Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos skundą pareiškėjai E. K. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Atsakovo nuomone Komisija netinkamai išaiškino ir pritaikė materialines teisės normas todėl jos priimtas sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.

1. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, jog 2006 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Pireka" direktorius D. K. ir E. K. sudarė privataus žemės sklypo nuomos sutartį. Atsakovo nuomone, ši sutartis neteisėta, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.74 straipsnio 1 punktas numato, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą suvaržymo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr.1608 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo" (toliau – Reglamentas) 1.1, 1.2, 1.4 punktų nuostatos pareiškėjai negali būti taikomos.

Reglamento 1.1 punktas nustato, jog Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įregistruoto ūkininko ūkio savininkai gali statyti naują ūkininko ūkio sodybą su jų ūkinei veiklai reikalingais pastatais tik toje vietoje, kuri yra numatyta žemės reformos žemėtvarkos projekte. Žemės reformos žemėtvarkos projektas (su ūkininkų ūkių sodybų išdėstymu) turi būti suderintas su suinteresuotomis institucijomis, kaip ir detalieji planai. Tokia pat tvarka ūkininko ūkio sodybą gali statyti nuomininkas išnuomotoje ūkininko žemėje ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui bei asmuo naudojamoje ūkininko žemėje pagal panaudos sutartį ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui, jeigu tai leidžiama žemės nuomos (panaudos) sutartimi. Atsakovo nuomone, Reglamento 1.1 punkto nuostatos pareiškėjai negali būti taikomos, nes pareiškėjos ūkininko ūkio žemėnauda buvo suformuota ne žemės reformos žemėtvarkos projektu (UAB „Pireka" priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas padalijus žemės ūkio paskirties žemės sklypą), sodybos vieta žemės reformos žemėtvarkos projekte nėra numatyta, pareiškėja sklypu naudojasi pagal žemės sklypo nuomos sutartį. Atsakovo nuomone Komisija, remdamasi Reglamento 1.1 punkto nuostata, kad ūkininko ūkio sodybą gali statyti nuomininkas išnuomotoje ūkininko žemėje ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui bei asmuo naudojamoje ūkininko žemėje pagal panaudos sutartį ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui, jeigu tai leidžiama žemės nuomos (panaudos) sutartimi, teisingai pažymėjo, jog žemės sklypo nuomotojas nėra ūkininkas, tačiau netinkamai (plečiamai) vertino šio punkto nuostatas, susiedama sąvoką „ūkininko žemė" ne su tuo, kad nuomojamo žemės sklypo savininkas turi būti ūkininkas (tai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta), o su tuo, kad nuomojamas žemės sklypas turi būti įregistruotas ūkininkų ūkių registre kaip ūkininko ūkis ūkininko vardu. Atsakovas pažymėjo, jog UAB „Pireka" priklausantis žemės sklypas nėra ūkininko žemė.

Reglamento 1.2 punktas numato, kad tuo atveju, kai žemės reformos žemėtvarkos projekte formuojant ūkininko ūkio žemėnaudą nenumatyta sodybos vieta, ūkininkui pageidaujant, sodybos vietą nustato savivaldos vykdomosios institucijos architektūros tarnybos, apskrities valdytojo administracijos rajonų žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos ir Aplinkos apsaugos ministerijos regiono departamento specialistai. Jeigu prie būsimosios sodybos reikia nutiesti kelią ar elektros liniją per kitų fizinių ir juridinių asmenų naudojamas žemėnaudas, nustatant ūkininko ūkio sodybos vietą, dalyvauja ir žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančio instituto (įmonės) specialistas. Nustatyta ūkininko ūkio sodybos vieta pažymima žemės reformos žemėtvarkos projekte ir ūkininkui išduotame žemėnaudos plane. Iš Reglamento 1.2 punkto nuostatų galima daryti išvadą, kad ūkininkas dėl ūkininko ūkio sodybos vietos nustatymo į savivaldybės instituciją gali kreiptis tik tada, kai žemės reformos žemėtvarkos projekte formuojant ūkininko ūkio žemėnaudą nėra numatyta sodybos vieta, o ne visais atvejais, kai ūkininkas pageidauja statyti steigti ūkininko sodybą. Atsakovo nuomone, sistemiškai aiškinant minėtas Reglamento nuostatas matyti, jog ūkininko ūkio savininkai naują ūkininko ūkio sodybą gali statyti tik toje vietoje, kuri numatyta žemės reformos žemėtvarkos projekte, nuomininkas ūkininko ūkio sodybą gali statyti tik išnuomotoje ūkininko žemėje. Kai žemės reformos žemėtvarkos projekte, formuojant ūkininko ūkio žemėnaudą, nenumatyta sodybos vieta, ūkininkui pageidaujant, sodybos vietą nustato savivaldybės architektai ir kitų Reglamente nurodytų institucijų atstovai. Be to, savivaldos institucijos atstovai gali pažymėti sodybos vietą tik rengiamame žemės reformos žemėtvarkos projekte, o ne parengtame ir patvirtintame apskrities viršininko įsakymu. Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir keičiami Lietuvos Respublikos žemės reformos ir Teritorijų planavimo įstatymų numatytais atvejais ir tvarka.

