- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-16
- Bylos Nr.
- 1-3284-1130/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37676-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Kaltinamasis
- D. Ž.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, teistas:
1) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė - 12 MGL, t. y. 451,81 Eur (1 560 litų) dydžio bauda. 2018 m. rugpjūčio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę – 12 MGL, t. y. 451,81 Eur dydžio baudą pakeista į 6 parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje. Paleistas 2019 m. vasario 14 d. iš Kalėjimų departamento prie LR TM Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų atlikus arešto bausmę,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. Ž. grasino nužudyti arba sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2024 m. rugsėjo 25 d. apie 17:30 val. UAB „MAXIMA“ parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), stovėdamas šalia apsaugos posto grasino parduotuvės direktorei I. Č. sakydamas „aš tave sutiksiu po darbo, suspardysiu, sudaužysiu, ir visus čia išpjausiu su peiliu“, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, stovėdamas šalia apsaugos posto, rankoje laikydamas sulankstomą peilį pridėjo jį prie jo priėjusiai salės darbuotojai G. N. prie gerklės sakydamas „aš turiu peilį“ ir tokiu būdu grasino nužudyti arba sunkiai sutrikdyti I. Č. ir G. N. sveikatą, dėl ko pastarosioms buvo pakankamas pagrindas manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas.
Šiais savo veiksmais D. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis D. Ž. apklaustas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad buvo su drauge apie 18 val. Maxima parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), jis pasiliko parūkyti prie įėjimo, berūkydamas išgirdo, kaip ji šaukia. Nuėjo, pabarškino į apsaugos duris, bet niekas jo neįleido, tada agresyviau pabarškino. Niekas nieko nepaaiškino, jam pasirodė, kad ją muša. Priėjus vadovei jis paprašė, kad pažiūrėtų kodėl ji šaukia, bet buvo ignoruojamas. Ką tiksliai sakė, jis jau neprisimena, bet tikrai agresyviai elgėsi. Turėjo sulankstomą peilį. Tuo metu buvo išgėręs, turi priklausomybę alkoholiui, nesigydo, bet sutiktų gydytis. Mano, kad apsvaigimas turėjo įtaką jo tokiam elgesiui. Kai užsimano išgerti, eina su drauge į parduotuvę vogti. Mano, kad išsigydžius alkoholizmą gyvenimas pasikeistų. Šiuo metu ieško darbo, paskutinį kartą dirbo prieš metus statybose pagal individualią veiklą, dirbo prie fasadų. Gauna pašalpą, gyventi gauna nemokamai, maistą irgi duoda nemokamai, gyvena nakvynės namuose. Užimtumo tarnyboje yra registruotas 10 mėnesių. Blogai vertina savo poelgį, pats negali atsakyti kodėl taip pasielgė, gyvenime nebuvo smurtautojas. Čia pirmas kartas gyvenime, kai grasino moteriai peiliu.
Kadangi baudžiamoji byla buvo perduota teismui su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, o kaltinamasis D. Ž. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, paaiškino, kad sutinka būti teisiamas tuoj pat, nenori, jog bylos nagrinėjimas būtų atidėtas vėlesniam laikui, todėl byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 426–432 straipsniai).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant, gynėjui bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Liudytoja apklausta I. Č. parodė, kad dirba UAB „MAXIMA LT“ parduotuvės „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), direktore. 