Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. kad kaltinamasis tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei.

1.1. Tai yra kaltinamasis Ž. P., 2022 m. liepos 1 d., apie 21 val. 53 min. būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini) kieme prie staliuko, smurtavo prieš savo šeimos narę, sugyventinę V. K., tai yra, kilusio žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė V. K. į kairės pusės skruostą ir tokiu būdu sukėlė V. K. fizinį skausmą.

2. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

2.1. Kaltinamasis Ž. P. parodė, kad kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai. 2022 m. liepos 1 d. apie 21.00 val. jis grįžo kartu su tėvu iš (duomenys neskelbtini) kaimo, esančio (duomenys neskelbtini). Grįžęs ėjo link motinos V. E., gyvenančios (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino. Eidamas link motinos pamatė girtaujančių asmenų kompaniją, tarp kurių buvo ir jo sugyventinė V. K.. Jis pastebėjo, kad ji yra neblaivi: nerišliai kalbėjo, sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti. Jis prašė savo sugyventinės V. K. kartu eiti į namus, tačiau ji atsisakė, nes norėjo su kompanija toliau vartoti alkoholinius gėrimus. Jis tada susinervino ir dešinės rankos plaštaka trenkė jai vieną smūgį į kairę veido pusę. Sudavęs jai smūgį jis nuėjo pas savo motiną ir iškvietė policiją, nes jo sugyventinės sugėrovai pradėjo ant jo rėkauti. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Jis pilnai pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, nori taikytis su savo sugyventine. Daugiau pasakyti neturi ko (b. l. 80-83).

2.2. Kaltinamasis Ž. P. papildomai nurodė, kad dėl įvykio nuoširdžiai gailisi. V. K. atsiprašė ir su ja susitaikė (b. l. 108-111).

2.3. Nukentėjusioji V. K. parodė, kad Ž. P. yra jos sugyventinis. Kartu su juo gyvena apie 2 metus. Gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Veda bendrą ūkį, turi bendrą vaiką J. P. (duomenys neskelbtini) amžiaus. 2022 m. liepos 1 d., apie 18.00 val., ji buvo nuėjusi pas savo sugyventinio Ž. P. mamos V. E., gyvenančios (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino. Savo vaiką buvo palikusi prižiūrėti draugei O. J., todėl su V. E. gėrė alų. Netrukus atėjo V. E. kaimynas vardu K. ir pasiūlė kieme atsigerti alaus. Jos nuėjo pas jį į kiemą, kieme prie stalo buvo dar trys asmenys, du iš jų pažino, tai M. ir V. B., daugiau duomenų nežino, trečio asmens nepažinojo. Jie visi gėrė alų. Išgėrus daug alaus, apie 10 litrų, 2022 m. liepos 1 d., apie 21.50 val., į minėto namo kiemą atėjo jos neblaivus sugyventinis Ž. P. ir paliepė eiti jai kartu su juo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Ji nesutiko su juo eiti kartu į namus, nes norėjo dar pabūti su sugėrovais ir dar atsigerti alaus. Tuomet Ž. P. jai, sėdinčiai plastmasinėje kėdėje, dešine ranka trenkė į kairįjį skruostą, ko pasekoje ji su kėde nuvirto ant žemės. Tokiais savo veiksmais jos sugyventinis Ž. P. jai sukėlė fizinį skausmą. Ji pati policijos pareigūnų nekvietė, nes norėjo pati su sugyventiniu išsiaiškinti santykius. Policiją išsikvietė pats sugyventinis. Ji savo sugyventiniui dėl minėto įvykio jokių pretenzijų neturi, tyrimo nepageidauja, nori su juo susitaikyti ir toliau kartu gyventi ir auginti jų vaiką (b. l. 36-39).

2.4. Nukentėjusioji V. K. papildomos apklausos metu patikslino, kad dėl skruosto sumušimo jai buvo sukeltas tik momentinis skausmas. Jis jai buvo visiškai nežymus ir net žymės nebuvo. Nori pasakyti, kad dėl to konflikto ji pati iš dalies buvo kalta, kad iš karto nėjo su Ž. namo, o puolė jam atsikalbinėti. Tarp jų niekada anksčiau nebuvo jokių konfliktų, tai buvo pirmas kartas. Ž. jos atsiprašė ir tuo padarytą žalą atlygino, jie susitaikė ir ji jam daugiau jokių pretenzijų nebeturi. Prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 105-107).

