Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB , vedęs, gyvenantis , Mažeikių m., ankščiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. V. 2014 m. gruodžio 8 d., apie 20.00 val., , Mažeikiuose, būdamas neblaivus, konflikto su žmona S. V. metu, sudavė nukentėjusiajai kumščiu į veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai S. V. fizinį skausmą.

Kaltinamasis P. V. apklaustas teismo posėdyje nurodė, kad dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažįsta pilnai. Nurodė, kad tą vakarą kartu su žmona gėrė alų ir degtinę, įvyko žodinis konfliktas, jis ranka sudavė smūgį į veidą žmonai. Po to pats iškvietė policija. Su žmona susitaikė ir toliau kartu gyvens. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad šį rytą avarijoje žuvo jo brolis.

Nukentėjusioji S. V. nurodė, kad jokių pretenzijų neturi, su kaltinamuoju susitaikė, dėl konflikto ji pati yra kalta, nes buvo neblaivi.

Byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d., teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio ROIK pranešimo matyti, kad P. V. 2014-12-08, 21.14 val., telefonu pranešė, kad jis ranka trenkė savo žmonai, greitosios medicininės pagalbos nereikia (5-6 b. l.).

Iš byloje esančio 2014-12-08 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad policijos pareigūnams nuvykus pagal iškvietimą į , Mažeikių m., P. V. paaiškino, kad konflikto metu su žmona jis sudavė žmonai į veidą, buvo praskelta lūpa. Iš pridėtos foto lentelės matyti, kad S. V. buvo praskelta lūpa (7-9 b.l.).

Iš byloje esančių alkotesterių parodymų matyti, kad P. V. buvo nustatytas 1,74 prom. girtumas, o S. V. 1,96 prom. girtumas (10 b.l.).

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Agresyvus, aktyvus kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad jis atlieka veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. dispozicijoje. P. V. elgesys negali būti pateisinamas jokiais būdais, kai tai atlikta prieš jam artimą žmogų, tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad dėl to kalta yra ir pati nukentėjusioji, nes ji taip pat buvo neblaivi ir galimai provokavo kaltinamąjį. Kaltinamojo padarytoji veika nepasižymi didesniu pavojaus visuomenei laipsniu, nes jie buvo įvykdyti privačioje erdvėje, nematant kitiems asmenims, buvo apsiribota tik 1 smūgiu, kuris nesukėlė rimtesnių pasekmių nukentėjusiosios sveikatai, nes nereikėjo kreiptis į medikus.

Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau, antra, šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-421/2007, 2K-387/2008 ir kt.).

P. V. sudavė savo žmonai vieną kartą ranka į veidą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Iš nukentėjusios paaiškinimo matyti, kad jai suduotas smūgis nebuvo stiprus, nesukėlė liekamųjų reiškinių jos sveikatai, nes net nesikreipė pas medikus. Teismas taip pat įvertina, kad abu sutuoktiniai tą vakarą buvo neblaivūs, tai leidžia teigti, jog kaltinamojo tikslas buvo ne fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajai, o bandymas sudrausminti. Nukentėjusioji ir kaltinamasis susitaikė ir gyvena kartu, nukentėjusioji jokių pretenzijų neturi, ji pati nurodė, kad konfliktas įvyko dėl jos kaltės. Esant aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, kad P. V. padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (t. y. ultima ratio) taikymas šią veiką padariusiam P. V.. Pastebėtina ir tai, kad baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjui teisinės atsakomybės formų sistemoje (kasacinės bylos Nr. 2K-421/2007, 2K-154/2013), todėl P. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 - 298, 301 -307, 432 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, teismas

nusprendžia:

P. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.