Kauno apygardos teismo nutartis

2008-10-17 · Byla Nr. 1Sk-357

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-17
Bylos Nr.
1Sk-357
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Bausmių Vykdymo Kodekso, Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
V. G.
1Sk-357/08
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria atmestas Alytaus pataisos namų teikimas dėl nuteistojo V. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teismas nagrinėjo Alytaus pataisos namų teikimą dėl nuteistojo V. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos ir 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartimi teikimą atmetė, motyvuodamas tuo, kad taikant lygtinį paleidimą, bus pažeistas bausmės teisingumo principas bei nepasiekti bausmės tikslai.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. G. skunde nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, be motyvų ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį, tenkinti pataisos namų teikimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Alytaus pataisos namų administracija septynis kartus teikė teikimą dėl lygtinio paleidimo ir kad jis atitinka visus reikalavimus, keliamus lygtiniam paleidimui. Teigia, kad turi mažametį vaiką, kuriam reikalingas tėvas, jam būtina augti pilnavertėje šeimoje. Mano, kad teisėja neįsigilino į visas aplinkybes ir padarė skubotą išvadą. Neturi galiojančių nuobaudų, skatintas trylika kartų, o ne vienuolika kartų kaip rašoma teismo nutartyje. Tvirtina, kad turės gerą darbą ir galės rūpintis šeima, baigė vidurinę mokyklą ir turi norą tęsti mokslus. Jo manymu, likusi neatliktos bausmės dalis nėra tokia jau didelė.

Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. G. skundas tenkintinas.

Iš medžiagos matyti, kad teismas padarė išvadą, jog nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio nuostatas.

Kolegijos nuomone, ši teismo išvada nepagrįsta.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 06 27 įstatymu Nr. IX – 994, 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

BVK 157 str. 3 d. 1 p. nurodo, kad gali būti paleisti iš pataisos įstaigų asmenys, turintys vaikų iki septynerių metų(jei jiems neapribota tėvų valdžia), kai jie faktiškai atliko ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Taigi, iš įstatymo normos seka, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.

Ši norma gali būti taikoma esant šioms pagrindinėms sąlygoms: 1) nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą bausmės dalį; 2) nuteistąjį įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Iš medžiagos matyti, kad nuteistasis atliko įstatymo nustatytą bausmės dalį, tai yra žymiai daugiau nei vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pataisos namuose jis laikomas paprastosios grupės sąlygomis.

Alytaus pataisos namų charakteristikoje V. G. charakterizuojamas itin teigiamai. Charakteristikoje teigiama, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastojoje grupėje. Jis tvarkingas, taktiškas su kitais nuteistaisiais, pagarbus su administracijos atstovais. Emociškai stabilus, nekonfliktiškas, atviras. Sugeba vertinti ar analizuoti savo elgesį, numatyti pasekmes. Motyvuotas keistis teigiama linkme. Vartojant narkotikus nepastebėtas. Pataisos namuose nedirbo dėl darbo stokos, jis mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą. Už nepriekaištingą elgesį ir mokymąsi yra (13) trylika kartų skatintas. Socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Pataisos namų administracija pateikia išvadą, kad ji, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laiku, mano, jog nuteistasis V. G. gali būti lygtinai paleistas.

Alytaus pataisos namų psichologinė tarnyba pateikė išvadą, kad V. G. emociškai stabilus, nekonfliktiškas, situaciją vertina adekvačiai, bendravimo įgūdžiai geri, sugeba numatyti savo elgesio pasekmes, ateitį planuoja, realiai vertina savo galimybes, tikisi įsitraukti į šeimos verslą bei siekti aukštojo išsilavinimo. Palaiko santykius su žmona, vaiku ir motina. Nuteistasis yra motyvuotas teigiamai koreguoti savo elgesį.

Pažyma patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo trylika kartų skatintas už nepriekaištingą elgesį ir gerą mokymąsi. Taip pat, jis baustas, nuobaudos negalioja.

Be to, medžiagoje yra nuteistojo įsipareigojimas doru ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisė, vykdys jam teismo nurodytas pareigas ir nepažeidinės Lietuvos Respublikos įstatymų.

Pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistojo neatlikta bausmės dalis yra gana nedidelė lyginant su ta bausmės dalimi, kuri buvo skirta ir nuteistojo jau atlikta (atlikta bausmės dalis daugiau nei 11 metų, neatliktoji virš 2 metų).

Pirmosios instancijos teismas sprendimą netaikyti nuteistojo V. G. atžvilgiu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos grindė tuo, kad šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos būtų pažeistas bausmės teisingumo principas bei nepasiekti bausmės tikslai.