Pažymėjo, kad pagal Aplinkos ministerijos 2006 m. spalio 31 d. rašte Nr.(14-1)-D8-8895, kuris adresuotas visiems apskričių viršininkams ir savivaldybėms pateiktą išaiškinimą, jei žemės sklypai suformuoti ne žemės reformos žemėtvarkos projektu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr.1608 1.2 punkto nuostatos dėl ūkininko sodybos vietos parinkimo, nerengiant detaliųjų planų, netaikomos.

Pagal Reglamento 1.4 punktą privačios žemės ūkininkų ūkiai gali būti skaidomi į du ar daugiau sklypų (išskyrus įstatymų numatytus atvejus). Kai atidalytas žemės sklypas nustatytąja tvarka įregistruojamas kaip ūkininko ūkio žemėnauda, jame nustatytąja tvarka gali būti kuriama nauja ūkininko ūkio sodyba. UAB „Pireka" nėra ūkininkas, ūkininko ūkis nėra skaidomas į atskirus sklypus, todėl jam netaikomos Reglamento 1.4 punkto nuostatos.

Pagal Reglamento 1.5 punktą vykdyti statybą kituose privačiuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galima tik pagal patvirtintus detaliuosius planus. Kadangi UAB „Pireka" žemės sklypo detalusis planas nėra patvirtintas, tikslinė žemės sklypo paskirtis nėra pakeista, nėra įstatyminio pagrindo išduoti pareiškėjai projektavimo sąlygų sąvadą.

Detalieji planai yra rengiami, kai reikia suformuoti žemės sklypus statinių statybai, sudarant sąlygas investicijoms ir ūkinei veiklai plėtoti (Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punktas), taip pat nustatyti ar pakeisti teritorijos tvarkymo ir naudojimą režimą statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypui naudoti (Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Statant ūkininko sodybą žemės ūkio paskirties žemės sklype, nustatytas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas nesikeičia, kadangi žemės sklypas ir toliau bus naudojamas žemės ūkio veiklai.

2. Reglamento 1.1. punkte numatyti du ūkininko sodybos statymo atvejai:1) kai sodybą stato pats ūkininkas ir 2) kai sodybą stato ūkininko žemės nuomotojas arba panaudos gavėjas, t.y. ne ūkininkas.Vilniaus rajono savivaldybės administracija, pareiškėjos teigimu, padarė klaidingą išvadą, kad ji (E. K.) pretenduoja statyti ūkininko sodybą Pagal Reglamento 1.1 punkto antrąją nuostatą, t.y. išnuomotoje ūkininko žemėje. Pareiškėja pažymėjo, jog UAB „Pireka" pagal Ūkininko ūkio įstatymo nuostatas nėra ir negali būti ūkininku, tačiau ji pati (pareiškėja) yra ūkininkė, nes 2006 m. rugsėjo 4 d. įregistravo ūkininko ūkį ir, vadovaujantis Reglamento 1.1 punktu, turi teisę statyti ūkininko sodybą įregistruotame ūkininko ūkyje. Tokia jos teisė nurodyta ir žemės sklypo nuomos sutartyje.

