- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-05-31
- Bylos Nr.
- A5.-470-416/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00179-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Pažeidėjas
- Š. G.
- Kategorijos
dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus (toliau - VDI) atstovui G. D.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs Š. G., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), direktorė Š. G., būdama atsakinga už būtinąsias darbo sutarties sąlygas, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. kovo 13 d., leido dirbti minėtos įmonės siuvimo ceche, veikiančiame adresu(duomenys neskelbtini), A. B. technologės darbą, kai darbuotoja būdama pavaldi darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkciją, paklusdama darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai - vykdyti paruošiamuosius, gamybinius darbus organizuojant siuvėjų darbą ir atlikti kitas technologės darbo funkcijas, nustatyta tvarka nesudariusi darbo sutarties raštu (darbo sutartis Nr.5 sudaryta 2019 m. kovo 8 d. kurioje nurodyta, kad darbuotoja pradeda dirbti 2019 m. kovo 12 d.) bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau - VSDFV) apie darbo sutarties su A. B. sudarymą ir jos priėmimą į darbą, t. y. nelegaliai. Tokiais veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
VDI atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog A. B. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. kovo 13 d. dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“, žinojo darbo laiko rėžimą. Moterį į darbą priėmė MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė Š. G., kuri žadėjo mokėti 750 Eur darbo užmokestį bei priedus. Prieš sudarant darbo sutartį, MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė Š. G. pakvietė A. B. pabandyti dirbti. Darbo sutartis buvo sudaryta 2019 m. kovo 8 d. Apie darbo sutarties sudarymą teritoriniam VSDFV skyriui nebuvo pranešta. 2019 m. kovo 13 d. Š. G. pasakė A. B., kad į darbą daugiau neateitų. Už dirbtas dienas nesumokėjo. Tokiais veiksmais Š. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį (apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios), 43 straipsnio 1 dalį (darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais), Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą (nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Š. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Paaiškino, jog buvo planuota įdarbinti A. B., tačiau ji MB „(duomenys neskelbtini)“ taip ir nedirbo. 2019 m. kovo 6 d. žmonių kolektyvas, kuris dalyvavo Užimtumo tarnybos mugėje (tame tarpe ir A. B.), atvažiavo apžiūrėti patalpų, būsimiems darbuotojams leido susipažinti su darbo sąlygomis, aplinka ir pan. 2019 m. kovo 8 d. pasikvietė A. B., jai padavė įmonės raktus, pasirašė darbo sutartį, kurioje nurodė, kad kovo 12 d. yra pirmoji darbo diena. Apie darbo sutarties sudarymą pranešė Užimtumo tarnybai. Iš Užimtumo tarnybos buvo gautas elektroninis laiškas, kuriame buvo nurodyta, kad prašoma A. B. įdarbini nuo 2019 m. kovo 13 d., kadangi negrįžę dokumentai iš VSDFV. Paskambino buhalterei ir su ja pasitarusi nusprendė, jog vadovausis Užimtumo tarnybos prašymu. 2019 m. kovo 12 d. A. B. pasitiko kaip darbuotoją ir tą pačią dieną pranešė VDSFV, kad nuo kovo 13 d. ji yra įdarbinama. 2019 m. kovo 12 d. A. B. atvykusį į minėtos įmonės siuvimo cechą, esantį (duomenys neskelbtini), visiškai nieko nepadarė, nieko nedirbo, neturėjo gebėjimų, nesuprato kas yra technologo darbas, įžeidinėjo kitus darbuotojus, todėl nebuvo tikslo ją įdarbinti. A. B. žodžiu pasakė, kad ji darbui nėra tinkama, tačiau raštu darbo sutartis nebuvo nutraukta. Protokole nurodyti laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 6 ir kovo 13 d. A. B. MB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo nei dienos.