Teismas nurodė, kad aplinkybių visuma neduoda pagrindo manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų, nuteistasis tik formaliai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl lygtinio paleidimo.

Kolegijos nuomone, tokia pirmos instancijos išvada nėra teisinga, ji tik deklaratyvi ir padaryta įvertinus atsietai vienas aplinkybes nuo kitų, bet ne visumoje. Pagrinde apylinkės teismas vertino nusikaltimo už kurį nuteistasis atlieka bausmę sunkumą ir skirtas nuobaudas. Visiškai nepasisakė ir neanalizavo charakteristijoje pateiktų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų ir jo turėtų paskatinimų. Neargumenuota teismo išvada, kodėl šiuo metu nuteistąjį neįmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Baudžiamojo Kodekso 41 straipsnis reglamentuoja bausmės ir jos paskirties sąvoką. Įstatyme teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

Bausmės paskirtis:1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kodėl ir dėl kokių priežaščių nebus galima pasiekti įstatyme numatytos bausmės paskirties teismas nenurodė.

Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtinta progresyvi bausmių atlikimo sistema. Ši sistema grindžiama nuostata, kad nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso, Baudžiamojo Proceso Kodekso ir Bausmių Vykdymo Kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama (Lietuvos Respublikos Bausmių Vykdymo Kodekso 9 straipsnis).

Tai reiškia, kad pagal proporcingumo principą nuteistojo teisinė padėtis turi būti atitinkamai švelninama, t. y. suteikiama baudžiamuosiuose teisės aktuose numatytų lengvatų arba specialių teisių, arba griežtinama, t.y. atimant tam tikras baudžiamuosiuose teisės aktuose numatytas specialias teises ir lengvatas, priklausomai nuo teigiamo arba neigiamo elgesio bausmės atlikimo metu.

Esant įstatyminiam pagrindui ir sąlygoms, numatytoms įstatyme, įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę lygtinai paleisti asmenis iš pataisos įstaigų. Tai reiškia, kad įstatymu įtvirtinta galimybė nuteistiems asmenims palengvinti teisinę padėtį. Pagrindiniai reikalavimai, kurie keliami BVK 157 staipsnyje, kaip jau minėta ankščiau, yra tai, kad nuteistasis būtų atlikęs atitinkamą bausmės dalį ir galimybė nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Teismui įvertinus nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį ir tuo motyvu atmetant teikimą, teismas antrą kartą pritaikė baudžiamąjį poveikį nuteistajam, nes ši aplinkybė jau buvo įvertinta priimant nuosprendį ir skiriant bausmę nuteistajam.

Sprendžiant klausimą ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, pagrindinis klausimas yra tai ar laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Taigi, padaryto nusikaltimo pavojingumas ir pobūdis, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, negali būti pagrindiniu kriterijumi, kuris lemtų BVK 157 str. netaikymą.

Lietuvos Respublikos BVK 158 str. numato atvejus, kuomet lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas. Įstatymas numato, kad lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami: 1) asmenys, nuteisti už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai; 2) asmenys, kuriems mirties bausmė malonės arba amnestijos tvarka pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, taip pat laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteisti asmenys; 3) asmenys, kurie neatlikę visos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo anksčiau lygtinai atleisti nuo šios bausmės prieš terminą ir neatliktos bausmės dalies metu vėl padarė tyčinį nusikaltimą; 4) asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus, padarytus areštinėse, pataisos įstaigose ir kardomojo kalinimo vietose. Taigi, vienas iš atvejų yra konkrečios veikos, kurias yra padarę nuteistieji. Nustatyti tas veikas yra įstatymo leidėjo prerogatyva, todėl teismas negali motyvuoti atsisakymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos tuo motyvu, kad nuteistasis yra padaręs didelio pavojingumo laipsnio ar sunkų nusikaltimą. BVK 158 str. paminėtai kategorijai asmenų V. G. nepriskiriamas.

Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistasis buvo baustas ir nuobaudos negalioja. Tačiau neįvertinta ta aplinkybė, kad pagrinde nuobaudos skirtos bausmės atlikimo pradžioje (1999-2002 m.laikotarpiu), išskyrus vieną nuobaudą. Nuo 2002 iki 2008 m. nuteistasis trylika kartų skatintas už nepriekaištingą elgesį ir gerą mokymąsi. Taigi, iš to matyti, kad nuteistasis nėra vien neigiama asmenybė, kuo toliau, tuo labiau atliekant bausmę jo elgesys keitėsi teigiama linkme ir jis taisėsi. Tai duoda pagrindą daryti išvadą, kad per ilgalaikį bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis padarė išvadas ir taisėsi. Paskatinimai šiuo metu galiojantys ir daroma išvada, jog jie nusveria negaliojančias nuobaudas kaltinamojo naudai.

