarties, nes atsakovas nėra įrašytas į asmenų, pageidaujančių išsinuomoti socialinį būstą sąrašą, o savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs Vilniaus rajone. Atsakovo manymu, šie ieškovo teiginiai nėra svarūs ir pažeidžia jo, kaip šeimos nario teises, kurių pagrindu atsakovas turėjo ir turi teisę apsigyventi gyvenamosiose patalpose.

14. Sutinkamai su LR CK 6.589 str. 1 d., kuria reglamentuojama, jog gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, atsakovas liko gyventi savo sugyventinės nuomotame bute. Taigi remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2008, kuomet šeimos narių teisės priklauso nuo to, ar šie išlaikė ryšį su ginčo butu, t. y. ar toliau gyveno nuomojamojoje patalpoje, atsakovo manymu, teismas vadovaudamasis LR CK 6.602 str., gali įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, pakeisti nuomos sutartį ir sudaryti nuomos sutartį su atsakovu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

19. Byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas iškeldino atsakovą iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

20. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas A. S., vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2013-06-05 sprendimu „Dėl socialinio būsto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo A. S.“. Šiuo pagrindu su A. S. buvo sudaryta socialinio būsto terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuri vėliau buvo pratęsta iki 2017-09-30. Šiuo adresu gyvenamąją vietą deklaravo S. S., gim. (duomenys neskelbtini), V. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini). 2017-03-16 buvo gautas nuomininkės A. S. prašymas dėl patalpų atsisakymo, nes ji su savo vaikais išvyko gyventi į kitą miestą, tačiau butas nebuvo perduotas ieškovui, nes jame liko gyventi jos sugyventinis A. S., kurį ieškovas ne kartą ragino atlaisvinti gyvenamąsias patalpas. Atsakovas nebuvo įrašytas į nuomos sutartį, sudarytą su A. S., be to nėra deklaravęs gyvenamosios vietos patalpose.

21. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovas nėra įrašytas į asmenų, pageidaujančių išsinuomoti socialinį būstą, sąrašą, taip pat, kad savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs kitoje savivaldybėje, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atsakovas savavališkai užėmė patalpas, be teisėto pagrindo, todėl ieškovo reikalavimą patenkino.

22. Apeliantas pateikęs skundą jį iš esmės grindžia tuo, jog jam nebuvo žinoma apie bylos nagrinėjimą, ko pasekoje negalėjo pateikti teismui priešieškinį dėl pripažinimo šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti su juo būsto nuomos sutartį.

23. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, jog teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas priėmęs ieškovo ieškinį, jį bei teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, išsiuntė apelianto gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai buvo įteikti apeliantui asmeniškai. Nepateikus atsiliepimo į ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2018 m. vasario 8 d. 13:30 val. Teismo šaukimas apeliantui buvo išsiųstas tuo pačiu gyvenamosios vietos adresu ir buvo įteiktas asmeniškai. Atsakovas į parengiamąjį posėdį neatvyko bei nepateikė teismui priežasčių. Atsižvelgiant į tai, atmestini apelianto argumentai, kad jam apie vykstantį procesą nebuvo žinoma, kaip nepagrįsti.

24. Apeliantas skunde taip pat tvirtina, jog po to kai jo sugyventinė A. S. su vaikais išsikraustė iš buto, jis kreipėsi į ieškovą su pageidavimu toliau savo vardu nuomotis šį butą bei siekė, kad su juo būtų sudaryta nuomos sutartis, kadangi jis rūpinosi butu, jį remontavo bei prižiūrėjo, tačiau iš ieškovo gavo neigiamą atsakymą. Nagrinėjamu atveju apeliantas skunde taip pat vadovaujasi LR CK 6.589 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis, kad nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas.

25. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, jog paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų ir šeimų pareigos įtvirtintos Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau- PBĮIĮ) 22 straipsnyje. Asmenys, be kita ko, privalo pagal patvirtintą prašymo formą ir jo priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią teisę gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir būtinus šiai paramai gauti dokumentus (nurodyto straipsnio 3 punktas).

