- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-08-21
- Bylos Nr.
- 1-336-853/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Kaltinamasis
- T. K.
- Advokatai
- Kristina Adomavičienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, nuo 2018-07-26 Mažeikių rajono savivaldybėje įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, pradinio išsilavinimo, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, administracine tvarka bausta, teista: 1) 2017-10-09 Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį 145 straipsnio 1 dalį subendrinta bausme - laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 2018-02-19 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista 90 parų areštu; 2) 2017-11-02 Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį subendrinus su 2017-10-09 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams; 2018-09-19 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi 2017-11-02 Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu; bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. K. pagrobė svetimą turtą įsibrovusi į saugyklą, o būtent: 2019 m. sausio 14 d., laikotarpiu nuo 3.30 val. iki 18.00 val., tiksliau ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, būdama svečiuose pas nukentėjusįjį V. V., adresu (duomenys neskelbtini), pastarajam išėjus į darbą, atplėšusi sekcijos galinės dalies pertvarą, įsibrovė į užrakintą sekcijos barą, iš kur pagrobė nukentėjusiajam V. V. priklausančius pinigus – 500 eurų, padarydama jam 500 eurų turtinę žalą.
Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji T. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. sausio 14 d. apie 3-6 val., (duomenys neskelbtini), iš V. buto paėmė pinigus. Pinigus paėmė iš sekcijos bariuko, kuris buvo užrakintas. Į bariuką pateko atitraukusi sekciją ir peiliu atplėšusi sekcijos galinę dalį. Iš bariuko paėmė, galėjo būti 500 Eur. Pinigus išleido, tačiau, kur nepamena. Labai gailisi dėl padarytos veikos, nežino, kodėl taip pasielgė. Kalbėjosi su nukentėjusiuoju po įvykio ir jo atsiprašė bei pažadėjo atlyginti žalą, tačiau nesusitarė per kiek laiko tai padarys.
Byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, jos gynėja ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios T. K. visiško kaltės pripažinimo bei parodymų, jos kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
- 2019-01-14 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame V. V. pranešė, kad 2019-01-14 laikotarpiu nuo 3.30 val. iki 18.00 val., iš sekcijoje esančio užrakinto baro, atplėšus galinę dalį, pavogti jam priklausantys 500 eurų (1 t., 3-8 b. l.);
- 2019-01-14 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Miegamojo kambaryje dešinėje pusėje nuo įėjimo prie sienos stovi medinė sekcija, šviesios spalvos, kartu sujungta su baru, kuris rakinamas įleidžiama spyna. Baro spinta atitraukta 25 cm. atstumu nuo sienos. Baro galo dalis metalinėmis vinimis užkalta kartono plokšte, kurios viršutinė dalis nuo dešiniojo šono atplėšta nuo baro rėmo. Metalinės vinys atitrauktos kartu su kartonine plokšte. Ant kartoninės plokštės ir baro korpuso laužimo žymių nerasta. Baro spintos priekinė dalis rakinama įleidžiama spyna, ant kurios jokių apgadinimų nerasta. Baro spintos viduje laikomi įvairūs daiktai. Apžiūros metu daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta. Pridėtos foto lentelės (1 t., 27-28, 30-38 b. l.);
