- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-20
- Bylos Nr.
- 1A-165-172-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pavelas Frolovas (pirm.), Zenonas Birštonas, Ryšardas Skirtunas
- Nuteistasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- M. M., Ž. K.
- Advokatai
- Anatolijus Burinskas
- Kategorijos
Teiseja D. Mickeviciene Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.;
2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.;
2.1.15.3.3.2.; 2.4.6.3.4.
NUTARTIS
2009 m. gegužes 20 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla, pagal nuteistojo M. K. gynejo D. Skebo ir nukentejusiojo M. M. atstovo advokato A. Burinsko apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 6 d. laisves atemimu ketveriems metams.
Taip pat nuosprendžiu priteista iš M. K. 4610 Lt UAB „Ingo baltic“ turtinei žalai atlyginti, o nukentejusiajam M. M. pripažinta teise i civilinio ieškinio patenkinima ir klausimas del ieškinio dydžio perduotas nagrineti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustate:
M. K. nuteistas už tai, kad budamas apsvaiges nuo alkoholio vairuodamas keliu transporto priemone pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu žuvo žmones, t.y. jis, 2004-04-09, apie 15.30 val., Vilniuje, Minsko-Guriu gatviu sankryžoje vairuodamas automobili Mercedes Benz, v.n. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greicio, neatsižvelge i transporto priemones ypatumus, kelio ir meteorologines salygas atsiradus kliuciai ir iškilus eismo saugumo gresmei nesugebejo automobilio sustabdyti, pažeide Keliu eismo taisykliu 53, 54, 68, 173 punktu reikalavimus, ir susidure su priešinga kryptimi važiavusiu ir i kaire sukusiu automobiliu Opel Ascona, v.n. (duomenys neskelbtini) vairuojamu Ž. M.. Del susidurimo Opel Ascona automobilio vairuotoja Ž. M. mire ligonineje po patirtu ivykio metu sužalojimu, keleiviai R. M., K. M. žuvo ivykio vietoje nuo patirtu sužalojimu, o Mercedes Benz automobilio keleivei Ž. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiais savo veiksmais M. K. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 281 str. 6 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo M. K. gynejas prašo apklausti teismo posedyje eksperta E. S. bei panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2008-12-16 nuosprendi ir M. K. išteisinti. Gynejo nuomone, apylinkes teismas neteisingai nustate, kad butent nuteistojo veiksmai buvo pagrindine salyga eismo ivykiui kilti. Skunde nurodoma, jog tiriant ivyki buvo gautos dvi specialisto išvados bei atlikta eismo ivykio ekspertize. Lietuvos teismo ekspertiziu centro eksperto Z. P. surašytoje išvadoje nurodyta, kad „Opel“ vairuotojos Ž. M. padaryti KET pažeidimai techniniu požiuriu buvo pagrindine salyga eismo ivykiui kilti, „Mercedes“ vairuotojo M. K. padaryti KET pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su eismo ivykio kilimu. Ekspertas E. S. taip pat nurodo, kad techniniu požiuriu pagrindine salyga eismo ivykiui kilti buvo žuvusiosios Ž. M. veiksmai, taciau nurodo, kad nera galimybes nustatyti ar nuteistasis butu išvenges susidurimo, jei butu važiaves leistinu 80 km/h greiciu, nes truksta techniniu duomenu, reikalingu šiai aplinkybei ištirti. Ekspertas V. M. nurodo, kad abieju vairuotoju veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo ivykiu. Apklausos teisme metu nurode, kad klausima del to, kurio vairuotojo veiksmai buvo pagrindine salyga eismo ivykiui kilti, palieka spresti teismui.
Gynejo teigimu, vertindamas specialistu ir ekspertizes išvadas teismas turi atsižvelgti i tuos rezultatus, kurie buvo gauti remiantis objektyviais pradiniais duomenimis. Gynejo nuomone, eksperto V. M. surašytame akte yra vadovaujamasi abejotina metodika, kurios kiti specialistai nenaudoja, o butent: automobilio greicio skaiciavimas lyginant su kitu sudaužytu automobiliu nuotraukomis, nors tie automobiliai nevienodi ir buvo nevienodai daužomi, liudytoju parodymuose esanciu duomenu panaudojimas pasirenkant fizikinius duomenis ir pan.