2024-09-25 dirbo nuo 08:00 val. Apie 17:30 val., eidama į parduotuvės apsaugos postą, prie posto sutiko nepažįstamą vyriškį, kuris bandė įeiti į apsaugos postą. Kadangi apsaugos poste buvo sulaikyta moteris už vagystę, apsaugos darbuotojai posto durų neatidarė, vyriškis su minėta moterimi yra pažįstami, nes jis sakė, kad nori jai paduoti jos mobilųjį telefoną. Kadangi vyriškis negalėjo patekti į apsaugos postą, tapo agresyvus, pasakė jam, kad nesinervuotų, dėl moters įvykdytos vagystės parduotuvėje yra kviečiama policija. Supykęs vyriškis ėmė ant jos rėkti, vartojo necenzūrinius žodžius, ėmė grasinti, sakydamas: „aš tave sutiksi po darbo, suspardys, sudaužys, ir visus čia išpjaus su peiliu“. Ką dar sakė, šiuo metu neatsimena. Ar vyriškis su savimi turėjo peilį, nežino, nematė. Išsigandusi dėl grasinimų, nesileido su vyriškiu į kalbas, ir nuėjo atgal į prekybos salę dirbti. Vyriškis atrodė tvarkingai, tačiau nuo jo sklido alkoholio kvapas, dėvėjo šviesios spalvos drabužius, neaukšto ūgio, vidutinio ilgio rudų plaukų. Eidama atgal link prekybos salės dar girdėjo, kaip vyriškis ėmė trankyti apsaugos posto duris, rėkavo. Maždaug po 10 minučių, prie jos priėjusi darbuotoja pasakė, kad kažkoks vyriškis prie apsaugos posto kitai darbuotojai G. N., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), grasino peiliu prie apsaugos posto, pridėjęs peilį prie kaklo. Nuėjusi pas darbuotoją G. į sandėlį, paklausė, ar jai viskas gerai, ar nesužeista, atsakė, kad sužeista nebuvo, tik išsigando. Kodėl jai grasino, nepaaiškino, daugiau aplinkybių nenurodė, tačiau suprato, kad tai gali būti tas pats vyriškis, kuris jai grasino. Greitu metu pamatė, kad atvyko policija bei UAB „Eurocash1“ apsaugos ekipažas. Kur tuo metu buvo vyriškis, nežino, tačiau atvykus policijai bei apsaugos darbuotojams, pamatė minėtą vyriškį jau sulaikytą prie apsaugos posto. Nori paminėti, kad parduotuvėje yra vaizdo stebėjimo kameros (b. l. 21).
Liudytoja apklausta G. N. parodė, kad dirba UAB „MAXIMA LT“ parduotuvėje „Maxima“ salės darbuotoja. 2024-09-25 darbą pradėjo nuo 06:00 val. ryto. Apie 17:30 val., eidama į parduotuvės apsaugos postą pas apsaugos darbuotoją, prie apsaugos posto durų pastebėjo nepažįstamą vyriškį, kuris triukšmavo, kažką rėkavo, tačiau ką sakė, negirdėjo, stengėsi nekreipti dėmesio. Priėjusi artų vyriškio, jis jai pasakė: „Aš turi peilį“. Jam tai pasakius, pamatė, kad vyriškis kairėje rankoje laiko peilį. Peilis buvo sulankstomas, metalinis, tiksliau apibūdinti negali, nes neatsimena. Tuomet vyriškis pridėjo peilį jai prie gerklės ir dar kartą pakartojo: „Aš turi peilį“. Ji staigiai atsitraukė, o tuo metu apsaugos darbuotojas K. (pavardės neatsimena, tel. Nr. nežino) atidarė duris iš apsaugos posto, o vyriškis nuleido peilį. Daugiau vyriškis jai nieko nesakė, negrasino. Kadangi buvo labai išsigandusi, greitai apsisukusi, nuėjo atgal į prekybos salę, kas vyko toliau, nežino, ar vyriškis pasišalino, taip pat nematė. Grįžusi į prekybos salę, apie įvykį papasakojo kitiems darbuotojams, taip pat parduotuvės direktorė I. papasakojo, kad minėtas vyriškis jai grasino. Minėtą vyriškį pamatė stovintį lauke, prie parduotuvės galinio įėjimo, kartu su policijos pareigūnais ir apsaugos darbuotojais. Nori paminėti, kad sužalota nebuvo, fizinio skausmo nepatyrė, tačiau labai išsigando, vyriškis jai galėjo grasinti peiliu dėl to, kad buvo nepatenkintas, kad apsaugos darbuotojai buvo sulaikę jo draugę dėl vagystės parduotuvėje. Daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių šiuo metu pasakyti negali, nes dėl patirto didelio šoko, neatsimena (b. l. 17).
Liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad yra UAB „Eurocash1“ apsaugos darbuotojas. Dirba paromis. Jo šaukinis yra „(duomenys neskelbtini)“. 2024-09-25 pradėjo savo darbą 17 val. Apie 17:25 gavo iškvietimą iš EC1 CSP (šį iškvietimą taip pat gavo EuroCash, šaukinis „(duomenys neskelbtini)“), kad yra paspaustas pavojaus miktukas UAB „Maxima“ adresu (duomenys neskelbtini), o po kurio laiko gavo skambutį, kad šioje parduotuvėje yra pilietis su peiliu ir tada buvo priskirtas dar trečias ekipažas Ekskomisarų biuras (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu jau buvo atvažiavęs vienas ekipažas EuroCash1. Pasitiko juos UAB „Maximos“ darbuotojai, kurie paaiškino, kad buvo pilietis, kuris grasino peiliu. Pats pilietis tuo metu buvo pasišalinęs. Apsaugos kambaryje buvo jo draugė, kadangi ji prieš tai šioje parduotuvėje pavogė kažkokį gėrimą. Vėliau paprašė apsaugos darbuotojo, vardo nežino, kad parodytų jiems vaizdo įrašus, kad suprasti kas būtent įvyko ir kaip atrodė minėtas pilietis. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, pamatė, kad šis pilietis tikrai rankose turėjo peilį (su ruda rankena, atlenkiamas), kuriuo jis grasino „Maximos“ darbuotojai ir tada pradėjo jo ieškoti. Piliečio aplinkui nerado, grįžę į parduotuvę pamatė, kad jis pats grįžo, bet peilio jau prie savęs neturėjo. Šis pilietis buvo su pilku megztiniu, tamsiomis kelnėmis, jaunas kažkur apie (duomenys neskelbtini) metų, sakė, kad iš Kauno atvažiavo. Iš karto pastarasis prisipažino, kad turėjo peilį, o kur jį padėjo, nesakė. Tada atvažiavo pareigūnai ir šį pilietį atidavė pareigūnams (b. l. 27).
Liudytoju apklaustas P. R. parodė, kad dirba Eurocash1 saugos tarnyboje greitojo reagavimo grupėje apsaugos darbuotoju, 2024-09-25 apie 17.37 atvyko pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini) „Maxima“ parduotuvę, kadangi buvo paspaustas pavojaus mygtukas parduotuvėje, pakeliui link parduotuvės jam paskambino įmonės Eurocash1 centrinio pulto darbuotojas ir pranešė, jog parduotuvėje yra žmogus su peiliu ir grąsina parduotuvės darbuotojams. Atvykus į parduotuvę pasitiko regiono apsaugos vadovę, vardo jos nežino, nes ji atsakinga už parduotuvės apsaugą, iškart nuvyko į apsaugos postą, kuriame sutiko tik parduotuvės Eurocash1 apsaugos sulaikytą moterį, nieko su peiliu nematė. Vėliau atvažiavo kolega iš kito ekipažo A. K., kuris dirbo ekipaže (duomenys neskelbtini). Parduotuvės apsaugos darbuotojai apsaugos poste parodė vaizdo įrašus, kuriuose matėsi vyras, kuris spardė apsaugos posto duris. Su kolega iš kito GRG ekipažo išėjo iš parduotuvės prasieiti aplinkui ir panašaus asmens nepastebėjo, kai grįžo į parduotuvės „Maxima“ apsaugos postą, jau buvo atvykęs Ekskomisarų biuro saugos tarnybos ekipažo darbuotojas, kurio vardo nežino, tačiau jis jau buvo sulaikęs minėtą vyrą, kuris grąsino su peiliu, kurio jie su kitu kolega ieškojo. Tada iškvietė policiją. Atvykus policijai, asmuo bandė patyliais pasišalinti (b. l. 31).
Liudytoju apklaustas K. B. parodė, kad dirba Eurocash1 apsaugos darbuotoju ir saugoja jam priskirtą objektą parduotuvę „Maxima“ adresu (duomenys neskelbtini). 2024-09-25 apie 17.16 sulaikė apsivogusią moterį, ji priešinosi sulaikymui ir gėrė alkoholinius gėrimus viešoje vietoje. Jis panaudojo spec. priemones, t.y. antrankius, tam kad nutraukti neteisėtus veiksmus, po kurio laiko apie 5 min. atėjo jos draugas, kurio vardo jis nežino, nes mato pirmą kartą. Tas draugas labai norėjo išlaisvinti pagautą už vagystę moterį iš apsaugos posto, pradėjo agresyviai elgtis ir vartojo necenzūrinius žodžius ir bandė užeiti į apsaugos postą, jis buvo įspėtas, kad poste jam būti negalima, tačiau asmuo per jėgą bandė užeiti, išstūmus jį ir uždarius duris, asmuo pradėjo belsti į apsaugos posto duris ir po kurio laiko pradėjo daužyti apsaugos posto duris su kojomis ir rankomis aktyviai. Atėjus parduotuvės „Maximos“ darbuotojai G. prie apsaugos posto, pastuksenus į apsaugos posto duris, minėtas asmuo stovėdamas darbuotojai už nugaros ištraukė peilį ir pridėjo peilį darbuotojai G. prie kaklo, tuo momentu jis atidarė apsaugos posto duris, minėtas asmuo patraukė peilį ir pasišalino iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) žiedo kryptimi. Taip pat norėtų paminėti, jog girdėjo kaip tas asmuo grąsino parduotuvės direktorei, kad pasigaus ją po darbo ir susidoros (b. l. 35).