3. Sistemiškai vertinant Žemės įstatymo nuostatas, galima daryti išvadą, kad Reglamente vartojama sąvoka „ūkininko žemė“ nesiejama su tuo, kad tai turi būti nuosavybės teisėmis ūkininko valdomas žemės sklypas. Pareiškėjos nuomone Reglamente vartojama „ūkininko žemės“ sąvoka sietina ne su tuo, kad nuomojamo žemė sklypo savininkas turi būti ūkininkas, o su tuo, kad nuomojamas žemės sklypas būtų įregistruotas ūkininkų ūkių registre kaip ūkininko ūkis ūkininko vardu.

4. Žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiančios įmonės šių projektų rengimui naudoja kadastro vietovių planus ir remiasi Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis, todėl projektuose yra pažymėtos tik esančios ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotos ūkininkų ūkio sodybos. Pareiškėja akcentavo, kad yra parengtas Riešės kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame jos valdomas žemės sklypas yra priskirtas žemės ūkio paskirties žemei, tačiau ūkininko ūkio sodybos vieta žemėtvarkos projekte nėra numatyta. Vadovaujantis Reglamento 1.2 punktu, kai žemės reformos žemėtvarkos projekte formuojant ūkininko ūkio žemėnaudą nenumatyta sodybos vieta, ūkininkui pageidaujant, sodybos vietą nustato savivaldos vykdomosios institucijos architektūros tarnybos, apskrities valdytojo administracijos rajonų žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos ir Aplinkos apsaugos ministerijos regiono departamento specialistai. Nustatyta ūkininko ūkio sodybos vieta pažymima žemės reformos žemėtvarkos projekte ir ūkininkui išduotame žemėnaudos plane. Reglamente numatyta, kad ūkininkas dėl ūkio sodybos vietos nustatymo kreipiasi į savivaldos vykdomosios institucijos architektūros tarnybą. Pareiškėja pažymėjo, kad jos valdomas žemės sklypas suformuotas padalijus žemės reformos žemėtvarkos projekte numatytą sklypą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu. Riešės kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas yra patvirtinta ir galioja, todėl jame galima pažymėti būsimos ūkininko sodybos vietą nekeičiant šio projekto. Teigia, Vilniaus rajono savivaldybės administracija neturi teisėto pagrindo atsisakyti išduoti jai projektavimo sąlygų sąvadą, kadangi ūkininko sodybos statymo tikslas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir jų nepažeidžia.

II.

Sistemiškai aiškindamas Reglamento ir Ūkininko ūkio įstatymo nuostatas teismas pažymėjo, kad sąvoka „ūkininko žemė" siejama ne su tuo, kad nuomojamo žemės sklypo savininkas turi būti ūkininkas, o su tuo, kad nuomojamas žemės sklypas turi būti įregistruotas ūkininkų ūkių registre kaip ūkininko ūkis ūkininko vardu. Pažymėjo, jog Reglamento 1.2 punkte nurodyta, kad kai žemės reformos žemėtvarkos projekte, formuojant ūkininko ūkio žemėnaudą, nenumatyta sodybos vieta, ūkininkui pageidaujant, sodybos vietą nustato savivaldos vykdomosios institucijos architektūros tarnybos, apskrities valdytojo administracijos rajonų žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos bei Aplinkos apsaugos ministerijos regiono departamento specialistai. Jeigu prie būsimosios sodybos reikia nutiesti kelią ar elektros liniją per kitų fizinių ir juridinių asmenų naudojamas žemėnaudas, nustatant ūkininko ūkio sodybos vietą, dalyvauja ir žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančio instituto (įmonės) specialistas. Nustatyta ūkininko ūkio sodybos vieta pažymima žemės reformos žemėtvarkos projekte ir ūkininkui išduotame žemėnaudos plane. Ūkininkas dėl ūkio sodybos vietos nustatymo kreipiasi į savivaldos vykdomosios institucijos architektūros tarnybą.