Skunde nurodoma, jog tiek savo išvadoje, tiek teismo posedžio metu ekspertas V. M. kritikavo E. S. atliktus skaiciavimus. Ši kritika atsispindi ir nuosprendyje. Taciau ekspertas E. S. nebuvo apklaustas teismo posedyje, todel gynyba neturejo galimybes užduoti jam klausimu, išsiaiškinti del taikytu skaiciavimo metodiku skirtingumo.
Taip pat skunde teigiama, jog visi specialistai ir ekspertai padare ta pacia išvada, kad butent žuvusioji sudare kelyje pavojinga kliuti. Taip pat ekspertai padare vieninga išvada, kad nuteistojo vairuojamas automobilis turejo pirmumo teise važiuoti pro eismo ivykio vieta. Taigi butent Ž. M. sukure pavojinga eismo situacija, priversdama kita eismo ivykio dalyvi (nuteistaji) imtis veiksmu, kad išvengtu susidurimo. Butina atsižvelgti i tai, kad jei žuvusioji nebutu padariusi nurodytu pažeidimu, eismo ivykis nebutu kiles, pavojus eismo saugumui nebutu susidares. Apklausos metu ekspertas V. M. patvirtino, kad net ir automobiliui „Mercedes“ važiuojant leistinu greiciu šiems automobiliams butu buve sunku prasilenkti saugiai.
Gynejo nuomone, KET reikalavimai galioja visiems eismo ivykio dalyviams, todel nuteistojo padarytas greicio viršijimas ar neblaivumas nesuteikia teises kitiems eismo dalyviams nesilaikyti važiavimo pirmumo tvarkos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentejusiojo M. M. atstovas prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2008-12-16 nuosprendi dalyje del bausmes paskyrimo ir patenkinti M. M. civilini ieškini. Atstovo manymu, M. K. buvo paskirta neteisinga bausme, kadangi M. K. neprisipažino ivykdes nusikaltima ir ivairiais budais vengia atsakomybes. M. K. vairavo padidinto pavojaus šaltini budamas neblaivus ir viršydamas leistina ir saugu greiti (ka pats neigia). M. K. neatlygino padarytos turtines žalos ieškovui UAB „I. B.“.
Skunde nurodoma, jog autoavarijoje žuvo M. M. trys šeimos nariai, motina, žmona ir sunus. Dar vienas M. M. sunus liko be motinos, mociutes, brolio. Šiuo nusikaltimu M. M. ir jo gyvam likusiam sunui padaryta neturtine žala visam gyvenimui. Teismas nesieme priemoniu užtikrinti civilini ieškini (nors kaltinamasis M. K. turi daug nekilnojamojo turto).
Skunde teigiama, jog teismas nenustate, kad Ž. M. veiksmai turejo itakos eismo ivykio kilimui. Ž. M. vairuodama automobili negalejo žinoti ir numatyti, kad M. K. vairuoja automobili neblaivus, kad jis važiuoja žymiai viršydamas leistina greiti, kad budamas neblaivus visiškai nestebi kelio, tuo ignoruodamas bet koki sauguma. Ž. M. ivažiavo i sankryža tuo metu, kai M. K. automobilis buvo didesniame nei 100 metru atstume. Šis atstumas butu saugus, jeigu M. K. budamas neblaivus, butu važiaves leistinu greiciu ir butu stebejes kelia. Todel, nukentejusiojo atstovo nuomone, visi teismo motyvai, kad M. K. gali buti taikomas BK 75 straipsnis, nepagristi.