Liudytoja A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos išsilavinimas yra siuvimo technologė. 2019 m. sausio 27 d. internete rado skelbimą apie techniko-technologo darbą, paskambino skelbime nurodytu telefono numerio, su Š. G. susitarė susitikti 2019 m. vasario 13 d(duomenys neskelbtini). Susitikusi su MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, su ja aptarė darbo detales bei įdarbinimą. 2019 m. kovo 4 d. Š. G. jai padavė patalpų raktus, pasakė signalizacijos kodą. 2019 m. kovo 6 d. buvo nuvykusi su kitais asmenimis, registruotais Užimtumo tarnyboje, į siuvimo cechą, esantį (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 6 d. atėjo į darbą nuo 08.00 val., o kovo 7 d. maždaug nuo 11 val. ir būdavo iki vakaro. jau turėdavo raktus ir signalizacijos kodą. Buvo susitarusios su direktore, kad 2019 m. kovo 6-7 d. ji prižiūrės brokuotų sportinių palaidinių ardymo darbus, kuriuos atliko kiti darbuotojai. Direktorė taip pat prašė pažiūrėti, ar darbuotojai tinka siuvimui, lyginimui. 2019 m. kovo 7 d. dieną buvo surašyta darbo sutartis, kadangi ji kovo 8 d. vyko į Užimtumo tarnybą bei polikliniką dėl asmens medicininės knygelės. 2019 m. kovo 8 d. darbe išvis nebuvo, kadangi tvarkėsi minėtus reikalus. Kovo 9-10 d. buvo savaitgalis, dirbti nereikėjo. Kovo 11 d. buvo nedarbo diena. Kovo 12-13 d. į darbą atvyko 08.00 val. Kovo 13 d., apie 16.35 val., Š. G. pasakė, kad atiduotų siuvimo cecho raktus ir kitą dieną neateitų į darbą. Priežasties nenurodė. Kovo 6-13 d. pretenzijų dėl kvalifikacijos nei iš direktorės, nei kitų darbuotojų neišgirdo. Su direktore buvo vienas konfliktas dėl to, kad darbuotojai klausdavo direktorės apie gamybą, o ne jos, kaip technologės. 2019 m. kovo 15 d. nerašė prašymo priimti į darbą, tą dieną netgi nebuvo Marijampolėje. Prašyme esantis raštas nėra jos, parašas - jos. Prisimena, kad pasirašė ant tuščio blanko 2019 m. kovo 7 d. Prašymą jai padavė Š. G. ir sakė, kad supildys pagal save. 2019 m. kovo 19 d., 20.15 val., skambino Š. G. ir prašė, kad kompensuotų kelionės išlaidas už tas dienas, kuriomis ji buvo atvykus į MB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas bei medicininės knygelės pratęsimą. Š. G. nurodė, kad šis klausimas bus išspręstas pasikonsultavus su buhaltere ir, kad vėliau ją informuos apie priimtą sprendimą, tačiau Š. G. to nepadarė.
Liudytoja V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. kovo 6 d., apie 14 val., atvyko į MB „(duomenys neskelbtini)“ siuvimo cechą, esantį(duomenys neskelbtini). Ten buvo A. B., direktorė ir dar dvi moterys. Užtruko apie 1 val., vyko supažindinimas su darbais, siuvimo mašinų parodymas, pabandė siūti vieną siūlę ir t. t. Jai išėjus, A. B. dar pasiliko. Ji pati darbo sutartį pasirašė 2019 m. kovo 12 d., kada buvo pranešta VSDFV apie jos įdarbinimą - nežino. Šiuo metu vis dar MB „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. kovo 12 d. A. B. kartu su ja vyko į darbą, į MB „(duomenys neskelbtini)“ siuvimo cechą, esantį (duomenys neskelbtini), atrakino duris, išjungė signalizaciją. A. B. turėjo dirbti technologe, t. y. parodyti darbą, pati pasiūti pavyzdį, tačiau to nepadarė. 2019 m. kovo 13 d. A. B. iš ryto buvo darbe, vėliau ją atleido.
Šalies argumentai
Š. G. paaiškinime parašyta, kad norėjo patikrinti A. B. įgūdžius, todėl prieš pranešdama teritoriniam VSDFV skyriui, vienai dienai ją pakvietė į darbą. Atėjusi vienai dienai, technologės darbo dirbti nesugebėjo, tiesioginių pareigų nevykdė. Apie įdarbinimą teritoriniam VSDFV skyriui nepranešė, kadangi A. B. kandidatūra netiko. Darbo sutartis buvo surašyta 2019 m. kovo 12 d. Atvykusi buvo kovo 13 d., prieš tai buvo atvykusi į kelis darbo pokalbius. Apie kovo 20 d. iš A. B. sulaukė skambučio su reikalavimu sumokėti „juodais“ pinigais už tą atvykimą. Paskambino į Užimtumo tarnybą, pranešė apie šį reikalavimą ir priimtą sprendimą įdarbinti Audronę dviem dienoms ir už jas sumokėti. Užimtumo tarnyba prašė nedarbinti, nes Audronė jau turėjo stažuotę kitoje įmonėje (b. l. 3-4).