- ikiteisminio tyrimo metu duotais nuketėjusiojo V. V. parodymais, kur jis 2019-01-14 apklaustas liudytoju parodė, kad 2019-01-13 vakare pas jį į svečius atėjo mergina vardu T.. Jis 2019-01-14 apie 3.30 val. išvažiavo į darbą, o draugė liko pas jį namuose. Apie 14.00 val. jam paskambino T., paklausė, kur jis yra, jis nieko neįtardamas pasakė jai, kur jis yra. Apie 16.00 val. jis jai bandė paskambinti, bet T. skambutį atmetė, po to dar kelis kartus bandė skambinti, bet susisiekti negalėjo. Grįžęs namo pastebėjo, kad kambaryje atplėšta sekcijos baro nugarinė dalis. Atsirakinęs barą pastebėjo, kad nebėra bare buvusių 500 eurų. 2019-01-13 vakare, jis prie T. buvo atrakinęs sekcijos barą ir iš jo pasiėmė 50 eurų, ir matomai T. pamatė, kur yra padėti pinigai. Niekas kitas negalėjo paimti pinigų. Jie buvo sutarę, kad T. jo lauks namuose, jai buvo palikęs buto raktą, kurį rado įdėtą į pašto dėžutę. Pinigai buvo po 50 eurų kupiūromis, baras buvo užrakintas. Su T. susipažino per pažinčių skelbimą. T. pas jį namuose lankėsi ne pirmą kartą, net neįtarė, kad gali jam pavogti pinigus (1 t., 3-8 b. l.). 2019-03-16 papildomos liudytojo apklausos metu nukentėjusysis V. V. parodė, kad pinigus, kurie buvo pavogti iš jo namų 2019-01-14, buvo pasidėjęs į sekcijoje esantį barelį ir jį laikė užrakintą. Ten buvo pasidėjęs savo gautą atlyginimą, buvo pasidėjęs 550 eurų, kelintą konkrečiai dieną buvo gavęs atlyginimą pasakyti negali, nes neprisimena, jam atlyginimą išmoka iki mėnesio 15 dienos, tai galėjo būti ir 12, ir 13 diena, kada buvo išmokėtas atlyginimas. Jam pinigai buvo pervesti į banko sąskaitą, bet jis iš banko sąskaitos buvo nusiėmęs 550 eurų ir juos buvo pasidėjęs namuose užrakiname sekcijos barelyje. 2019 sausio 13 d. vakare, jis iš barelio pasiėmė 50 eurų, tuo metu, kai iš baro ėmė 50 eurų T. šalia nebuvo, ji buvo virtuvėje. Jis vėl užrakino barelį ir raktą padėjo į sekciją, į kavos puodelį, kuris yra viršutinėje lentynoje, tai barelyje liko 500 eurų. Apie tai, kad barelyje buvo pinigai T. nesakė ir ji jų nematė, negalėjo matyti, nes jis jai nerodė, o tuo metu kaip ir minėjo, kai iš barelio ėmė pinigus jos šalia nebuvo, ji buvo virtuvėje, kur laikomas barelio raktas jai nieko nėra sakęs, apie gautą atlyginimą taip pat jai nieko nesakė. Praėjus kelioms dienoms po vagystės jam telefonu paskambino T. ir pasakė, kad nori ateiti jo atsiprašyti, jis iš karto suprato, dėl ko ji nori atsiprašyti, kad dėl tų pinigų vagystės. Jai pasakė, kad nėra jau ko atsiprašinėti, kad jis jau pranešė policijai. Tada T. paprašė, ar ji galėtų ateiti pas jį į namus pasikalbėti, kad jis jos neišduotų policijai. Jis jai pasakė, kad neišduos, jei ji gražins pinigus. Atėjusi T. atsiprašė, sakė, kad pinigus pasiskolins ir grąžins, prašė, kad nutrauktų bylą, iš pradžių T. bandė sakyti, kad barelyje rado tik 300 eurų, bet jis jai pradėjo sakyti, kad ji baigtų meluoti, kad jis žino, kad barelyje buvo 500 eurų, tada ji prisipažino, kad paėmė 500 eurų, dar ji kažkam telefonu skambino girdėjo, kad kalbėjosi su kažkokiu vyriškiu, prašė, kad jai paskolintų pinigų, konkrečios pinigų sumos neprašė, kaip jis suprato iš jų pokalbio jai tas vyriškis sakė ateiti, ir ji išėjo. Daugiau T. pas jį atėjusi nebuvo, pinigų negražino. Jam yra išaiškinta teisė dėl civilinio ieškinio pareiškimo, jis ją suprato, bet civilinio ieškinio nereikš (1 t., 39-40 b. l.).