2.5. Įtariamojo ir nukentėjusiojo 2022 m. liepos 5 d. susitaikymo protokolas (b. l. 108-111).

2.6. Liudytojas M. G. parodė, kad penktadienį, liepos 1 d. į pavakarę, jis kartu su drauge V. B. kieme gėrė alų, prie jų prisijungė kaimynė, kurios pavardės nežino ir dar viena mergina, ją matė pirmą kartą, ji vėliau nukentėjo, Dar buvo jo draugas I. Š.. Jie vis gėrė alų. kažkuriuo momentu prie jų priėjo vaikinas, kiek jaunesnis už jį. Nei jo vardo, nei pavardės, nežino. Kaip suprato jis buvo tos merginos, kurios nepažįsta, draugas. Jis ją pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais „kurva“, „kekše“ ir pan. ir liepė jai eiti namo. Jis matėsi kažkiek buvo išgėręs, bet nedaug. Mergina atsisakė su juo eiti namo, atsikalbinėjo ir tada tas vaikinas sudavė vieną smūgį merginai į veidą. Paties smūgio jis nepastebėjo, bet matėsi, kad kairysis žandas po to kiek patino. Jie juos išskyrė, tai tas vaikinas nuėjo į šoną ir pats iškvietė policiją (b. l. 57-59).

2.7. Liudytoja V. B. parodė, kad penktadienio vakare ji su M. G., I. Š., V., kurios pavardės nežino, ji yra jų pažįstamo Ž. P. draugė, Ž. P. mama ir vėliau dar prisijungė A. P., sėdėjo pas M. G. kieme. Visi gėrė alų. Ji gėrė nedaug, o kiti ganėtinai daug jo išgėrė. Dar buvo šviesu, tikrai laiko negali pasakyti, nes į laikrodį nežiūrėjo, pas juos atėjo Ž. P.. Iš pažiūros jis atrodė išgėręs, bet to tvirtinti negali. Jis supyko, kad V. su jais geria alų. Liepė jai eiti su juo namo, bet V. atsisakė su juo eiti, sakė, kad dar nori išgerti alaus ir jie susibarė. Ž. pradėjo ant jos šaukti ir kai ji su juo nenorėjo eiti ir atsikalbinėjo, jis jai atbulu delnu pliaukštelėjo vieną kartą per kairį žandą. Po to jis supykęs nuėjo į šoną ir pats iškvietė policiją. Daugiau niekas nesimušė. Ji asmeniškai nenukentėjo, jai jokia žala nepadaryta. Tai tik jų tarpusavio santykiai. Daugiau parodyti nieko neturi (b. l. 52-54).