A. B. prašyme (skunde) nurodyta, jog 2019 m. vasario 13 d. susitiko su Š. G. dėl įdarbinimo. 2019 m. kovo 6 d. praėjo dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ technologe. Į darbą priėmė Š. G.. Darbo sutartis sudaryta 2019 m. kovo 8 d., pradėjo dirbi 2019 m. kovo 6 d. paruošiamuosius, organizacinius, gamybinius darbus. Dirbo kasdien nuo 08.00 val. iki 17.00 val., išskyrus savaitgalį. Paskutinė darbo diena buvo 2019 m. kovo 13 d. Įmonės direktorė paprašė atiduoti raktus ir pasakė, kad į darbą daugiau gali neateiti. Pasiteiravus VSDFV specialistės, ji informavo, kad apie jos darbą MB „(duomenys neskelbtini)“ VSDFV pranešimo nepateikė (b. l. 5).
2019 m. kovo 8 d. darbo sutartyje Nr. 5 nurodyta, kad A. B. nuo 2019 m. kovo 12 d. priimama dirbi technologės pareigose (b. l. 6).
VSDFV užklausos rezultatuose nurodyti asmenys, dirbę MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. balandžio 4 d., A. B. nenurodyta (b. l. 7).
Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad atlikus tyrimą, nustatyta, jog MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), direktorė Š. G., būdama atsakinga už būtinąsias darbo sutarties sąlygas, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. kovo 13 d., leido dirbti minėtos įmonės siuvimo ceche, veikiančiame adresu (duomenys neskelbtini), A. B. technologės darbą, kai darbuotoja būdama pavaldi darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkciją, paklusdama darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai - vykdyti paruošiamuosius, gamybinius darbus organizuojant siuvėjų darbą ir atlikti kitas technologės darbo funkcijas, nustatyta tvarka nesudariusi darbo sutarties raštu (darbo sutartis Nr.5 sudaryta 2019 m. kovo 8 d. kurioje nurodyta, kad darbuotoja pradeda dirbti 2019 m. kovo 12 d.), bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nepranešusi VSDVF valdybos teritoriniam skyriui apie darbo sutarties su A. B. sudarymą ir jos priėmimą į darbą (b. l. 8-9).
Motyvuojamoji dalis
ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 Eur. Ši teisės norma yra blanketinė ir nusiunčia į kitą norminį aktą, kuris nustato nelegalaus darbo sąvoką.
Nusižengimo padarymo metu nelegalaus darbo sąvoką reglamentavo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, jog nelegaliu darbu laikoma fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Taigi, nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Nagrinėjamu atveju svarbios šios nelegalaus darbo alternatyvos - darbo sutarties nesudarymas raštu ir nepranešimas VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Pažymėtina, kad darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Kaip minėta, pirmasis nelegalaus darbo objektyvusis požymis - realus asmens darbas. Tiek rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu A. B. nurodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ siuvimo ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbo 2019 m. kovo 6, 7, 12 ir 13 d. Netikėti ir nesivadovauti tokiais liudytojos parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi nenustatyta, jog A. B. siektų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jos parodymai yra nuoseklūs bei tarpusavyje neprieštaraujantys.
Svarbu pažymėti tai, jog rašytiniame paaiškinime Š. G. yra parašiusi, kad norėjo patikrinti A. B. įgūdžius, todėl prieš pranešdama teritoriniam VSDFV skyriui, vienai dienai ją pakvietė į darbą. Atėjusi vienai dienai, technologės darbo dirbti nesugebėjo, tiesioginių pareigų nevykdė (b. l. 3-4). Iš nurodytų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginių akivaizdu, kad pati Š. G. pripažino realų A. B. vienos dienos darbą. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką nelegalaus darbo bylose pagrindiniai įrodymai jose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).
Tuo tarpu teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama Š. G. teigė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 6 ir kovo 13 d. A. B. MB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo nei dienos. Teismas, vertindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, atsižvelgia į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi ir yra dėl pažeidimo traukiamas administracinėn atsakomybėn, todėl įmanomais ir pasirinktais būdais realizuoja savo teisę į gynybą.
Be to, tai, kad A. B. dirbo 2019 m. kovo 12-13 d. patvirtina liudytojos V. V. parodymai, kad 2019 m. kovo 12 d. A. B. kartu su ja vyko į darbą, į MB „(duomenys neskelbtini)“ siuvimo cechą, esantį (duomenys neskelbtini), atrakino duris, išjungė signalizaciją. 2019 m. kovo 13 d. A. B. taip pat buvo darbe.