Taip pat nurodoma, jog teismas priimdamas nuosprendi privalejo išspresti M. M. pareikšta civilini ieškini del neturtines žalos atlyginimo. Baudžiamojoje byloje toks ieškinys buvo pareikštas ir prokuraturos nutarimu M. M. buvo pripažintas civiliniu ieškovu, todel teismo motyvas, kad byloje nera pareikštas ieškinys, nesuprantamas. Teismas net nenurode jokiu motyvu, kodel civilinis ieškinys nebuvo nagrinejamas.
Teismas taip pat nepriteise iš kaltinamojo M. M. turetu advokato atstovavimo išlaidu (pinigu priemimo kvitas teismui buvo pateiktas) ir tuo klausimu net nepasisake.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis M. K. ir jo gynejas praše ju skunda patenkinti, nukentejusiojo atstovo skunda atmesti, nukentejusioji Ž. K. paliko klausima spresti teismui, nukentejusiojo M. M. atstovas praše jo skunda patenkinti, o nuteistojo gynejo skunda atmesti, prokuroras praše nuteistojo gynejo skunda atmesti, nukentejusiojo atstovo skunda patenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. K. gynejo apeliacinis skundas atmestinas, nukentejusiojo M. M. atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais ir visapusiškai ištirtais irodymais, prieme teiseta ir pagrista nuosprendi, M. K. padaryta veika kvalifikavo teisingai bei paskyre jam tinkama bausme.
Del nuteistojo M. K. gynejo skundo
Nors M. K. neigia padares jam inkriminuota nusikalstama veika, jo kalte irodyta byloje esanciais liudytoju parodymais, specialisto išvadomis.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje buvo atliktos net trys autotechnines ekspertizes: Lietuvos teismo ekspertizes centro specialisto Z. P. (t. 1, b.l. 54-59), UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ specialisto E. S. (t. 3, b.l. 2-16) ir imones „I.“ eksperto V. M.. Visu ekspertiziu pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti 2004-04-09, apie 15.30 val., Vilniuje, Minsko-Guriu gatviu sankryžoje ivykusio eismo ivykio kilimo mechanizma, techniniu požiuriu ivertinti eismo ivykio dalyviu veiksmus bei nustatyti priežastinio ryšio buvima tarp automobilio Mercedes Benz, v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotojo M. K. bei automobilio Opel Ascona, v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotojos Ž. M. veiksmu ir kilusiu pasekmiu, t.y. automobilio Opel Ascona vairuotojos Ž. M. bei keleiviu R. M. ir K. M. žuties ir automobilio Mercedes Benz keleivei Ž. K. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
2004-08-25 Lietuvos teismo ekspertizes centro specialisto Z. P. išvadoje nurodyta, jog automobilio Mercedes Benz 500 važiavimo greitis betarpiškai prieš susidurima su automobiliu Opel Ascona buvo nemažesnis kaip apie 120 km/h. Tuo metu, kada automobilis Opel Ascona iš tarpo skiriamojoje juostoje prie sankryžos su šalutine Guriu gatve pradejo važiuoti i automobilio Mercedes Benz eismo juosta, automobilis Mercedes Benz buvo apie 98 m atstume nuo susidurimo vietos. Susidariusioje prieš eismo ivyki eismo situacijoje automobilio Mercedes Benz vairuotojas M. K., važiuodamas ne mažesniu kaip apie 120 km/h greiciu ir iškilus eismo saugumo gresmei, neturejo technines galimybes, laiku stabdydamas savo vairuojama automobili, išvengti susidurimo su ivažiavusiu jam iš kaires i jo eismo juosta automobiliu Opel Ascona, o tuo atveju, jei M. K. eismo saugumo gresmes kilimo momentu butu važiaves neviršydamas leistino 80 km/h važiavimo greicio, tuomet jis butu turejes technine galimybe sustabdyti savo vairuojama automobili iki susidurimo vietos ir taip išvengti susidurimo su automobiliu Opel Ascona. Šioje išvadoje taip pat nurodyta, jog automobilio Opel Ascona vairuotojos Ž. M. veiksmai – pradedama važiuoti iš Minsko pl. skiriamosios juostos tarpo ties sankryža su šalutine Guriu gatve i Minsko pl. iš dešines Minsko plentu Žirniu g. link važiuojanciam ir artejanciam prie sankryžos su šalutine Guriu g. automobiliui Mercedes Benz, techniniu požiuriu