Atsakovo argumentą, kad žemės sklypo nuomos sutartis turėjo būti sudaryta notarine forma, teismas pripažino nepagrįstu, kadangi vadovaujantis CK 6.547 straipsnio 1 dalimi, žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė (teisės aktai privalomos notarinės formos nereikalauja).

Įvertinusi byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasi minėtais teisės aktais, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimas yra pagrįstas teisės aktų normomis, naikinti skunde nurodytais motyvais šį sprendimą nėra pagrindo.

III.

1. Komisija įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos struktūrinį padalinį (nekompetentingą subjektą) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, kuriam yra pavaldi, sprendimą.

2. 2006 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Pireka" direktoriaus D. K. ir E. K. sudaryta privataus žemės sklypo nuomos sutartis yra neteisėta, nes daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir suvaržymo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Tai numato ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras, pagal kurį sandoriai dėl užstatymo teisės (4.163 straipsnis), ilgalaikės nuomos (4.167 straipsnis) turi būti sudaromi notarine forma. Apelianto teigimu, rašytinės minėto sandorio formos pakanka tik tuomet, kai nėra numatyta ilgalaikė nuoma ir užstatymo teisė.

Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja 2006 m. rugsėjo 4 d. įregistravo ūkininko ūkį Riešės kaime, Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajone, o 2007 m. sausio 9 d. nuomos sutartimi išsinuomojo iš UAB „Pireka" 1,0183 ha žemės sklypą (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), esantį Riešės kaime, Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajone, suformuotą pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. 2007 m. gegužės 24 d. pareiškėja pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijai prašymą parengti projektavimo sąlygų sąvadą ūkininko sodybai statyti. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. birželio 5 d. sprendimu Nr.A33-2087-(4.9) atsisakė išduoti jai projektavimo sąlygų sąvadą, paaiškindamas, kad žemės sklypas buvo suformuotas ne pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, o padalijus žemės ūkio paskirties žemės sklypą, todėl šiuo atveju Reglamento 1.2 punkto nuostatos dėl ūkininko sodybos vietos parinkimo, nerengiant detaliojo plano, negali būti taikomos. Tai nurodyta ir Aplinkos ministerijos 2006 m. spalio 31 d. rašte Nr. (14-1)-D8-8895, kuris adresuotas visiems apskričių viršininkams ir savivaldybėms, jis galioja ir yra vykdomas.

Iš Nekilnojamojo turto registro 2007 m. sausio 15 d. pažymėjimo matyti, kad pareiškėjos išsinuomotas 1,0183 ha žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Žemės įstatymo 25 straipsnio 3 dalis nustato, kad žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų, visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus: tikslinamos esamų ūkių žemėvaldų ribos; formuojamos naujos ūkių žemėvaldos; statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai, tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio naudmenos. Reglamentas (byloje aktuali 2007 m. sausio 31 d. Vyriausybės nutarimo Nr.106 redakcija) nustato reikalavimus, kurių turi būti laikomasi, vykdant statybas privačioje žemės ūkio paskirties žemėje. Reglamentas nustato, kad Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įregistruoto ūkininko ūkio savininkai gali statyti naują ūkininko ūkio sodybą su jų ūkinei veiklai reikalingais pastatais tik toje vietoje, kuri numatyta žemės reformos žemėtvarkos projekte. Žemės reformos žemėtvarkos projektas (su ūkininkų ūkių sodybų išdėstymu) turi būti suderintas su suinteresuotomis institucijomis, kaip ir detalieji planai. Tokia pat tvarka ūkininko ūkio sodybą gali statyti nuomininkas išnuomotoje ūkininko žemėje ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui bei asmuo naudojamoje pagal panaudos sutartį ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui ūkininko žemėje, jeigu tai leidžiama žemės nuomos (panaudos) sutartimi (Reglamento 1.1 punktas). Kai žemės reformos žemėtvarkos projekte, formuojant ūkininko ūkio žemėnaudą, sodybos vieta nenumatyta, ūkininkui pageidaujant, sodybos vietą nustato savivaldos vykdomosios institucijos architektūros tarnybos, apskrities valdytojo administracijos rajonų žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos bei Aplinkos apsaugos ministerijos regiono departamento specialistai. Nustatyta ūkininko ūkio sodybos vieta pažymima žemės reformos žemėtvarkos projekte ir ūkininkui išduotame žemėnaudos plane. Ūkininkas dėl ūkio sodybos vietos nustatymo kreipiasi į savivaldos vykdomosios institucijos architektūros tarnybą (Reglamento 1.2 punktas). Vykdyti statybą kituose privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galima tik pagal patvirtintus detaliuosius planus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 776 "Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos patvirtinimo" nustatyta tvarka pakeitus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (1.5 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamo administracinio ginčo esmė – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsisakymas išduoti projektavimo sąlygų sąvadą pagal pareiškėjos E. K. 2007 m. gegužės 24 d. prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti dėl ūkininko sodybos statybos žemės ūkio paskirties žemės sklype nerengiant detaliojo plano.

