Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-222-332/2007 Teisėjas: Kęstutis AčaS Procesinio sprendimo kategorija:

2.4., 2.4.6.1.1., 2.4.7.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2008 m. birželio 27 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. N. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-04-15 nuosprendžio, kuriuo M. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 50 MGL (6250 Lt) bauda.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymas 2 paros ir galutinė bausmė paskirta 46 MGL (5750 Lt) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N. nuteistas už tai, kad 2005-05-28 apie 11 val. viešoje vietoje - Radviliškio rajono (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais vieno smūgio sudavimu S. N. į galvą, dėl ko šis nugriuvo ant žemės, jam buvo padarytas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas – nežymus sveikatos sutrikdymas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tuo pažeisdamas viešąją tvarką. Ši nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. N. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Duomenys, neatitinkantys Lietuvos Respublikos BPK 20 str. numatytų reikalavimų, įrodymais nepripažįstami (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-06-10 nutartis, Nr. 2K-192/2008). Įrodymais baudžiamajame procese pripažįstami duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti pripažįstami kaltinamųjų, liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai, specialisto ar eksperto išvados, daiktai, kuriuose užfiksuoti arba kurie atskleidžia tam tikrus duomenis. Lietuvos Respublikos BPK neišskiria vienos rūšies įrodymų įrodomosios reikšmės prieš kitus įrodymus, nenurodo įrodymų kiekio ir rūšies, norint pagrįstai baudžiamojoje byloje konstatuoti asmenį padarius nusikalstamą veiką. Įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu vertina teismas (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d.). Kaip kolegija jau nustatė, apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėjo prie pagrįstų išvadų dėl nuteistojo M. N. kaltės padarius nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau minėtų reikalavimų, įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nukentėjusiojo S. N., liudytojų A. N., E. B., T. A. parodymus. S. N., apklaustas 2008-04-14 teismo posėdyje, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu (2005-06-01 ir 2005-09-14) duotus parodymus. Analogiškus parodymus teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu apie įvykio aplinkybes davė ir liudytoja A. N.. Teisiamajame posėdyje taip pat buvo apklaustas liudytojas E. B. ir pats M. N.. Vertindamas liudytojų ir nuteistojo parodymus, teismas laikėsi svarbios įrodymų vertinimo sąlygos – vertino ne kiekvieną įrodymą atskirai, bet jų visumą. Byloje duomenų, kad bylą nagrinėjęs teisėjas būtų buvęs šališkas ir suinteresuotas bylos baigtimi, nėra, tokių duomenų nepateikia ir apeliantas.

Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato 2003-06-20 nutarimas Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“), nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, o pagrįstas, kai jame padarytos išvados pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje (Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d.). Bet kokie bylos duomenys gali būti teismo pripažįstami įrodymais, tik teismui juos patikrinus teisiamajame posėdyje.

Apkaltinamasis nuosprendis iš esmės yra pagrįstas liudytojų parodymais. Liudytojo parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-06-10 nutartis, Nr. 2K-192/2008). Nukentėjusiojo S. N. ir liudytojo A. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, iš esmės yra nuoseklūs, papildantys vieni kitus, detaliai atskleidžiantys nusikaltimo padarymo aplinkybes. Apklausos atliktos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 183 str., 189 str., 283 str., 279 str., 272 str. 275 str. nustatytų reikalavimų. Liudytojai teisiamajame posėdyje parodymus davė, dalyvaujant M. N. ir jo gynėjai, teisė užduoti jiems klausimus buvo realizuota. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2008-04-15 nutartį, atsižvelgė į S. N. ir A. N. parodymus, duotus ne tik teisiamojo posėdžio, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, kaip į duomenis, kurie yra reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, ir kurie bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus, laikantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-06-10 nutartis, Nr. 2K-192/2008). Esminių prieštaravimų nukentėjusiojo ir liudytojos A. N. parodymuose teismas nenustatė, todėl laikytina, kad apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį M. N. atžvilgiu, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo S. N. ikiteisminio tyrimo metu 2005-06-01 (t. 1, l. 27-28), papildomos apklausos 2005-09-14 (t. 1, l. 29-30) ir apylinkės teisme 2008-04-14 teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais (t. 2, l. 93-94), taip pat liudytojos A. N. ikiteisminio tyrimo metu 2005-06-01 (t. 1, l. 64-65), papildomos apklausos 2005-09-14 (t. 1, l. 66-67) ir apylinkės teisme 2008-04-14 teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais (t. 2, l. 94-95).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad buvo laikomasi Lietuvos Respublikos BPK 20 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Nagrinėjant bylą rungimosi principas (Lietuvos Respublikos BPK 7 str.) nebuvo pažeistas, jokių prašymų nei nuteistasis, nei jo gynėja teismui teisiamajame posėdyje nepateikė (Lietuvos Respublikos BPK 270 str.), visos bylos aplinkybės ištirtos ir įvertintos.