prieštaravo KET 53, 145, 199 p. reikalavimams ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo ivykio kilimu bei pagrindine salyga kilti šiam eismo ivykiui. Automobilio Mercedes Benz vairuotojo M. K. veiksmai – viršijo leistina duotame ruože maksimalu važiavimo greiti, iškilus eismo saugumo gresmei, laiku nestabde savo vairuojamo automobilio ir susidure su automobiliu Opel Ascona, techniniu požiuriu prieštaravo KET 53, 172, 173 p. reikalavimams, buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo ivykio kilimu ir salygojo šio eismo ivykio kilima bei buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo ivykio techninemis pasekmemis. Taigi, iš specialisto Z. P. išvados seka, jog abieju automobiliu vairuotojai padare KET pažeidimus ir tiek M. K., tiek Ž. M. padaryti pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su eismo ivykio kilimu, taciau, specialisto nuomone, tik M. K. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo ivykio techninemis pasekmemis.
2008-04-14 UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ specialisto E. S. išvadoje nurodyta, jog pagal pateiktoje medžiagoje del eismo ivykio esancius duomenis tiksliai apskaiciuoti automobilio Mercedes Benz važiavimo prieš eismo ivyki greicio negalima, kadangi neužfiksuoti automobilio stabdymo pedsakai, nežinoma, kokiame režime ir kokia trajektorija šis automobilis nuvažiavo atstuma po susidurimo su automobiliu Opel Ascona iki pilno sustojimo, nežinoma kokioje judejimo fazeje jis sukosi apie savo vertikalia simetrijos aši (važiuojamojoje dalyje ar dešineje šalikeleje), negalima tiksliai ivertinti automobilio Mercedes Benz kinetines energijos sanaudu susidurimo su automobiliu Opel Ascona metu deformacijoms padaryti. Taciau, toliau išvadose specialistas nurodo, jog atsižvelgiant i tai, kad po susidurimo su automobiliu Opel Ascona automobilis Mercedes Benz judejo ratu skersinio slydimo režime, prieš pat eismo ivyki automobilio Mercedes Benz važiavimo greitis galejo buti apie 113 km/h. Tuo momentu, kai automobilis Opel Ascona ivažiavo i automobilio Mercedes Benz kryptimi važiuoti skirta Minsko pl. važiuojamaja dali, automobilis Mercedes Benz galejo buti apie 65,9-75,3 m. atstumu nuo susidurimo su Opel Ascona vietos. Specialistas daro išvada, kad tokiomis aplinkybemis, važiuodamas apskaiciuotu 113 km/h greiciu, automobilio Mercedes Benz vairuotojas M. K. neturejo technines galimybes išvengti susidurimo su automobiliu Opel Ascona. Specialistas E. S. taip pat nurode, jog nustatyti, ar automobilio Mercedes Benz vairuotojas M. K. turejo technine galimybe išvengti susidurimo su automobiliu Opel Ascona, jeigu butu važiaves leistinu 80 km/h greiciu negalima, kadangi tam reikia žinoti Opel Ascona isibegejimo pagreicio, ivažiuojant i Minsko pl., reikšme, o taip pat ir tikslu automobilio Mercedes Benz važiavimo prieš pat eismo ivyki greiti. Taip pat, išvadoje nurodyta, jog automobilio Opel Ascona vairuotojos Ž. M. veiksmai – ivažiavimas i Minsko pl. važiuojamaja dali iš skiriamojoje juostoje esancios apsisukimo vietos ties sankryža su Guriu g., prieš Minsko pl. antra eismo juosta artejanti automobili Mercedes Benz, sudarant jo vairuotojui pavojinga kliuti ir sukeliant gresme eismo saugumui, techniniu požiuriu buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo ivykio kilimu. Pagal pateiktoje medžiagoje del eismo ivykio esancius duomenis spresti apie automobilio Mercedes Benz vairuotojo M. K. veiksmu priežastini ryši su šio eismo ivykio kilimu, negalima. Taigi, specialistas E. S. nustate, jog automobilio Opel Ascona vairuotojos veiksmai, t.y. padaryti KET pažeidimai, buvo priežastiniame ryšyje su eismo ivykio kilimu. Specialistas nesprende del Mercedes Benz vairuotojo M. K. padarytu KET pažeidimu ryšio su eismo ivykio kilimu, kadangi tam nustatyti jam truko duomenu. Savo duota išvada specialistas E. S. patvirtino apklaustas apeliacines instancijos teismo posedyje.