Atsakovui sprendžiant šį pareiškėjos prašymą (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 5 d. sprendimas Nr.A33-2087-(4.9)), statybų žemės ūkio paskirties žemėje pagrindinės nuostatos buvo numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr.1608 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo" (galiojo 2007 m. sausio 31 d. Vyriausybės nutarimo Nr.106 redakcija). Reglamento 1.5 punktas įtvirtino bendrą taisyklę, kad vykdyti statybą privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galima tik pagal patvirtintus detaliuosius planus ir nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos patvirtinimo“) pakeitus pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Reglamento 1.1-1.4 punktai numato išimtis iš šios bendrosios taisyklės dėl statybų privačioje žemėje įregistruoto ūkininko ūkio savininkams. Pareiškėja 2007 m. gegužės 24 d. prašymu siekė, kad jai būtų taikomos minėtose Reglamento nuostatose numatytos išimtys, nes, pareiškėjos nuomone, ji atitinka Reglamento 1.1 punkte nustatytus reikalavimus gauti projektavimo sąlygų sąvadą vykdyti statybą žemės ūkio paskirties žemėje nerengiant detaliojo plano ir nekeičiant žemės paskirties: yra įregistravusi ūkininko ūkį nustatyta tvarka; žemės sklypas suformuotas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu padalijus žemės reformos žemėtvarkos projekte numatytą žemės sklypą; žemės sklypo nuomos sutartimi, sudaryta vienuolikai metų, žemės sklypo nuomotojas jai suteikė teisę statyti įvairius statinius. Todėl, pareiškėjos nuomone, atsakovas nepagrįstai atsisakė vykdyti Reglamento 1.2 numatytus veiksmus dėl sodybos vietos nustatymo ir pažymėjimo nustatyta tvarka.

Atsakovas 2007 m. birželio 5 d. sprendimu Nr.A33-2087-(4.9) atsisakė išduoti pareiškėjai projektavimo sąlygų sąvadą, paaiškindamas, kad žemės sklypas buvo suformuotas ne pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, o padalijus žemės ūkio paskirties žemės sklypą, todėl šiuo atveju Reglamento 1.2 punkto nuostatos dėl ūkininko sodybos vietos parinkimo, nerengiant detaliojo plano, negali būti taikomos. Pažymėjo, kad Reglamento 1.1 ir 1.2 punktų nuostatos negali būti taikomos ir dėl to, kad nėra duomenų apie tai, jog žemės ūkio paskirties žemės sklypo pareiškėjai nuomotoja UAB „Pireka“ yra ūkininkas, nes Reglamento 11.1 punkto 2 dalyje nurodyta, kad ūkininko ūkio sodybą gali statyti nuomininkas išnuomotoje ūkininko žemėje.

Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 5 d. sprendimo Nr.A33-2087-(4.9), 2007 m. liepos 20 d. sprendimu Nr.S-114-(A(G)-138) pareiškėjos E. K. skundą patenkino ir įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrių: 1) panaikinti 2007 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. A33-2087-(4.9); 2) pagal E. K. 2007 m. gegužės 24 d. prašymą Nr.P1642 nustatyti ūkininko ūkio sodybos vietą ir išduoti ūkininko ūkio sodybos projektavimo sąlygų sąvadą. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo skundą, šį Komisijos sprendimą paliko nepakeistą, o atsakovo skundą atmetė.