Apelianto argumentai, kad byla išnagrinėta šališkai, yra formalūs ir grindžiami tik tuo, kad, jo nuomone, apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir įrodymus. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas, neatitinkantis nuteistojo lūkesčių, nėra teismo šališkumą patvirtinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-06-10 nutartis, Nr. 2K-192/2008), todėl nuteistojo teiginiai dėl teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti. Esant minėtoms aplinkybėms, nuteistojo M. N. argumentai, kad teismas buvo šališkas, atsižvelgė ir akcentavo tik jo kaltę pagrindžiančius įrodymus, nepagrįsti ir atmestini.

Nuteistojo M. N. teiginys, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka byloje surinktų įrodymų, yra formalus, prieštarauja nuosprendžio turiniui ir jame išdėstytiems motyvams. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs įrodymus, jų patikimumą ir pakankamumą, pripažįsta, kad vertindamas įrodymus apylinkės teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Skunde apeliantas nurodo, kad nukentėjusysis S. N., kaip matyti iš ekspertizės akto išvados, yra lengvai protiškai atsilikęs, todėl kvestionuotinas tokio asmens parodymų patikimumas. 2007-10-11 ekspertizės akto išvadose konstatuota, kad, nepaisant nežymaus intelekto sutrikimo, S. N. gali atgaminti pagrindines įvykio aplinkybes, gali identifikuoti jį galimai sumušusį asmenį, gali pateikti objektyvius parodymus apie padarytą jo atžvilgiu nusikalstamą veiką, todėl minėtas apeliacinio skundo argumentas dėl nukentėjusiojo parodymų nepatikimumo atmestinas.

Apeliaciniame skunde M. N. teigia, kad nukentėjusiojo parodymai dėl jį sumušusio asmens tapatybės negali būti vertinami kaip patikimi, nes nėra nuoseklūs: nukentėjusįjį apklausiant 3 kartus ikiteisminio tyrimo metu dėl jo sužalojimo aplinkybių, šis 2 kartus nurodė, kad buvo sužalotas M. N. ir vieną kartą parodė nežinąs, kas jį sužalojo, teisme 2008-04-14 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jį sumušė M. N.. Iš bylos duomenų matyti, kad apylinkės teismas vertino įrodymų visetą, atskirus duomenis įvertindamas bendrame įrodymų kontekste, atsižvelgiant į kitus byloje esančius duomenimis, todėl darytina išvada, kad S. N. 2007-01-18 apklausos metu parodymų nukrypimas nuo ankstesnių ikiteisminio tyrimo metu ir vėlesnių teismo posėdyje duotų parodymų apie jį sumušusį asmenį, t.y. 2007-01-18 duoti parodymai, kad nežino, kas jam sudavė, nėra pakankamas pagrindas suabejoti S. N. parodymų kaip visumos patikimumu. Apygardos teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo S. N. parodymais.

Apeliantas argumentas, kad abejotina nukentėjusiojo parodymų patikimumu, kadangi S. N. pateikė skirtingas jį sumušusio asmens aprangos detales (pirmos apklausos 2005-06-01 metu jis nurodė, kad jaunuolis vilkėjo baltos spalvos marškinėliais, papildomos apklausos 2005-09-14 metu nurodė, kad marškinėliai buvo juodos spalvos), atmestinas, kadangi 2007-10-11 ekspertizės akte nurodyta, jog marškinėlių spalvos maišymas gali būti sąlygotas tiriamojo pastabumo netolygumo, spalvos, kaip dirgiklio, nereikšmingumo fizinio smurto akivaizdoje, tačiau apskritai nukentėjusiojo S. N. parodymai apie įvykį pakankamai konkretūs, pats S. N. nurodo galimybę parodymus verifikuoti, nurodydamas, kad įvykį matė pašalinis vyras, kuris Grinkiškio centre prekiauja rūbais, bei jo paties mama. Jaunuolių išvaizdos paviršutiniškas aprašymas gali būti sąlygotas nežymių nukentėjusiajam būdingų intelektinių sunkumų (t. 1, l. 58), todėl minėtas apeliacinio skundo argumentas nėra pakankamas pagrindas abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu.

Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo apeliacinio skundo argumentą dėl parodymų atpažinti padarymo pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK normas, konstatuoja, kad nėra abejonių dėl duomenų patikimumo ir jų gavimo teisėtumo, nes nėra jokių duomenų apie nukentėjusiajam ar liudytojai A. N. darytą psichologinį ar kitokio pobūdžio spaudimą ar įtaką. Apie tai, kad atpažinimo metu S. N. ir A. N. buvo parodytos M. N. ir T. A. nuotraukos pažymėta tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos A. N. apklausos protokoluose (t. 1, l. 29-30, 66-67). Nuotraukų parodymas nelaikytinas faktoriumi, lėmusiu nukentėjusiojo ir liudytojos A. N. parodymus M. N. atpažinimo metu. Pažymėtina, jog pati liudytoja 2005-09-14 apklausos metu parodė, kad tarp atvažiavusių tartis pas jos sūnų dviejų jaunuolių vienas jai buvo matytas (t. 1, l. 65-67). Asmens parodymo atpažinti (t. 1, l. 62, 70) ir asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų (t. 1, l. 72-73, 76-77) metu nukentėjusysis S. N. ir liudytoja A. N. atpažino nuteistąjį M. N. kaip asmenį, kuris sumušė S. N. ir apie kurio padarytą nusikalstamą veiką jie davė parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams 2005-06-01 apklausos metu (t. 1, l. 27-28). 2006-01-25 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu E. B. nei nukentėjusysis, nei liudytoja A. N. teigė nepažįstą ir nesą matę. Tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos A. N. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje iš esmės yra nuoseklūs, patvirtinantys vieni kitus ir kitas apylinkės teismo nustatytas aplinkybes, todėl teismas pagrįstai S. N. ir A. N. parodymus laikė patikimais.

Apelianto teigia, kad teismas nepagrįstai liudytojo E. B. parodymus vertino kritiškai, kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, prieštaraujančius nukentėjusiojo ir A. N. parodymams, tokia teismo išvada prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Minėti apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. E. B. prisipažinime padarius nusikalstamą veiką (t. l., l. 135) nurodytų nusikaltimo aplinkybių atitikimas nukentėjusiojo bei liudytojos A. N. 2005 06 01 duotiems parodymams nėra lemiamasis įrodymas pripažinti asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką. Tai patvirtina paties įvykio buvimo faktą, bet ne paties E. B. kaltę. Iš byloje esančių E. B. parodymų turinio matyti, kad jis nukentėjusiojo neatsiprašė, padarytos turtinės ir neturtinės žalos neatlygino, nors iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad E. B. į Baisogalą atvyksta reguliariai – kas antrą savaitgalį, t.y. tikrai turėjo galimybę susitikti su nukentėjusiuoju asmeniškai. Tokiu atveju E. B. kaip galimai S. N. sumušusio asmens veiksmai nusikalstamos veikos pasekmių pašalinimo ir taikaus ginčo išsprendimo tikslo kontekste atrodo abejingi nukentėjusiojo atžvilgiu. Esant minėtoms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai E. B. parodymus vertino kritiškai, kaip neatitinkančius faktinių aplinkybių, vadovavosi nukentėjusiojo ir liudytojos A. N. parodymais bei asmens parodymo atpažinti rezultatais.

Vertinant aukščiau nurodytus ir kitus apylinkės teismo ištirtus įrodymus, kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl M. N. kaltės sumušus S. N. ir tokiu būdu sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. pažeidus viešąją tvarką. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes M. N. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BPK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Nesant Lietuvos Respublikos BPK 329 str. nustatytų nuosprendžio panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Nuteistojo M. N. apeliacinį skundą atmesti.