Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. F., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nesusituokęs, nedirbantis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 243 straipsnyje, 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. F. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. 2017 m. liepos 18 d. apie 12.16 val. Ukmergės gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 326 R. F. vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 3,71 promilės etilo alkoholio.

Ikiteisminio tyrimo metu R. F. parodė, kad pranešimą apie įtarimą jis suprato. 2017 m. liepos 18 d. apie 08.00 val. jis atvažiavo į Širvintų rajone esantį Barskūnų kaimą pas savo tėvą. Kartu su tėvu ir pastarojo draugu, kurio jokių asmens duomenų jis nežino, jis gėrė alų ir degtinę. Jis neatsimena, kiek išgėrė, gali tik pasakyti, kad labai daug. Nors jis neturi ir niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių, jis iš matymo pažįstamo asmens nusprendė nusipirkti automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sumokėjęs 180 eurų jis gavo minėtą automobilį, taip pat automobilio raktelius ir dokumentus. Įsigyjant automobilį jokia pirkimo- pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Tą pačią dieną apie 12.00 val. jis nusprendė vairuodamas šį automobilį važiuoti į Vilnių. Jis atsimena, kad vairuodamas minėtą automobilį važiavo link Vilniaus. Kas vyko po to, jis atsimena blogai. Jis pamena, kad buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Po to jis atsimena įvykių eigą tik nuo to momento, kai atsibudo areštinėje. Iki šio įvykio alkoholinius gėrimus jis gėrė jau apie du mėnesius. Jis nežino, ar minėtas automobilis jo vardu buvo perregistruotas VĮ „Regitra“. Jokių ryšių su buvusiu automobilio savininku jis nepalaiko. 2017 metų pradžioje jis jau buvo sulaikytas vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, dėl ko teismo sprendimu jam buvo paskirta bauda, taip pat uždrausta vairuoti transporto priemones. Dėl nuolatinio girtavimo jis neatsimena, kokiam terminui buvo paskirta minėta baudžiamojo poveikio priemonė. Jis žinojo, kad negali vairuoti automobilių, tačiau įvykio metu jis buvo per daug girtas, kad kažką suvoktų. Už ankstesnį vairavimą esant neblaiviam teismo jam paskirtos baudos jis nesumokėjo, kadangi turi daug finansinių įsiskolinimų. Jis gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 26, 29).

Ikiteisminio tyrimo metu M. B. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini)vyriausiuoju patruliu. 2017 m. liepos 18 d. apie 12.16 val. patruliavimo metu iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo gautas pranešimas apie Ukmergės keliu link Vilniaus važiuojantį ir kelio važiuojamąja dalimi vingiuojantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Minėtą automobilį jis pastebėjo Ukmergės gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 326. Šioje vietoje automobilis ir buvo sustabdytas patikrinimui. Pareikalavus vairuotojas pateikė automobilio registracijos liudijimą, tačiau neturėjo jokių asmens dokumentų. Vairuotojas prisistatė R. F.. Akivaizdžiai matėsi, kad R. F. neblaivus, nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, veiksmai buvo nekoordinuoti, o kalba- nerišli. Panaudojus alkotesterį R. F. buvo nustatytas 4,21 promilių girtumas. R. F. neneigė kiekvieną dieną geriantis alkoholinius gėrimus (b. l. 8-9).

Specialistas, ištyręs R. F. kraują, paimtą 2017 m. liepos 18 d 13.10 val., pastarajame nustatė mažiausią koncentraciją- 3,71 promilės etilo alkoholio (b. l. 20).

2017 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu R. F. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (b. l. 68-72).

Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. F. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. 2017 m. liepos 18 d. apie 12.16 val. Ukmergės gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 326 R. F. vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 3,71 promilės etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

R. F. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,71 promilės etilo alkoholio), taigi R. F. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį.

R. F. vairavo automobilį, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taigi R. F. veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, sudėtį.

Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą R. F. skirti penkiasdešimties parų arešto bausmę; už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą R. F. skirti dvidešimt penkių parų arešto bausmę; šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir R. F. skirti subendrintą šešiasdešimties parų arešto bausmę; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. F. galutinę keturiasdešimties parų arešto bausmę. Taip pat prokuroras siūlo skirti R. F. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones trejus metus bei BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę- išieškoti automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą.

R. F. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmė, ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, už kurio padarymą numatyta baudos arba arešto bausmė. Šia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. R. F. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 130-132). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

R. F. padarė nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė, ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, už kurio padarymą numatyta baudos arba arešto bausmė. R. F. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas. Nors R. F. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, teismas neturi pagrindo manyti, kad R. F. nuoširdžiai gailisi padaręs šias veikas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. F. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, t. y. nusikaltimą, analogišką nagrinėjamam šio baudžiamojo proceso metu, ir skyrė jam turtinio pobūdžio bausmę- baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudė dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, tačiau, nepaisant jam skirtos baudos bei baudžiamojo poveikio priemonės, praėjus vos trims mėnesiams po teismo sprendimo R. F. vėl vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas leidžia pagrįstai teigti, kad R. F. nedaro jokių socialiai naudingų išvadų: R. F. traukimas teisinėn atsakomybėn už analogiškus veiksmus, viena vertus, patvirtina jo polinkį elgtis neteisėtai bei atsainų požiūrį į jam skirtus įpareigojimus bei draudimus, kita vertus, paneigia ikiteisminio tyrimo metu R. F. išsakytus teiginius apie jo nuoširdų gailėjimąsi. Taigi teismas nenustatė R. F. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat teismas nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. R. F. yra teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau jam skirtų baudų nemoka, kas leidžia teismui pagrįstai teigti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti skyrus R. F. švelniausios rūšies bausmę- baudą, kadangi, kaip minėta, už ankstesnius pažeidimus skirtos baudos nepasiekė nuobaudos tikslų. Apibendrinant šiuos argumentus konstatuotina, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus R. F. arešto bausmes, kurių dydis nustatytinas didesnis už baudžiamajame įstatyme nustatytą šios bausmės vidurkį: už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą R. F. skirtina šešiasdešimties parų arešto bausmė; už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą R. F. skirtina trisdešimties parų arešto bausmė. Šios bausmės bendrintinos jas visiškai sudedant ir R. F. skirtina subendrinta devyniasdešimties parų arešto bausmė.

Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, R. F. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, R. F. skirtinos devyniasdešimties parų arešto bausmės terminas mažintinas vienu trečdaliu- trisdešimčia parų ir R. F. skirtina galutinė šešiasdešimties parų arešto bausmė.

Šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamas nusikalstamas veikas R. F. padarė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam skirtos 58 minimalių gyvenimo lygių (toliau- MGL), t. y. 2 184,28 eurų dydžio baudos, taigi šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu R. F. skirtina šešiasdešimties parų arešto bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. F. paskirta 58 MGL, t. y. 2 184,28 eurų dydžio bauda jas visiškai sudedant ir R. F. skirtina galutinė subendrinta bausmė- šešiasdešimt parų arešto ir 58 MGL, t. y. 2 184,28 eurų dydžio bauda.

R. F. nuo 2017 m. liepos 18 d. 12.16 val. iki 2017 m. liepos 19 d. 13.45 val., kas prilyginama dviem paroms, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 32, 34), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis R. F. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai arešto parai.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad nors R. F. nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-7-49-788/2016 ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Teismas pažymi, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms- žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga R. F. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja nenustatęs R. F. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad alkoholio koncentracija R. F. kraujyje daugiau nei devynis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei daugiau nei du kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), taigi nustatytinas maksimalus įstatyme nustatytas R. F. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas- treji metai.

Teismas taip pat pažymi, kad R. F. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone- automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio R. F. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymoje nurodyta, kad automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. M. (b. l. 10). Teismas yra įsitikinęs, kad faktas, jog automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku duomenų bazėje nurodytas ne pats R. F., neužkerta kelio minėto automobilio konfiskavimui. Kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė R. F., minėtas automobilis nagrinėjamo įvykio metu kitam asmeniui priklausė tik de iure, de facto minėtas automobilis priklausė R. F., kuris minėtą automobilį nupirko iš kito asmens, t. y. nagrinėjamo įvykio metu faktiškai minėto automobilio savininkas buvo R. F., kuris minėtą automobilį valdė, naudojo bei disponavo, tik savo nuosavybės teisės nebuvo įregistravęs teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas pažymi, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi padėti įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą bausmės paskirtį, tame tarpe ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Šia baudžiamojo poveikio priemone įgyvendinama idėja, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių konfiskavimo tikslai- konstatuota, kad kai asmuo turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Teismas taip pat pažymi, kad sprendimas nekonfiskuoti automobilio galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kuomet asmuo veiką padaro epizodiškai naudodamasis kitam asmeniui priklausančia transporto priemone, pavyzdžiui, veiką padaro darbuotojas, naudodamasis darbdaviui priklausančia transporto priemone, tuo tarpu nagrinėjamu atveju nekonfiskavus automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) minėto automobilio faktinis savininkas liktų R. F., taigi teismui priėmus sprendimą konfiskuoti ne R. F. valdomą transporto priemonę, o minėto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, nebūtų pasiekti bausmės tikslai- R. F., turėdamas teisę valdyti minėtą automobilį, nebūtų sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo bei iš jo nebūtų atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Kita vertus kaltininko manymas, kad nėra galimybių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią transporto priemonę, galėtų skatinti kaltininką ir toliau daryti priešingas teisei veikas valdant minėtą transporto priemonę nesibaiminant, kad minėta transporto priemonė gali būti konfiskuota.

Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Minsko pl. 27, Vilniuje, konfiskuotinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. F. buvo skirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimas dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma- 490 eurų, kurių R. F. dar nėra atlikęs. Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalies nuostatomis baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai.

Ikiteisminio tyrimo metu R. F. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 35), kurio paliktina galioti iki arešto bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti arešto bausmę- naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 64¹, 66, 68, 72 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti R. F. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam šešiasdešimties parų arešto bausmę;

Pripažinti R. F. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam trisdešimties parų arešto bausmę;

Šias bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir R. F. skirti subendrintą devyniasdešimties parų arešto bausmę.

Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- trisdešimčia parų ir R. F. skirti galutinę šešiasdešimties parų arešto bausmę.

Šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. F. paskirta 58 MGL, t. y. 2 184,28 eurų dydžio bauda jas visiškai sudedant ir R. F. skirti galutinę subendrintą bausmę- šešiasdešimt parų arešto ir 58 MGL, t. y. 2 184,28 eurų dydžio baudą.

Į R. F. skirtą arešto bausmę įskaityti jo laikinai sulaikytam išbūtą laiką- dvi dienas, jį prilyginant dviem arešto paroms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. F. sulaikymo vykdant arešto bausmę dienos.

Įpareigoti R. F. 2 184,28 eurų dydžio baudą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Įspėti R. F., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Skirti R. F. baudžiamojo poveikio priemones- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus bei konfiskuoti automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

R. F. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki arešto bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti arešto bausmę- panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.