Patikrinusi bylą teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pareiškėjos skundą nagrinėjusi Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas savo sprendimuose dėl ginčo sprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, kurių atsakovas, spręsdamas pareiškėjos 2007 m. gegužės 24 d. prašymą neištyrė, pateikė motyvus, kurie nėra pagrįsti į bylą pateiktais įrodymais (ABTĮ 57 straipsnis). Kaip matyti iš Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos pateiktos bylos Nr.A(G)-138, Komisija bylą išnagrinėjo remdamasi pareiškėjos pateiktais dokumentais (2007 m. gegužės 24 d. prašymu projektavimo sąlygų sąvadui gauti, atsakovo 2007 m. birželio 5 d. sprendimu Nr.A33-2087-(4.9), 2006 m. rugsėjo 4 d. ūkininko ūkio pažymėjimu, 2006 m. rugpjūčio 21 d. žemės sklypo nuomos sutartimis, 2007 m. balandžio 25 d. susitarimu, 2007 m. sausio 15 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu). Atsakovas 2007 m. liepos 19 d. raštu Nr.A33-2568-(4.12) Komisiją informavo, kad dėl kilusio ginčo papildomos medžiagos neturi.

Sprendžiant asmens prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti Reglamento 1.2 punkte nustatyta tvarka, turi būti patikrinta, ar pretendentas (subjektas) atitinka kurią nors iš Reglamento 1.1, 1.4 punktuose nustatytų sąlygų, taip pat, ar žemės sklypas, kuriame jis pretenduoja statyti ūkininko ūkio sodybą, suformatuotas Reglamento 1.1 arba 1.4 punktuose nustatytais būdais.

Pagal byloje aktualios redakcijos Reglamentą ūkininko ūkio sodybą gali statyti nustatyta tvarka įregistruoto ūkininko ūkio savininkas, nepriklausomai nuo to ar jis pats yra žemės savininkas, ar žemę yra įsinuomojęs arba naudoja pagal panaudos sutartį, jei šiose sutartys sudarytos ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui ir jose yra numatyta nuomininko (panaudos gavėjo) teisė statyti. Apelianto argumentas, kad įregistruoto ūkininko ūkio savininkas gali statyti ūkininko ūkio sodybą tik ūkininko išnuomotoje žemėje, nepagrįstas, nes nagrinėjamos redakcijos Reglamentas to nenustato. Žemė, kuria įregistruoto ūkininko ūkio savininkas naudojasi pagal nuomos arba panaudos sutartis, įregistruota Ūkininkų ūkio registre, Ūkininko ūkio įstatymo ir Reglamento prasme turi ūkininko ūkio žemės statusą ir jį praranda tik tada, kai ji dėl atitinkamų priežasčių išregistruojama iš šio registro. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja nuo 2006 m. rugsėjo 4 d. yra ūkininko ūkio, esančio Riešės kaime, Vilniaus rajone, savininkė (2006 m. rugsėjo 4 d. ūkininko ūkio pažymėjimas Nr.0114030).

