- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- 1S-5-879/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. ( toliau –Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. S. skundas dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Rolando Stankevičiaus ( toliau- Prokuroras) 2021-11-17 nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pareiškėjas, nemokumo administratorius, A. S. 2021-10-25 kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ( toliau-STT) prašydamas dėl M. R. ir A. R. ( toliau -A. ir M. R.), H. J., A. R., G. D., I. D., J. V. ir V. K. nusikalstamų veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškime nurodė, kad būdamas bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi, atsisakė bendrovės akcininkų M. R. ir A. R. prašymu vilkinti bendrovės bankroto procedūrą, o buvęs teisėjas H. J. nepagrįstai Pareiškėją atstatydino iš bankroto administratoriaus pareigų ir juo paskyrė I. D., kuri pakluso akcininkų valiai ir tapo šališka. Bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas V. K. netinkamai sprendė įmonės kreditorių reikalavimus, o Lietuvos Apeliacinio teismo teisėja J. V. priėmė du vienas kitam prieštaraujančius sprendimus bei vilkino sprendimo priėmimą.
2. STT pareiškimų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis specialistas R. O. 2021-10-29 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Dėl minėto nutarimo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento Prokuroras Rolandas Stankevičius (toliau – Prokuroras) 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimu atmetė nemokumo administratoriaus A. S. skundą motyvuodamas tuo, kad Pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės yra siejamos su teismų priimtų procesinių sprendimų kvestionavimu, o tai nepatenka į prokurorų kompetencijos sritį. Nutarime nurodė, kad nei pirminiame A. S. pareiškime, nei nagrinėjamame skunde nėra nurodyta, kokie būtent M. ir A. R., I. D., teisėjų H. J., J. V., V. K., advokatų A. R., G. D. ir audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos darbuotojų veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių bei kuo jie pasireiškė. Skunde nenurodyta aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą esant kokios nors korupcinės ar kitos nusikalstamos veikos požymių, patenkančių į baudžiamosios teisės reguliuojamą sritį. Aplinkybės, dėl kurių prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą, yra susijusios ne su kokia nors konkrečia nusikalstama veika, o su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procesu. Kreditorių ar bankroto administratoriaus įgaliotų asmenų veiksmai ar bankroto procese galimai padaryti pažeidimai gali būti skundžiami civilinį procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, o vien ta aplinkybė, jog bankroto bylą nagrinėjęs teisėjas, Pareiškėjo subjektyviu įsitikinimu, padarė tam tikrų Įmonių bankroto įstatymo pažeidimų, nebuvo aktyvus ir priėmė teismų praktikos neatitinkančius sprendimus, nesudaro pagrindo manyti, kad teisėjas padarė kokią nors baudžiamajame įstatyme uždraustą nusikalstamą veiką.
3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi Pareiškėjo skundas atmestas ir paliktas galioti minėtas Prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutartyje nurodyta, kad nėra jokių objektyvių duomenų apie minėtų teisėjų bei pareiškime minimų asmenų padarytas nusikalstamas veikas, o ikiteisminis tyrimas nėra priemonė tikrinti išnagrinėto byloje priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Pareiškėjas skunde prašo panaikinti:
- STT 2021 m. spalio 29d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą;
- Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimą;
- Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį;
-priimti nutartį- pradėti ikiteisminį tyrimą.
5. Pareiškėjas nurodo, kad 2015 m. paskyrus jį administruoti BUAB „(duomenys neskelbtini)“, P. P. ir R. P. Pareiškėją apgavo ir išviliojo 55 000 Eur, dėl ko apeliacine tvarka šiuo metu nagrinėjama baudžiamoji byla Nr.1A-253-1076/2021. Vėliau paaiškėjo, kad M.ir A. R. ir P. P. klastoja BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, jie pasisavino didelę bendrovės turto dalį, o pagal suklastotą akcininkų sprendimą dėl dividendų išmokėjimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje jiems buvo patvirtintas kreditorinis reikalavimas, be to M.ir A. R. trukdė Pareiškėjui vykdyti bankroto procedūras. Pareiškėjas, nustatęs, kad M ir A. R. teisėjas H. J. neteisėtai patvirtino kreditorinį reikalavimą, pateikė jiems ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau teisėjas H. J. iš administratoriaus pareigų jį atstatydino, o naujai paskirta administratorė I. D. nuo pareikštų reikalavimų ir ieškinių atsisakė.
6. Pareiškėjas teigia, kad M. ir A. R. visą Pareiškėjo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimo laikotarpį blokavo administratoriaus išlaidų sprendimo klausimą, o teisėjas H. J. jiems talkino, po to taip pat ir teisėjas V. K.. Jų nutartys buvo skundžiamos ir visus tris kartus pateko pas tą pačią teisėją J. V., kuri priimdama procesinius sprendimus nesilaikė teismų praktikos.
7. Toliau skunde dėstoma, kad M.ir A. R. netiesioginiu ieškiniu iš Pareiškėjo prisiteisė P. P. paskolintus pinigus kaip žalos atlyginimą ir įpareigojo administratorė I. D. vykdomąjį raštą perduoti antstoliui. Kadangi antstolis prisiskaičiavo savo atlyginimą ir palūkanas, taip neteisėtai buvo padidintos Pareiškėjo prievoles. Jis kreipėsi į administratorę I. D. padaryti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, tačiau ji tokių įskaitymų nedaro ir reikalauja antstolį išieškoti įsiskolinimą iš Pareiškėjo. Dėl šios situacijos pablogėjo Pareiškėjo sveikata, o civilinės teisės pagalba šių klausimų išspręsti nėra galimybės.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
8. Pareiškėjo A. S. skundas netenkinamas.
9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyti du ikiteisminio tyrimo pradėjimo atvejai – tai 1) skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 straipsnio 1 dalis numato dvi išimtis – prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą esant vienai iš dviejų numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas. Tačiau pažymėtina, kad proceso pradėjimas nesant tam pakankamo pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl, jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Šiuo atveju baudžiamasis procesas nepradėtas dėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos aplinkybės - nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių su kuo apygardos teismas visiškai sutinka.