2008-09-09 V. M. imones „I.“ eksperto V. M. išvadoje nurodyta, jog automobilis Mercedes Benz 500 prieš eismo ivyki važiavo 110-128 km/h greiciu. Automobilis Mercedes Benz buvo nuo susidurimo vietos 76,4-106,7 m. atstumu tuo momentu, kai automobilis Opel Ascona pradejo ivažiuoti i automobilio Mercedes Benz kryptimi važiuoti skirta Minsko pl. važiuojamaja dali. Buvusioje prieš eismo ivyki kelio situacijoje automobilio Mercedes Benz vairuotojas M. K., važiuodamas apskaiciuotu 110-128 km/h greiciu (tame tarpe ir 120 km/h), laiku sureagaves i pavoju eismui (ivažiavusi automobili Opel Ascona) ir efektyviai stabdydamas, neturejo technines galimybes išvengti susidurimo su šiuo automobiliu. Taciau, pagal eksperto išvada, M. K. turejo technine galimybe išvengti susidurimo su automobiliu Opel Ascona, jeigu butu važiaves leistinu 80 km/h greiciu ir savalaikiai pastebejes kliuti efektyviai stabdytu vairuojama automobili. Taip pat eksperto išvadoje nurodyta, jog Mercedes Benz vairuotojo M. K. veiksmai – viršytas leistinas greitis, prieštaravo KET reikalavimams ir buvo priežastiniame ryšyje su eismo ivykio kilimu. Automobilio Opel Ascona vairuotojos Ž. M. veiksmai – ivažiavimas i Minsko pl. važiuojamaja dali neisitikinus, kad tai bus saugu, ir sukliudimas artejanciam automobiliui, prieštaravo KET reikalavimams ir buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo ivykio kilimu. Savo išvada ekspertas V. M. patvirtino apklaustas pirmos instancijos, o taip pat ir apeliacines instancijos teismo posedžiu metu.
Pažymetina, jog specialisto išvada BPK 20 str. prasme gali buti pripažinta irodymu, nustatinejant kalte asmens, itariamo padarius nusikalstama veika. Taciau eismo ivykio ekspertizes akte pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai. Priežastinis ryšys yra objektyvus nusikalstamos veikos sudeties požymis, todel jo irodinejimas yra teismo kompetencijoje. Išvada apie priežastinio ryšio buvima daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryšio buvimo klausimus.