26. Remiantis PBĮIĮ 9 straipsnio 1 dalimi, teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus: 1) duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčiųjų gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą; 2) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas. Deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių; 3) neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise būsto arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma.

27. Pagal PBĮIĮ 14 straipsnio 5 dalį, savivaldybės būstas, atsižvelgiant į socialinio būsto poreikį, savivaldybės tarybos sprendimu įrašomas į socialinio būsto fondą ir naudojamas teisę į socialinio būsto nuomą turintiems asmenims ir šeimoms aprūpinti būstu.

28. PBĮIĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys ir šeimos, turintys teisę į paramą būstui išsinuomoti ir atitinkantys šio įstatymo 9 ir 10 straipsniuose nustatytus reikalavimus, pateikę savivaldybės vykdomajai institucijai prašymą, įrašomi į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus pagal įstatymuose nustatyta tvarka asmens (šeimos atveju – vieno iš šeimos narių) deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, vykdomąją instituciją. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, į asmenų ir šeimų, nuomojančių socialinį būstą, sąrašus įrašomi asmenys ir šeimos, kuriems yra išnuomotas socialinis būstas. Asmenys ir šeimos iš šių sąrašų išbraukiami nutraukus socialinio būsto nuomos sutartį šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais. Pagal minėto straipsnio 9 dalį, socialinis būstas nuomojamas ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos mokamos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir laikantis eiliškumo, įvertinus buvimo asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašuose laikotarpį, išskyrus laikotarpį, kai asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąraše esantis asmuo ar šeima gauna būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją.

29. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje socialinio būsto nuomos klausimais, išaiškinta, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma – socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma. Dėl to, nepriklausomai nuo įstatymo nuostatų redakcijų, t. y. jose įvairiu metu įtvirtintų sąvokų, gyvenamųjų patalpų nuomos, teikiamos Lietuvos piliečiams, reikalingiems valstybės paramos (iki tam tikro laiko būsto suteikimas asmenims buvo sprendžiamas tokio būsto (ne)turėjimu, o ne galimybe komerciniu pagrindu jį įsigyti), susijusios su teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimu, objektas – socialinis (nekomercinis) būstas. Visais atvejais toks būstas, kad ir kaip jis būtų įvardytas, suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).

30. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylos medžiagą, nustatė, jog atsakovas nuomos sutartyje, sudarytoje su A. S. nebuvo įrašytas, taip pat nebuvo įvardintas, kaip asmuo turintis teisę kartu gyventi. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, laikyti atsakovą šeimos nariu, pagrindo nėra. Be to, pastebėtina ir tai, kad prašymo bei kitų aukščiau išvardintų dokumentų dėl įstojimo į eilę būsto nuomai Vilniaus mieste, apeliantas nėra pateikęs. Apeliantas taip pat nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Vilniaus mieste, o ją deklaruoja Vilniaus rajone. Dėl to, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju, vien tik apelianto pageidavimo bei reikalavimo sudaryti buto nuomos sutartį neužtenka, todėl tai, kad atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę teigdamas, kad jis turi teisę butą išsinuomoti, bet nevykdydamas įstatyme nustatytų reikalavimų, asmeniui siekiančiam sudaryti būsto nuomos sutartį su savivaldybe, nelaikytina pagrindu atsakovo neiškeldinti iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto.

31. Be to, pažymėtina ir tai, jog vadovaujantis Paramos būstui įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui neturi viršyti 14 kv. m. Šiuo atveju apeliantas užima 2 kambarių butą, 32,81 kv. m., kuriame galėtų gyventi 2-3 asmenų šeima. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantas, be jokio teisinio pagrindo, užėmęs patalpą savavališkai, naudodamasis Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiomis patalpomis, perduotomis ieškovui valdyti patikėjimo teise, pažeidžia ieškovo, kaip jam patikėto turto valdytojo teises.

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingam bylos išsprendimui ištyrė visas svarbias aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.