- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-30
- Bylos Nr.
- 1-411-771/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01325-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Kaltinamasis
- R. J.
- Nukentėjusysis
- L. B.
- Kategorijos
- 1.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Roščenkovui, kaltinamajam R. J., nukentėjusiajam L. B., nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą V. G., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Jekaterinai Steponavičienei, teismo posėdyje, surengtame bylos parengimo nagrinėti teisme metu, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Kelmės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių miesto apylinkės teisme su kaltinamuoju aktu gauta baudžiamoji byla, kurioje R. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad 2011-08-09 apie 18.30 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo kieme, rankos kumščiu sudavė tris smūgius nukentėjusiajam mažamečiui L. B. į pilvo sritį ir liepė atsiklaupti, nukentėjusiajam mažamečiui L. B. atsiklaupus spyrė vieną smūgį į pilvo sritį, rankomis tampė už abiejų ausų bei ranka spausdamas kaklą padarė kraujosruvas kakle ir dešinio užausio srityje, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam mažamečiui L. B. ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Po bylos perdavimo Šiaulių miesto apylinkės teismui kaltinamasis R. J. pateikė teismui susitaikymo su nukentėjusiuoju ir jo atstovu protokolą, todėl bylos parengimo nagrinėti teisme metu atsirado pagrindas Lietuvos Respublikos BPK 235 straipsnio tvarka spręsti klausimą dėl galimybės atleisti kaltinamąjį R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu – kaltininkui bei nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą R. J. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nutraukti.
Teismo posėdyje R. J. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir patvirtino, jog visos kaltinamajame akte išdėstytos jam inkriminuojamos veikos padarymo aplinkybės yra teisingos. Kaltinamasis nurodė, jog atsiprašė nukentėjusiojo L. B., su juo susitaikė, nukentėjusysis jam atleido ir nei L. B., nei L. B. atstovas pretenzijų jam nebeturi. R. J. nurodė, jog nukentėjusiajam kaip turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą perdavė dviratį, be to, atlygino 700 litų neturtinės žalos pagal prokuroro pareikštą ir vėliau sumažintą neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą. Teismo posėdyje R. J. prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusį su nukentėjusiuoju ir bylą jam nutraukti.
Nukentėjusysis L. B. ir jo atstovas pagal įstatymą V. G. posėdžio metu prašė bylą R. J. nutraukti. Nurodė, kad R. J. atlygino padarytą žalą, atsiprašė L. B., šis jam atleido, su kaltinamuoju susitaikė ir nei L. B., nei nukentėjusiojo atstovas V. G. pretenzijų R. J. nebeturi.
Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė, pareiškusi mažamečio nukentėjusiojo L. B. interesais civilinį ieškinį dėl 1500 litų neturtinės žalos atlyginimo, sumažino neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą iki 700 litų ir kaltinamajam šią sumą atlyginus neprieštaravo dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylos nutraukimo.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.
Kaltinamojo R. J. prisipažinimas padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kiti baudžiamosios bylos duomenys – nukentėjusiojo L. B., apklausto pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų D. B., A. M. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada apie L. B. padarytų sužalojimų pobūdį ir mechanizmą – leidžia manyti, kad R. J. pagrįstai kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Ši veika, remiantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis R. J. prisipažino padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, susitaikė su nukentėjusiuoju L. B., savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą: 2012-03-16 perdavė L. B. kaip turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą dviratį ir sumokėjo nukentėjusiojo atstovui V. G. 700 litų, skirtų mažamečiui nukentėjusiajam L. B. padarytos neturtinės žalos atlyginimui pagal prokuroro pareikštą ir teisme sumažintą civilinį ieškinį. Nukentėjusiojo atstovas V. G. nebeturi jokių turtinių ir neturtinių pretenzijų kaltinamajam. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktas kaltinamojo R. J. ir nukentėjusiojo L. B. bei jo atstovo pagal įstatymą V. G. susitaikymo protokolas ir 2012-03-29 pakvitavimas dėl 700 Lt neturtinės žalos atlyginimo. R. J. neteistas ( b.l. 78, 79, 80), anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 81, 82, 83, 84), dirba, darbdavio charakterizuojamas kaip darbštus, pareigingas ir sąžiningas darbuotojas (b.l. 88), į policijos nuovados profilaktinę įskaitą pagal gyvenamąją vietą neįrašytas, dėl jo elgesio Centro policijos nuovadoje jokių pareiškimų ar nusiskundimų negauta (b.l. 91). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad R. J. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, R. J. galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nutraukti jam ir nukentėjusiajam L. B. susitaikius.
Kaltinamasis R. J. yra dirbantis, kartu su žmona šeimoje augina du vaikus, vidutinės šeimos pajamos nėra didelės ir sudaro 1000 litų. Dėl šių aplinkybių atleisdamas kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas neskiria R. J. jokios baudžiamojo poveikio priemonės. Teismo nuomone, ir neskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės jis tinkamai įvertins savo neteisėtą veiką ir laikysis teisės normų reikalavimų.
R. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 7 punktu, 235 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
R. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu – kaltininkui bei nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Patvirtinti R. J., nukentėjusiojo L. B. ir jo atstovo pagal įstatymą V. G. 2012-03-16 sudarytą susitaikymo protokolą.
R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.