10. Kreipdamasis į prokuratūrą bei vėliau skųsdamas priimtus procesinius sprendimus, Pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių duomenų apie galimai jo pareiškime išvardintų asmenų padarytas nusikalstamas veikas. Savo teiginius jis grindžia subjektyvia nuomone, kuri neparemta jokiais objektyviais faktais. Vien tai, kad pasak Pareiškėjo, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai M. R. ir A. R. civilinio proceso metu prisiteisė iš Pareiškėjo tam tikras pinigines sumas, kurių išieškojimą bendrovės bankroto administratorės I. D. prašymu šiuo metu vykdo antstolis, o BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje procesinius sprendimus priėmė teisėjai H. J., V. K. ir J. V., nesudaro pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Tam, kad ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas, ikiteisminio tyrimo organams ir teismui turi būti pateikti bent minimalūs galimai padarytos nusikalstamos veikos faktiniai duomenys. Šiuo atveju apygardos teismas sprendžia, jog jokių tokių duomenų Pareiškėjas nepateikė, o remiantis vien tik A. S. subjektyvia nuomone pradėti ikiteisminį tyrimą nėra pagrindo.
11. Pareiškėjas teigia, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje teisėjas H. J. nepagrįstai atstatydino Pareiškėją iš administratoriaus pareigų, nes Pareiškėjas nustatė teisėjo neteisingus procesinius sprendimus, t.y nepagrįstai patvirtintus kreditorinius reikalavimus M. ir A. R.. Pareiškėjo skundą nagrinėjantis teismas akcentuoja, kad teismo priimtus sprendimus civilinėje byloje patikrina aukštesnės instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka, todėl ikiteisminis tyrimas nėra tinkama priemonė tikrinti išnagrinėtoje arba nagrinėjamoje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Papildomai skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad bylas nagrinėjantys teisėjai yra nepriklausomi, todėl kokių nors poveikio priemonių taikymas už priimtus sprendimus pažeistų esminį teisėjo veiklos garantą – teisėjo nepriklausomumą, kuris yra vienas esminių demokratinės teisinės valstybės principų.
12. Iš visų A. S. teikiamų procesinių dokumentų turinio matyti, kad Pareiškėjas ikiteisminio tyrimo pradėjimo būtinumą grindžia deklaratyvaus pobūdžio argumentais apie jo atžvilgiu bendrovės akcininkų Mariaus ir A. R. bei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės I. D. vykdomą susidorojimą bei teismų priimtais procesiniais sprendimais, su kuriais Pareiškėjas nesutinka. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu vien tai, kad A. S. netenkina jo atžvilgiu priimti procesiniai sprendimai, kiti dokumentai ir atlikti teisėti veiksmai, nesudaro pagrindo manyti, kad kurie nors Pareiškėjo nurodyti asmenys būtų piktnaudžiavę tarnyba, neatlikę ar netinkamai atlikę jiems pavestas pareigas ar padarę kokias nors kitas nusikalstamas veikas. Kita vertus, Pareiškėjo nurodyti konkretūs paminėtų teisėjų H. J., V. K. ir J. V. procesiniai sprendimai taip pat savaime nereiškia, kad buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika. Objektyvių duomenų, iš kurių matytųsi, kad nurodyti teisėjai, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės akcininkai ir administratorė, vykdydami savo darbines ar profesines funkcijas piktnaudžiavo tarnyba, neatliko ar netinkamai atliko jiems pavestas pareigas, nėra.
13. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad įvertinus Pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų turinį ir skundo argumentus matyti, kad A. S. civilinius ginčus ir civilinius teisinius santykius bei jam nepalankius procesinius sprendimus vertina kaip nusikalstamas veikas. Nepaisant to, kiekvienu konkrečiu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnas, Prokuroras ar teismas vertina turimus duomenis ir sprendžia, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiuo atveju nei STT pareigūnas, nei Prokuroras, nei ikiteisminio tyrimo teisėjas, o taip pat ir Pareiškėjo skundą dėl minėtų asmenų priimtų procesinių sprendimų nagrinėjantis apygardos teismas nenustatė pagrindų, kuriais remiantis būtų tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. S. nurodytų asmenų- teisėjų, kurie vykdė ar ir šiuo metu vykdo jiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos pavestas funkcijas, o taip ir kitų asmenų, t.y. M.ir A. R. ar BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorės I. D. atžvilgiu.
14. Pareiškėjas skunde taip pat kelia reikalavimą skundą nagrinėjančiam teismui - priimti nutartį pradėti ikiteisminį tyrimą. Apygardos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrįstai ir motyvuotai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Pareiškėjo pateiktą pareiškimą ir jame išdėstytus faktus, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, Prokuroras pagrįstai paliko STT 2021 m. spalio 29 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galioti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja priėmė pagrįstą ir teisingą nutartį atmesdama Pareiškėjo skundą tuo pačiu klausimu. Pareiškėjas apygardos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, leidžiančių suabejoti skundžiamų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, todėl juos naikinti pagrindo nėra.
15. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį Pareiškėjo skunde nurodytais motyvais, todėl šis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti 2021 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.
Nutartis neskundžiama.