Antrasis elementas - darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius (darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai). Liudytoja A. B. nurodė, kad susitikusi su MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, aptarė darbo detales bei įdarbinimą. 2019 m. kovo 4 d. Š. G. jai padavę patalpų raktus, pasakė signalizacijos kodą. 2019 m. kovo 6, 7, 12 ir 13 d. į siuvimo cechą, esantį (duomenys neskelbtini), ateidavo nuo 08.00 val. ir būdavo iki vakaro. Buvo susitarusios su direktore, kad atliks technologės darbą, t. y. prižiūrės brokuotų sportinių palaidinių ardymo darbus, kuriuos atliko kiti darbuotojai, pažiūrės, ar darbuotojai tinka siuvimui, lyginimui. Akivaizdu, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės ir A. B. santykiai turėjo darbo sutarties požymius. Netikėti ir nesivadovauti nurodytais liudytojos parodymais teismas taip pat neturi jokio pagrindo.
Trečiasis nelegalaus darbo objektyvusis požymis - nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Liudytoja A. B. nurodė, kad dirbo 2019 m. kovo 6-7 d. Iš byloje esančių įrodymų (darbo sutarties, administracinėn atsakomybėn traukiamos Š. G. ir liudytojos A. B. parodymų) matyti, jog darbo sutartis su A. B. buvo sudaryta 2019 m. kovo 8 d. ir joje nurodyta, kad kovo 12 d. yra pirmoji darbo diena. Tai reiškia, kad A. B. MB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. kovo 6-7 d. dirbo nesant sudarytai rašytinei darbo sutarčiai.
Teismas nustatė, jog ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti byloje esančiais įrodymais nėra pagrindo. Nusižengimo padarymo aplinkybės aiškios, veiksmai kvalifikuoti tinkamai. Daroma išvada, jog neabejotinai įrodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė Š. G., būdama atsakinga už būtinąsias darbo sutarties sąlygas, 2019 m. kovo 6 ir kovo 7 d. (iš kaltinimo šalinant 2019 m. kovo 8 d. (A. B. visą diena lankėsi pas gydytojus), 9-10 d. (buvo savaitgalis, įmonė nedirbo), 11 d. (buvo nedarbo diena - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena)) leido dirbti minėtos įmonės siuvimo ceche, veikiančiame adresu (duomenys neskelbtini), A. B. technologės darbą, kai darbuotoja būdama pavaldi darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkciją, paklusdama darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai, nustatyta tvarka nesudariusi darbo sutarties raštu.
Kaip minėta, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. kovo 8 d. Š. G. su A. B. pasirašė darbo sutartį, kurioje numatė, kad kovo 12 d. yra pirmoji darbo diena. Esant susitarimui, kad pirmoji darbo diena bus 2019 m. kovo 12 d., MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė privalėjo apie A. G. darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, tačiau to nepadarė.
Taigi, daroma išvada, jog taip pat įrodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė Š. G., būdama atsakinga už būtinąsias darbo sutarties sąlygas, 2019 m. kovo 12 ir kovo 13 d. leido dirbti minėtame siuvimo ceche A. B. technologės darbą, kai darbuotoja būdama pavaldi darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkciją, paklusdama darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai, mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nepranešusi VSDFV apie darbo sutarties su A. B. sudarymą ir jos priėmimą į darbą. Užimtumo tarnybos prašymas A. B. įdarbinti nuo 2019 m. kovo 13 d. nepanaikino Š. G. pareigos pranešti apie asmens įdarbinimą teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo labiau, kad darbo sutartyje aiškiai buvo nurodyta, kad pirmoji A. B. darbo diena yra 2019 m. kovo 12 d.
Š. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę (nėra duomenų, kad anksčiau būtų bausta administracine tvarka dėl darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų), į atsakomybę lengvinančių ir sukinančių aplinkybių nebuvimą. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje įtvirtintais administracinės nuobaudos parinkimo ir baudos dydžio nustatymo pagrindais, teismas sprendžia, jog Š. G. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkyje numatyta piniginė bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Š. G. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirti 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Sutinkamai su ANK 675 straipsnio 2 dalimi, asmeniui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o paskundus nutarimą skirti baudą - ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą - 1001 bei nusižengimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 19099936528. Jeigu pažeidėja nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.