Vadovaujantis minetomis specialistu bei eksperto išvadomis, teismas konstatuoja, jog 2004-04-09, apie 15.30 val., Vilniuje, Minsko-Guriu gatviu sankryžoje prieš ivykstant eismo ivykiui tiek automobilio Mercedes Benz vairuotojas M. K., tiek automobilio Opel Ascona vairuotoja Ž. M. pažeide KET reikalavimus: M. K. viršijo leistina duotame ruože maksimalu važiavimo greiti, iškilus eismo saugumo gresmei, laiku nestabde savo vairuojamo automobilio ir susidure su automobiliu Opel Ascona, o Ž. M. ivažiavo i kelio važiuojamaja dali prieš antra eismo juosta artejanti automobili Mercedes Benz, sudarydama jo vairuotojui pavojinga kliuti ir sukeldama gresme eismo saugumui. Visi trys aukšciau pamineti specialistai priejo vieningos išvados, kad automobilio Opel Ascona vairuotojos Ž. M. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo ivykio kilimu. Specialistas Z. P. ir ekspertas V. M. taip pat priejo vieningos išvados, kad automobilio Mercedes Benz vairuotojo M. K. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo ivykio kilimu. Specialistui E. S. pritruko duomenu, kad nustatyti priežastinio ryšio buvima tarp M. K. veiksmu ir kilusio eismo ivykio. Teismas neturi pagrindo abejoti specialisto Z. P. ir eksperto V. M. kompetencija ir padarytu išvadu pagristumu. Tokiu budu byloje nustatyta, kad priežastiniame ryšyje su eismo ivykio kilimu buvo abieju automobiliu vairuotoju – M. K. ir Ž. M. – veiksmai.
Nustacius priežastinio ryšio tarp abieju automobilio vairuotoju padarytu KET pažeidimu ir kilusio eismo ivykio buvima, šioje byloje butina nustatyti, kurio automobilio vairuotojo padarytas eismo saugumo pažeidimas buvo butina padariniu kilimo salyga, t.y. del kurio vairuotojo veiksmu žuvo trys automobiliu Opel Ascona važiave žmones, o automobilio Mercedes Benz keleivei buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Lietuvos Aukšciausiojo teismo praktikoje konstatuota, kad kai keliu transporto eismo saugumo ar transporto priemoniu eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininku) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis keliu transporto eismo saugumo ar transporto priemoniu eksploatavimo taisykliu, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo ivykis, del kurio kilo BK 281 str. numatyti padariniai, neivyktu (Teismu praktika Nr. 30, psl. 583).
Tiek 2004-08-25 Lietuvos teismo ekspertizes centro specialisto Z. P. išvadoje, tiek 2008-09-09 V. M. imones „I.“ eksperto V. M. išvadoje nurodyta, jog automobilis Mercedes Benz 500 prieš eismo ivyki važiavo viršydamas duotajame Minsko pl. ruože leistina greiti. Nors pats M. K. neigia viršijes leistina greiti, taciau be minetu specialisto išvadu jo parodymus taip pat paneigia ir liudytojo T. K. parodymai. T. K. nurode, jog 2004-04-09 jam važiuojant apie 70 km/h greiciu Minsko plentu link Vilniaus, ji aplenke automobilis Mercedes, kuris pravažiavo dideliu greiciu. Išvada del automobilio Mercedes didelio greicio jis padare todel, kad jo automobili net supurte nuo lenkiancio automobilio sukelto vejo gusio. Po to jis pamate, kaip ji aplenkes automobilis režesi i automobili Opel Ascona. Specialisto Z. P. paskaiciavimu Mercedes Benz važiavo apie 120 km/h, eksperto V. M. nuomone – apie 110-128 km/h greiciu. Specialistas E. S. nurode, jog atsižvelgiant i tai, kad po susidurimo su automobiliu Opel Ascona automobilis Mercedes Benz judejo ratu skersinio slydimo režime, prieš pat eismo ivyki automobilio Mercedes Benz važiavimo greitis galejo buti apie 113 km/h. Visose trijose išvadose nurodyta, jog esant tokiam greiciui, iškilus gresmei eismo saugumui, automobilio Mercedes Benz vairuotojas M. K. neturejo technines galimybes išvengti susidurimo su automobiliu Opel Ascona. Taciau, specialistas Z. P. ir ekspertas V. M. taip pat priejo vieningos išvados, kad jeigu M. K. butu važiaves leistinu 80 km/h greiciu ir savalaikiai pastebejes kliuti efektyviai stabdytu, jis butu turejes technine galimybe išvengti susidurimo su automobiliu Opel Ascona.