Patikrinusi bylą teisėjų kolegija pažymi, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė neįvertinę aplinkybės, kad atsakovas pareiškėjos 2007 m. gegužės 24 d. prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti išsprendė išsamiai nepatikrinę pareiškėjos ūkininko ūkio žemės sklypo suformavimo ir kitų šio prašymo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, Neištyrus šių aplinkybių galėjo būti priimtas nepagrįstas sprendimas. Kaip matyti iš Komisijos pateiktos bylos dokumentų, 2006 m. rugpjūčio 21 d. tarp UAB „Pireka“ (nuomotojo) ir E. K. (nuomininkės) buvo sudaryta vienuolika žemės sklypo nuomos sutarčių, kuriomis žemės sklypų savininkė UAB „Pireka“ išsinuomojo pareiškėjai vienuolika įvairaus dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių Riešės kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje. Sutartyse nurodyta, kad žemė gali būti naudojama bet kuriai veiklai, kuri leidžiama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo (byloje aktualus 1999 m. gegužės 4 d. įstatymas Nr.VIII-1159, pakeistas 2005 m. gruodžio 6 d. įstatymu Nr.X-427) 3 straipsnio 2 dalį ūkininko statusą fizinis asmuo įgyja nuo ūkio įregistravimo. Pagal Ūkininkų ūkių registro nuostatų (toliau – Ūkininko ūkio registro nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 817 (byloje aktuali 2007 m. sausio 3 d. nutarimo Nr.1 redakcija) 27 punktą ūkis laikomas įregistruotu nuo duomenų įrašymo į registro duomenų bazę ir unikalaus identifikavimo numerio suteikimo. Pagal pareiškėjos pateiktą ūkininko pažymėjimą, jos ūkininko ūkis, esantis Riešės kaime, Vilniaus rajone, įregistruotas 2006 m. rugsėjo 4 d. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 6,7,8 straipsnius ir Ūkininkų ūkių registro nuostatų 11,14-16,17, 22, 23 punktus, Ūkininkų ūkių registre pagal pateiktus dokumentus turi būti įregistruoti ūkininko nuosavybės teise valdomos ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais naudojamos žemės kadastriniai duomenys. Registro duomenys, kurių tiekėjai yra ūkininkai, esant pagrindui, turi būti tikslinami. Komisijos sprendimo ir teismo sprendimo argumentas, kad pareiškėja vienuolika pirmiau minėtų žemės sklypų buvo įregistravusi kaip ūkininko ūkio žemėnaudas, nepagrįstas jokiais įrodymais, nes į bylą nepateikti Ūkininkų ūkio registro duomenys. Taigi, byloje nėra duomenų apie tai kokį žemės plotą pareiškėja prašė įregistruoti kaip ūkininko ūkį (Nuostatų 23.1 punktas) ir koks plotas bei konkretūs sklypai buvo įregistruoti kaip ūkininko ūkis, ar registro duomenys dėl pareiškėjos ūkininko ūkio žemės sklypų buvo keičiami iki pareiškėjos 2007 m. gegužės 24 d. prašymo pateikimo atsakovui.

Pareiškėjos teigimu, žemės sklypas, kuriame pagal 2007 m. gegužės 24 d. pateiktą prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti ji pretenduoja statyti ūkininko ūkio sodybą, buvo suformuotas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu (sujungus 11 sklypų, po to padalinus į šešis sklypus). Komisijos ir teismo sprendimuose nurodyta, kad vienas iš šešių sklypų yra tas, kuriame pareiškėja nori statyti ūkininko ūkio sodybą, nors tokią išvadą patvirtinančių dokumentų byloje nėra.

Pareiškėjos Komisijai pateiktame 2007 m. sausio 15 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad remiantis 2006 m. gruodžio 29 d. apskrities viršininko įsakymu Nr.2.3-13065-41 Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas - 1,0183 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas ir UAB „Pireka“ nuosavybės teisė į šį sklypą, o 2007 m. sausio 9 d. sutartimi šis sklypas išnuomotas iki 2016 m. gruodžio 1 d. E. K. Minėtame išraše paminėtų administracinių aktų byloje taip pat nėra. Pareiškėjos pateiktame 2007 m. balandžio 25 d. susitarime tarp UAB „Pireka“ (nuomotojo) ir pareiškėjos (nuomininko) dėl 2007 m. sausio 9 d. žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo nurodyta, kad pareiškėjai perduodamas 11 metų valdyti ir naudoti 1,0183 ha ploto žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Riešės kaime, Vilniaus rajone, suformuotas Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 2.3-13065-41. Šio susitarimo II skyriuje „Nuomos tikslas“ nurodyta, kad žemės sklypas išnuomojamas tikslu steigti jame ūkininko ūkį, kuriame nuomininkas versis ūkininko veikla, įskaitant įvairių statinių statybą. Į bylą nepateikta įrodymų, ar 1,0183 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas buvo suformuotas skaidymo būdu vietoj tų žemės sklypų, kuriuos pareiškėja buvo išsinuomojusi 2006 m. rugpjūčio 21 d. sutartimis ir juos visus ar atitinkamą dalį kaip ūkininko ūkio savininkė buvo įregistravusi Ūkininkų ūkių registre. Nenustačius kokį žemės plotą pareiškėja prašė įregistruoti kaip ūkininko ūkį, koks plotas bei žemės sklypai (kadastriniai numeriai) buvo įregistruoti Ūkininkų ūkių registre 2006 m. rugsėjo 4 d. įregistruojant E. K. ūkininko ūkį; nesant duomenų apie tai kokiu būdu ir pagrindu buvo suformuotas 2007 m. balandžio 25 d. susitarime nurodytas 1,0183 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, Komisija ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvadas, kad pareiškėja atitinka Reglamento 1.1 ir 1.4 punkto sąlygas, t.y., kad jos vardu įregistruotas ūkininko ūkis buvo suskaidytas nustatyta tvarka ir atidalytame sklype galimas ūkininko ūkio sodybos statybos vietos parinkimas nerengiant detaliojo plano Reglamento 1.2 punkte nustatyta tvarka. Dėl minėtų priežasčių Komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimai laikytini nepagrįstais, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas priimant naują sprendimą.