2.8. Tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio matyti, kad 2022 m. liepos 1 d., 21 val. 53 min. iš Klaipėdos AVPK, Operatyvaus valdymo padalinio pareigūno buvo gautas pranešimas, kad prieš 10 min. pranešėjas ėjo pas savo mamą, o prie namo 4 vyrai vartojo alkoholį ir jam praeinant įvyko žodinis konfliktas, jie ketino jam trenkti ranka. GMP nereikia. Daugiau informacijos nesuteikė. Laukia vietoje. 2022 m. liepos 1 d. apie 23 val. 19 min. atvykus į įvykio vietą pareigūnus pasitiko pranešėjas, jam alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0161, nustatytas 2,34 prom. neblaivumas. Ž. P., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad jo sugyventinė, neblaivi (2,72 prom.) V. K., gim. (duomenys neskelbtini), sėdi (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme ir su kitais asmenimis vartoja alkoholinius gėrimus ir neina su juo – savo sugyventiniu namo, o kai jis kviečia savo sugyventinę, kieme sėdintys asmenys grasina, kad jį sumuš. Nuėjus pabendrauti su prie staliuko sėdinčiais asmenimis, V. K. teigė, kad ji sėdėjo su pažystamais asmenimis prie staliuko ir prie jos priėjo jos sugyventinis Ž. P., kuris rėkė ant V. K. ir liepė eiti namo, o kai ši atsisakė, Ž. P. dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė jai į veidą (į kairės pusės žandą), ir pasakė, kad iškvies policiją, kadangi ji neina namo ir girtauja su kitais asmenimis. Po suduoto smūgio nulūžo V. K. kėdės koja ir ji parkrito ant žemės. Tada vienas iš prie stalo kartu sėdėjusių asmenų, neblaivus (1,99 prom.) I. Š. gim. (duomenys neskelbtini), norėjo apginti V. K. ir nuvijo Ž. P. toliau nuo staliuko. V. K. buvo akivaizdžiai susijaudinusi, bendraudama su pareigūnais verkė ir teigė, kad sugyventinis jai sukėlė fizinį skausmą. Į įvykio vietą buvo iškviesta GMP pagalba, kuri apžiūrėjo V. K. žandą, ir nustatė veido (kairiojo žando) patinimą. Taip pat kartu prie staliuko sėdėjo ir įvykį matė neblaivūs A. P., M. G. ir V. B.. Kadangi V. B. buvo blaiviausia iš visos kompanijos, pabendravus su moterimi ir paklausus ką gali papasakoti apie įvykusį įvykį, moteris paaiškino tokias pat įvykio aplinkybes, kad prie V. K. priėjo jos sugyventinis Ž. P. ir aprėkęs trenkė jai vieną kartą delnu į veidą ir, kad po smūgio V. K. nukrito ant žemės, kadangi sulūžo kėdė. Kadangi Ž. P. trenkė savo sugyventinei ir sukėlė jai fizinį skausmą, dėl smurto artimoje aplinkoje jis buvo sulaikytas ir įsodintas į tarnybinį automobilį. Kai Ž. P. buvo sulaikytas, V. K. prašė, kad jis būtų paleistas, kadangi ji neturi savo sugyventiniui jokių pretenzijų, nes jis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tačiau visą laiką su juo susitaiko ir į policiją nesikreipia (b. l. 11-19).

2.9. 2022 m. liepos 2 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu tarp (duomenys neskelbtini) namo, esančiame kiemelyje. Maždaug 30 m atstumu priekyje, matomas rudos spalvos staliukas, aplink kurį matomos sudėtos baltos spalvos plastikinės kėdės. Ant stalo matoma tuščia 0.5 l. talpos „Utenos alus“ skardinė. Šalia stalo, po kaire puse, prie baltos spalvos kėdės kojos, matomas gulintis 1 l talpos plastikinis alaus butelis. Taip pat po dešine puse matoma sulūžusi kėdė. Daugiau jokių konflikto ar girtavimo pėdsakų nematyti. Teritorija nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 20-27).

2.10. Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos, kuriose užfiksuota, kad 2021 m. liepos 1 d., 23 val. 45 min., Ž. P. nustatytas 2.34 promilių girtumo laipsnis; 23 val. 26 min. V. K. nustatytas 2,72 promilių girtumo laipsnis (b. l. 30-32).

3. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

3.1. Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis Ž. P., 2022 m. liepos 1 d. apie 21 val. 53 min., (duomenys neskelbtini) kieme smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę V. K., sukėlė V. K. fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

4. Bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai.

Motyvuojamoji dalis

4.1. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jo nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

4.2. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką patvirtina ir pats kaltinamasis (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

4.3. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

4.4. Kaltinamasis Ž. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, dirbantis. Yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės . Atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu tęsti dirbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

4.5. Kadangi Ž. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso būdu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

4.6. BK 72² straipsnis imperatyviai nurodo, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, todėl Ž. P. skiriamas įpareigojimas dalyvauti tokiose programose, kurias privalo išklausyti per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį.

5. Kardomoji priemonė.

5.1. Kaltinamajam pagrįstai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kardomosios priemonės taikymo pagrindai neišnyko, todėl ši kardomoji priemonė jam taikytina iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 119 straipsnis).

5.2. Kaltinamasis, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo sulaikytas nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 2 d. todėl laikinojo sulaikymo terminas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu tęsti dirbą arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. P. paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu tęsti dirbą arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti Ž. P. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, jas įvykdant per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti 1 (vieną) Ž. P. laikinojo sulaikymo dieną – nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 2 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti Ž. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Išaiškinti Ž. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Plungės apylinkės teismui paduoti prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.