Taip pat, liko neįvertinta galima nuteistojo integracija į normalų, šeimyninį gyvenimą, darbinę veiklą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis turi šeimą, nepilnametį vaiką, jų socialiniai ryšiai tamprūs. Gimimo liudijimo nuorašas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Vaikų teisių apsaugos skyriaus pažymos, Vaikų teisių apsaugos skyriaus Seniūnijų inspektorių ir mobiliosios pagalbos poskyrio raštas patvirtina, kad nuteistasis turi mažametį sūnų – Valentiną, gimusį 2005-02-14, kurio sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu jis rūpinasi ir tėvų valdžia nuteistajam neapribota. Minėtų tarnybų duomenys patvirtina, kad tarp nuteistojo ir vaiko yra socialinis ryšys, kuris rodo, kad tėvas savo nepilnamečiui sūnui svarbus, reikšmingas jo gyvenimui ir vystymuisi. Vaiko teisių apsaugos konvencija ir kiti įstatymai bei norminiai aktai, ginantys vaikų interesus, orentuoja į tai, kad nepilnamečiai vaikai augtų pilnose šeimose. Iš to išplaukia ir įstatymo numatyta galimybė lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos asmenis, kurie turi nepilnamečių vaikų.

Be to, medžiagoje yra pateikta uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pažyma, kad nuteistajam esant laisvėje, jis būtų įdarbintas bendrovėje komercijos direktoriumi. Sprendžiant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, kolegijos nuomone, ypatingą reikšmę turi nuteistojo asmenybė, jo elgesys visos bausmės atlikimo metu, požiūris į darbą, mokslą, taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, faktiškai atlikta paskirtos bausmės dalis, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas, pataisos namų administracijos, kuri tiesiogiai stebėjo ir kontroliavo nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuomonė ir pozicija šiuo klausimu.

Gi, pataisos administracijos nuomonė dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra teigiama. Tiek teikime, tiek ir teismo posėdžio metu pataisos namų administacijos atstovas nurodė, kad nuteistąjį V. G. galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Pataisos namų psichologinė tarnyba savo išvadoje pateikia tikėtiną sėkmingą V. G. socializaciją, nuteistąjį apibūdina teigiamai.

Pagrįstų ir kategoriškų duomenų, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę, būtų priklausęs organizuotai nusikalstamai grupuotei, ar būtų palaikęs ryšius su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, kas rodytų nuteistojo žymiai didesnį pavojingumą visuomenei, apylinkės teismo nagrinėtoje medžiagoje ir 2008 m. rugsėjo 12 d. posėdyje pateikta nebuvo.

Taigi, įvertinus visas aukščiau minėtas aplinkybes, kolegija neturi pagrindo atmesti pataisos įstaigos pateiktų duomenų apie V. G. elgesį bausmės atlikimo metu, nes tie duomenys atitinka medžiagoje esančius dokumentus ir apie nuteistojo asmenybę sprendžia būtent iš tų duomenų. O jie neabejotinai patvirtina pataisos namų nurodytą galimybę V. G. toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Kolegija, atsižvelgdama į įkalinimo įstaigos administracijos pateiktą medžiagą, nuteistojo charakteristiką, jo turėtus paskatinimus, įvertinusi duomenis apie nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, jo požiūrį į auklėjamąsias poveikio priemones, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistojo pasižadėjimą nedaryti nusikaltimų ir viešosios tvarkos pažeidimų, laikytis įstatymų reikalavimų, pakankamai didelės dalies bausmės atlikimą, daro išvadą, kad nuteistąjį V. G. įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Todėl nuteistasis lygtinai paleistinas iš pataisos įstaigos, nustatant įstatyme numatytas griežtas pareigas.

Pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos tai nėra atleidimas nuo bausmės, o tik šios bausmės vykdymas kita forma su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Bausmių Vykdymo Kodekso 157 str. 1 d., 3 d. 1 p., 5 d.

nutaria:

Nuteistojo V. G. skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti.

Alytaus pataisos namų administracijos teikimą tenkinti.

V. G. atžvilgiu taikyti Bausmių Vykdymo Kodekso 157 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuo neatliktos bausmės dalies – laisvės atėmimo 2 (dviejų) metų 7 (septynių) mėnesių ir 19 (devyniolikos) dienų. Šiam laikui uždrausti jam išeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, bei įpareigoti du kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė teisėja D.ŠiugždinytėKolegijos teisėjai G.Večerskas V.Vitunskas