M. K. teigimu del eismo ivykio ir kilusiu pasekmiu yra kaltas ne jis, o Opel Ascona vairuotoja Ž. M., kadangi ji pirma pažeide KET reikalavimus ivažiuodama i kelia, kur jis turejo pirmumo teise važiuoti ir tuo sukurdama jam pavojinga situacija. Pažymetina, kad kiekvieno iš eismo dalyvio padaryti KET reikalavimu pažeidimai neatleidžia kito asmens nuo jo daromo minetu taisykliu pažeidimo, jei laikydamasis keliu eismo taisykliu reikalavimu asmuo butu išvenges eismo ivykio.
Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, kolegija daro išvada, jog nors ir automobilio Opel Ascona vairuotoja Ž. M. prieš eismo ivyki pažeide KET reikalavimus, taciau šie pažeidimai nebuvo kilusiu pasekmiu priežastimi. Remiantis minetomis specialistu išvadomis konstatuotina, jog tuo atveju, jeigu M. K. vairuojamas automobilis Mercedes Benz butu važiaves leistinu tame kelio ruože maksimaliu greiciu, jis nebutu trenkesis i Ž. M. vairuojama automobili Opel Ascona ir Opel Ascona važiave asmenys nebutu žuve. Todel, apylinkes teismas pagristai pripažino M. K. kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 281 str. 6 d.
Del nukentejusiojo M. M. atstovo skundo
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme nuteistajam M. K., nepažeide Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. itvirtintu bausme siekiamu tikslu bei bendruju bausmes skyrimo pagrindu.
Skirdamas bausmes ruši ir dydi teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pobudi ir pavojingumo laipsni: M. K. padare neatsargu nusikaltima. M. K. pilnai atlygino nukentejusiajam padaryta turtine žala, todel ši aplinkybe lengvina jo atsakomybe. M. K. atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu apylinkes teismas nenustate. Skirdamas bausme ir nustatydamas jos dydi Vilniaus miesto 3 apylinkes teismas pagristai ivertino tai, kad M. K. anksciau neteistas, turi nuolatine gyvenamaja vieta, dirba, atlygino nukentejusiajam padaryta turtine žala. Atsižvelgiant i šias aplinkybes, kolegijos nuomone, apylinkes teismas pagristai paskyre M. K. laisves atemimo bausme, artima BK 281 str. 6 d. sankcijoje nurodytam šios bausmes rušies minimumui. Taip pat, atsižvelgiant i aukšciau išdestytas aplinkybes, i M. K. asmenybe bei i nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, i Ž. M. padarytus KET pažeidimus, siekiant užtikrinti teisingumo ir protingumo principu igyvendinima, kolegijos nuomone, apylinkes teismas padare pagrista išvada, kad bausme siekiami tikslai bus pasiekti atidedant M. K. paskirtos laisves atemimo bausmes vykdyma.
Nukentejusiojo atstovo skunde taip pat nurodyta, jog apylinkes teismas nepagristai neišsprende M. M. civilinio ieškinio del neturtines žalos.
Kaip matyti iš 2008-12-16 nuosprendžio, rezoliucineje dalyje apylinkes teismas nurode, jog pripažista M. M. teise i civilinio ieškinio patenkinima, o klausima del ieškinio dydžio perduoda nagrineti civilinio proceso tvarka. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nemotyvavo, kodel nukentejusiojo pareikštas civilinis ieškinys negalejo buti išsprestas nagrinejant baudžiamaja byla. Kolegijos nuomone, ši apylinkes teismo išvada nepagrista.
