- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-05-29
- Bylos Nr.
- 1-1060-1079/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- S. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
2013 m. gruodžio 20 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 4 mėnesių viešųjų darbų bausme;2014 m. spalio 22 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 4 mėnesių viešųjų darbų bausme;
3) 2015 m. gegužės 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. spalio 22 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė subendrinta 41 paros arešto bausmė;
4) 2016 m. kovo 29 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 48 parų arešto bausme; bausmė atlikta 2016 m. birželio 10 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. B. 2018 m. gegužės 9 d. apie 12.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą stiklainiu smogė į galvos sritį sugyventinei I. K., taip praskeldamas nukentėjusiajai I. K. galvą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai I. K. sukėlė fizinį skausmą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
S. B., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. gegužės 9 d. nuo ryto namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine I. K. dviese gėrė alų. Apie 12.00 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas, priežasties nežino. Virtuvėje ant stalo stovėjo pusės litro užsuktas stiklainis su cigarečių nuorūkomis. Jam sėdint virtuvės gale esančiame fotelyje, prie stalo sėdėjusi I. K. dėl kažko supykusi pasiėmė minėtą stiklainį ir metė į jį, tačiau nepataikė. Tada jis supykęs, kad ji norėjo į jį pataikyti stiklainiu, pasiėmė jį ir metė į ją, pataikė jai į galvą. Kraujo, bėgančio iš jos galvos nematė, kol ji buvo namuose, kraujo nebuvo. Supranta, kad dėl tokių jo veiksmų galėjo būti I. K. prakirsta galva. Dėl savo poelgio labai gailisi (b.1. 63-64).
Nukentėjusioji I. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, parodė, kad 2018 m. gegužės 9 d. ryte, neatsimena, kiek buvo valandų, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ji su savo sugyventiniu S. B. dviese gėrė alų. Ji turėjo dar vieną butelį alaus, o S. B. išnešė tą alų pas G. Š., dėl ko ji labai supyko, nes buvo tik truputį išgėrusi. Virtuvėje ant stalo stovėjo pusės litro stiklainis su nuorūkomis. Pasiėmusi stiklainį, metė iš pykčio į S. B. pusę, tačiau nepataikė. Tada S. B. metė stiklainį į ją ir pataikė, praskėlė galvą, iš karto jai pradėjo bėgti kraujas. Tada ji nubėgo pas kaimyną G. Š., kuris gyvena tame pačiame name tik iš gatvės pusės, kuris iškvietė greitąją pagalbą. Ji buvo pristatytą į VšĮ Joniškio ligoninės priėmimo skyrių, kur jai susiuvo žaizdą. Papildomai niekur nesigydė. Pretenzijų S. B. neturi, civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai išaiškinta, civilinio ieškinio nereiškia (b.1. 29).
Motyvuojamoji dalis
S. B. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
2018 m. gegužės 9 d. tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kuriame nurodyta, kad 2018 m. gegužės 9 d. apie 12.00 val. neblaivus S. B. sumušė neblaivią savo sugyventinę I. K. (b. l. 9);
2018 m. gegužės 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama I. K. atžvilgiu (b. l. 16-18);
2018 m. gegužės 9 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad įvykio vietoje nustatyta, kad 2018 m. gegužės 9 d. apie 12.00 val. neblaivus S. B. sudavė vieną kartą stiklainiu į galvos sritį savo neblaiviai sugyventinei I. K. ir jai praskėlė galvą, taip sukeldamas savo sugyventinei fizinį skausmą (b. l. 19-21);
alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2018 m. gegužės 9 d. 12.23 val. S. B. nustatytas 2,84 promilių girtumas, o 2018 m. gegužės 9 d. 12.24 val. I. K. nustatytas 3,08 promilių girtumas (b. l. 22-25);
2018 m. gegužės 9 d. Šiaulių AVPK Joniškio RPK patrulio pranešimu apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį (b. l. 26).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad S. B. 2018 m. gegužės 9 d. tarpusavio konflikto metu, būdamas neblaivus, suduodamas stiklainiu nukentėjusiajai sugyventinei I. K. į galvą, sukėlė jai fizinį skausmą.
Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo S. B. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2018 m. gegužės 18 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 77).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).
Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
S. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau keturis kartus teistas, iš jų tris kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, teistumas neišnykęs (b. l. 38-42), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 43-55), nedirba, registruotas darbo biržoje kaip bedarbis (b. l. 56). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant areštą, kurio trukmė nustatytina didesnė nei šios bausmės rūšies vidurkis, skiriamas asmenims įvykdžius nusikaltimus.
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. B. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą galutinę bausmę, įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 9 d. 12.30 val. iki 2018 m. gegužės 10 d. 13.19 val., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikytina, kad S. B. yra atlikęs 2 (dvi) arešto paras.
Atsižvelgiant į tai, jog S. B. ne pirmą kartą smurtavo prieš savo sugyventinę, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo S. B. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti su I. K..
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti arešto bausme 60 (šešiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę arešto bausmę 40 (keturiasdešimčiai) parų. Bausmę atliekant areštinėje.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. gegužės 9 d. 12.30 val. iki 2018 m. gegužės 10 d. 13.19 val., ir laikyti, kad S. B. yra atlikęs 2 (dvi) arešto paras.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.
S. B. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo S. B. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti su I. K..
S. B. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.