Kaltinamosios T. K. kaltė jai įvykdžius inkriminuotą nusikaltimą veiką be jos pačios parodymų ir prisipažinimo yra įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais: nuketėjusiojo V. V. pareiškimu ir parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu bei kitais įrodymais.
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas, jeigu iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomos saugyklos pagrobiamas turtas, vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta.
Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl T. K. kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, įsibrovus į barą, iš galinės pusės atplėšus nugarinę dalį ir iš jo pagrobus 500 Eur, todėl ji baustina už šio nusikaltimo padarymą.
Kaltinamosios T. K. veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota tinkamai, kadangi kaltinamoji T. K. įsibraudama į barą, kuris buvo užrakintas, t. y. apsaugotas mechaninėmis priemonėmis, pagrobė svetimą, V. V. priklausantį turtą, tai yra 500 Eur, tokiais veiksmais įvykdė veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. T. K. pagrobtą turtą buvo visiškai užvaldžiusi, juo disponavo ir naudojosi. Subjektyvusis vagystės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. T. K. suvokė, kad turtas yra svetimas ir nori jį užvaldyti neteisėtomis priemonėmis, jį pagrobiant.
Kaltinamosios T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog kaltininkė prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas skirdamas kaltinamajai T. K. bausmę, siekia tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, į nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, nusikaltimo motyvą. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ir atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Skiriant bausmę kaltinamajai T. K. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnis), atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nusikalstamos veikos stadiją (padarytas apysunkis nusikaltimas, baigtinė veika), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamosios asmenybę: nusikaltimą padarė būdama anksčiau teista, bausmės neatlikusi (1 t., 64-69, 70-72, 73-74 b. l.), bausta administracine tvarka (1 t., 75-81 b. l.). T. K. būdama jauno amžiaus nusikalstamą veiką padarė dėl susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos. Ji netekėjusi, turinti mažametį sūnų (1 t., 59 b. l.), nedirbanti (1 t., 96 b. l.), Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruota (1 t., 97 b. l.), teisiamojo posėdžio metu gailėjosi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, padarytos žalos nėra atlyginusi, UAB Mažeikių psichinės sveikatos centro duomenimis T. K. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Organinis asmenybės sutrikimas (1 t., 84 b. l.). Valstybinė psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyrius 2019-03-07 pateikė specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad T. K. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., 93 b. l.). Vadovaujantis BK 27 straipsniu kaltinamoji T. K. laikoma recidyviste, kadangi ji jau teista už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui neišnykus, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą. Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas konstatuoja, kad kaltinamosios nusikalstamiems polinkiams pakeisti yra būtina skirti BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – areštas, kuris yra trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 straipsnio 1, 2 dalys).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamoji T. K. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turėtų būti subendrintina su 2018-09-19 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo nutartimi pakeista ir neatlikta bausmės dalimi, tačiau pagal minimą nutartį nuteistoji bausmę yra atlikusi visiškai, todėl teismas bausmių nebendrina.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas suėmime nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. (2 t., 2, 6-7 b. l.), laikytina, jog ji yra atlikusi 23 paras arešto bausmės.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai T. K. paliktina galioti kardomoji priemonė – suėmimas, kadangi šios kardomosios priemonės paskyrimo pagrindai nėra išnykę iki šiol.
T. K. išaiškintina arešto bausmės atlikimo tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 - 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
T. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir nubausti ją 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. K. skirti sumažintą bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą suėmime nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d., ir laikyti, jog T. K. yra atlikusi 23 (dvidešimt tris) paras arešto bausmės.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 21 d.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. K. palikti galioti kardomąją priemonę – suėmimą.
Išaiškinti T. K., jog nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka areštinėse. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po nuosprendžio įsiteisėjimo (išskyrus atvejį, kai teismas nustatė atlikti areštą poilsio dienomis) suimami. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.