Atsakovas apeliaciniame skunde teisingai pastebėjo, kad Komisija 2007 m. liepos 20 d. sprendimu Nr.S-114-(A(G)-138) negalėjo įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrių (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos struktūrinį padalinį) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (subjekto kuriam pagal vidaus administravimą yra pavaldi) priimtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas šios Komisijos klaidos neaptarė ir jos neištaisė.

Pagal viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Iš atsakovo 2007 m. birželio 5 d. sprendimo Nr.A33-2087-(4-9) bei 2007 m. liepos 19 d. rašto Nr.A33-2568-(4.12) Komisijai turinio matyti, kad atsakovas, gavęs pareiškėjos 2007 m. gegužės 24 d. prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti, neišyrė visų reikšmingų faktinių aplinkybių dėl E. K. ūkininko ūkio ir šio ūkio žemės sklypų suformavimo, kurios, kaip nurodyta pirmiau, buvo reikšmingos sprendžiant ar yra pagrindas pareiškėjos atveju taikyti Reglamento 1.1, 1.2, 1.4 punktų nuostatas. Priimant sprendimą atsakovo remtasi Aplinkos ministerijos 2006 m. spalio 31 d. raštu Nr.(14.1)-D8-8895, kuriuo centrinis valstybinio administravimo subjektas pareiškė savo nuomonę dėl Reglamento 1.2 punkto taikymo. Administraciniai sprendimai gali būti grindžiami tik teisės aktų normomis. Komisija neįvertino, kad atsakovo 2007 m. birželio 5 d. sprendimas Nr.A33-2087-(4-9) nėra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o savo 207 m. liepos 20 d. sprendimą grindė argumentais, kurie nepagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir juos patvirtinančiais įrodymais. Atsižvelgusi į tai, kad atsakovo 2007 m. birželio 5 d. sprendimas Nr.A33-2087-(4-9) priimtas pilnai neištyrus pareiškėjos 2007 m. gegužės 24 d. prašymo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, Komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimai dėl minėto atsakovo sprendimo vertinimo taip pat negali būti pripažinti pagrįstais.

Remiantis išdėstytais argumentais atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimas panaikinamas priimant naują sprendimą: atsakovo skundas tenkinamas iš dalies.Vilniaus apskrities administracinių ginčių komisijos 2007 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. S-114-(A(G)-138) pakeičiamas pavedant Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pareiškėjos E. K. 2007 m. gegužės 24 d. prašymą dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo išnagrinėti iš naujo ir priimti sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Atsakovo skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus apskrities administracinių ginčių komisijos 2007 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. S-114-(A(G)-138) pakeisti pavedant Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pareiškėjos E. K. 2007 m. gegužės 24 d. prašymą dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo išnagrinėti iš naujo ir priimti sprendimą.

Sprendimas neskundžiamas.