Pažymetina, jog civilinis ieškinys baudžiamajame procese yra kartu su baudžiamaja byla pareiškiamas ir išsprendžiamas del nusikalstamos veikos turejusio žalos asmens reikalavimas atlyginti ta žala. Byloje yra ikiteisminio tyrimo metu 2007-03-09 nukentejusiojo M. M. Vilniaus miesto apylinkes prokuraturai pateiktas prašymas pripažinti civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje (t.1, b.l. 61), kuriame išdestyta kas ir kam reiškia reikalavima del žalos atlyginimo, išdestytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvai del nukentejusiojo M. M. patirtos žalos bei jo reikalavimas. 2007-05-03 prokuroro nutarimu M. M. buvo pripažintas civiliniu ieškovu byloje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d., klausimas del civilinio ieškinio dydžio perduodamas nagrineti civilinio proceso tvarka tik išimtinais atvejais, kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaiciuoti neatidejus baudžiamosios bylos ir negavus papildomos medžiagos. Apylinkes teismas nenurode, kuo remdamasis jis padare išvada, kad šioje baudžiamojoje byloje negalima tiksliai apskaiciuoti civilinio ieškinio dydžio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, turtine žala M. K. pilnai atlygino. Nukentejusysis M. M. pareiške ieškini tik del jam padarytos neturtines žalos atlyginimo. Kolegijos nuomone, byloje pakanka duomenu, siekiant apskaiciuoti nukentejusiojo M. M. patirtos neturtines žalos dydi.
Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del asmens gyvybes atemimo, vadinasi nukentejusiuoju šioje byloje pripažintas M. M. turi teise reikalauti neturtines žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos CK 6.248 str. 2 d., 3 d. nurodyta, kad kalte gali pasireikšti ne tik tycia, bet ir neatsargumu, asmuo laikomas kaltu jeigu jis nebuvo tiek rupestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis salygomis buvo butina. Iš bylos medžiagos matyti, jog del kaltininko M. K. padarytu KET pažeidimu, eismo ivykio metu žuvo nukentejusiojo M. M. žmona Ž. M., sunus R. M. ir motina K. M.. Po šio ivykio, žuvus beveik visai jo šeimai, nukentejusysis M. M. patyre didelius dvasinius išgyvenimus, dvasini sukretima, emocine depresija, jis iki šiol išgyvena del žuvusiu šeimos nariu, vienas turi rupintis be motinos, brolio ir mociutes likusiu sunumi, sumažejo jo bendravimo galimybes.
Nukentejusiojo patirtos neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma. Todel, nustatant neturtines žalos dydi remiamasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. itvirtintais neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiama i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad del neatsargiu M. K. veiksmu ivyko autoivykis, kurio metu kilo labai sunkios pasekmes – žuvo trys M. M. šeimos nariai. Nors M. K. ir nepripažino savo kaltes del nusikalstamos veikos padarymo, taciau teismo posedžio metu apgailestavo del eismo ivykio ir kilusiu padariniu. Nustatydamas nukentejusiajam priteistinos neturtines žalos dydi, teismas atsižvelgia i nukentejusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, sukretimus, i tai, kad žuvo net 3 jo artimiausi šeimos nariai. Teismas ivertina tai, kad kaltininkas atlygino nukentejusiojo patirta turtine žala, atsižvelgia i M. K. asmenybe, i jo turtine padeti, taip pat i tai, kad jis turi išlaikytiniu.
Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kolegijos nuomone, nukentejusiojo civiliniame ieškinyje prašoma iš kaltininko priteisti neturtines žalos suma mažintina iki 500 000 Lt.
Vadovaujantis LR BPK 106 str. 2 d., pripažines kaltinamaji kaltu, teismas, priimdamas nuosprendi, turi teise nuspresti iš kaltinamojo išieškoti nukentejusiojo turetas išlaidas advokato paslaugoms apmoketi. Nukentejusiojo turetas išlaidas patvirtina byloje esantis pinigu priemimo kvitas (t. 3, b.l. 110). Šios išlaidos priteistinos iš nuteistojo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,
nutare:
nuteistojo M. K. gynejo apeliacini skunda atmesti.
Nukentejusiojo M. M. atstovo apeliacini skunda patenkinti iš dalies. Pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2008-12-16 nuosprendi dalyje del civilinio ieškinio. Nukentejusiojo M. M. pareikšta civilini ieškini patenkinti iš dalies ir priteisti iš M. K. 500 000 Lt nukentejusiajam M. M. neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat priteisti iš M. K. 10 000 Lt nukentejusiajam M. M., turetu išlaidu advokato paslaugoms apmoketi.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.