Įtariamuoju apklaustas D. Ž. parodė, kad kaltę prisipažįsta pilnai. Lietuvių kalbą supranta, parodymus duos Lietuvių kalba. Psichiatrijos ligoninėje negydytas, priklausomybės ligų įstaigoje negydytas. Jis Vilniuje pastovios gyvenamosios vietos neturi, gyvena nakvynės namuose (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Vilniuje turi draugę, kuri taip pat pastovios gyvenamosios vietos neturi ir gyvena nakvynės namuose (duomenys neskelbtini). Kadangi abu neturi darbo, todėl kartas nuo karto iš parduotuvės vagia prekes, kurias arba patys suvartoja arba realizuoja. 2024-09-25 susitiko su drauge prie parduotuvės „Maxima“ adresu (duomenys neskelbtini), draugė nuėjo į parduotuvę, o jis liko lauke, nes norėjo parūkyti. Kadangi stovėjo prie centrinio įėjimo, netoli parduotuvės apsaugos posto, išgirdo savo draugės balsą sklindantį iš parduotuvės apsaugos posto, draugė klykė, šaukė. Jis norėjo išsiaiškinti kas atsitiko, todėl pradėjo belsti į apsaugos posto duris, tačiau niekas neatudarė. Po kurio laiko prie apsaugos posto durų priėjo, kaip suprato parduotuvės vadovė ir paprašė jos įleisti jį, kad galėtų išsiaiškinti situaciją. Tačiau ji jo neįleido, situacijos visiškai nesprendė, ir jis apimtas pykčio galėjo jai pagrasinti, kad susidoros su ja po darbo, tačiau kokiais žodžiais jis jai tai pasakė neprisimena. Gali būti, kad tais žodžiais kurie pasakyti pranešime apie įtarimą. Po kurio laiko jam stovint prie apsaugos posto durų priėjo kita darbuotoja, kuri norėjo įeitį į apsaugos postą, jis paprašė jos jį įleisti, tačiau ir ji atsisakė tai daryti, todėl jis neusivaldęs, išsitraukė su savimi turėtą atlenkiamą peilį ir priėjęs minėtai darbuotojai iš nugaros, pridėjo jai peilį prie kaklo. Ką jis jai pasakė neatsimena, tačiau gali būti frazė, kuri įrašyta pranešime apie įtarimą. Iškart po to jis nuo jos pasitraukė ir išėjo į lauką. Po to po kažkurio laiko avtyko apsauga ir policija ir jį sulaikė. Supranta, kad savo veiksmais sukėlė minėtoms moterims baimę ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Esant galimybei prašo taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Jam yra išaiškinta galimybė užbaigti ikiteisminį procesą pagreitinto proceso tvarka, su šia galimybe sutinka (b. l. 66-67).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu bendrą UAB „Maximos“ parduotuvės vaizdą adresu (duomenys neskelbtini), įėjimo duris, kurios atsidaro ir užsidaro automatiškai. Įėjus pro jas dar tris įėjimus, dešinėje yra įėjimas į parduotuvę, tiesiai įėjimą pro kurį galima patekti į koridorių kur kairėje yra skirtingos parduotuvės, taip pat ten yra išėjimas iš parduotuvės ir kairėje apsaugos kambarys. Įvykio vieta yra prie apsaugos kambario posto durų. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Teritorija neaptverta. Iš įvykio vietos nieko nepaimta (b. l. 37-38).
Surašytas tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių patikslinimo, kuriame nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą, tikslinant įvykio aplinkybes, gauta duomenų, kad įtariamasis D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), turėjo peilį, kuriuo grasino parduotuvės darbuotojai, o paskui pasišalino kryptimi link (duomenys neskelbtini) žiedo. Asmenį sulaikius, su savimi peilio asmuo neturėjo, todėl buvo tikrinamos apylinkės, tikslu rasti peilį pagal nurodytus požymius. Patikrinus teritoriją bei apylinkes kryptimi, kuria asmuo pasišalino, peilis nebuvo rastas (b. l. 42).
Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtas UAB „Maxima“ pateiktas vaizdo įrašas, surašytas objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas UAB „Maxima“ pateiktas vaizdo įrašas pavadinimu „ Camera 58 2024-09-25 17-26- 52_334“ iš parduotuvės „Maxima“ adresu (duomenys neskelbtini). Tarnybiniame kompiuteryje įdiegta programa „Media player“ atdarius minėto vaizdo įrašo rinkmeną, matomas centrinis parduotuvės įėjimas. Filmuojamas holas viduje iš viršaus. Vaizdo įraše matomos įėjimo/išėjimo durys, taip pat durys į apsaugos postą. Ant durų matomas užrašas „APSAUGA“. Šalia minėtų durų stovi klientų daiktų saugykla. Vaizdo įraše matoma, kaip prie saugyklos stovi įtariamasis D. Ž.. Pastarasis dėvi šviesios spalvos megztinį su kapišonu, ant kurio matomas užrašas „New York“, tamsios spalvos kelnes, tamsios spalvos batus. D. Ž. stovi prie saugyklos, bei kalbasi su vyresnio amžiaus vyriškiu, kuris dedasi prekes į saugyklą. Vaizdo įrašo 13 s. prie apsaugos posto durų prieina šviesių plaukų moteris, dėvinti mėlynos spalvos liemenę su užrašu „Maxima“ (nukentėjusioji G. N.), kuri pabeldžia į apsaugos posto duris. Tuomet matoma kaip D. Ž. jai kažką sako, tarp jų vyksta trumpas pokalbis. Vaizdo įrašo 30 s. matoma, kaip D. Ž. prieina G. N. už nugaros, dešinę ranką uždeda ant daiktų saugyklos plokštės, kairę ranką laiko už nugaros, kurioje yra aiškiai matomas užlenktas peilis. D. Ž. stovi G. N. už nugaros labai arti prikišęs veidą G. N. prie veido ir kažką sako, po ko moteris pakreipia galvą į dešinę. Tuomet D. Ž. pakelia kairę ranką ir apkabindamas ja, pridedą peilį G. N. prie kaklo (gerklės) (34 s.). G. N. dešine ranka nustumia pastarojo kairę ranką, kurioje aiškiai matomas atlenktas peilis (38s.). Tuomet apsaugos darbuotojas atidaro apsaugos posto duris ir D. Ž. sulenkia peilį ir išeina iš parduotuvės. G. N. grįžta į parduotuvės vidų. Vaizdo įrašo trukmė 46 s (b. l. 45-46).
Motyvuojamoji dalis
III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015, 2K-139-511/2020). Grasinimas turi būti realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo D. Ž. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. Ž. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad UAB „MAXIMA“ parduotuvėje, stovėdamas šalia apsaugos posto grasino parduotuvės direktorei sakydamas „aš tave sutiksiu po darbo, suspardysiu, sudaužysiu, ir visus čia išpjausiu su peiliu“, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, stovėdamas šalia apsaugos posto, rankoje laikydamas sulankstomą peilį pridėjo jį prie jo priėjusiai salės darbuotojai prie gerklės sakydamas „aš turiu peilį“ ir tokiu būdu grasino nužudyti arba sunkiai sutrikdyti jų sveikatą, dėl ko pastarosioms buvo pakankamas pagrindas manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas.
Sprendžiant dėl grasinimo realumo, t. y. ar nukentėjusiosios turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog D. Ž. grasinimas gali būti įvykdytas, pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis nukreipdamas peilį į nukentėjusiasias, grasino suspardyti, sudaužyti, visus išpjauti su peiliu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios nurodė, kad išsigando tokių grasinimų. Todėl galima teigti, kad nukentėjusiosios turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas būtų įvykdytas ir suvokė joms išsakytus žodžius kaip realią grėsmę. Dėl šių aplinkybių teismas neabejoja, kad nukentėjusiosios grėsmę sau vertino kaip realią.
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų parodymai (b. l. 17, 21, 27, 31, 35), objektų apžiūros protokolas (b. l. 45-46).
Taigi, minėti įrodymai leidžia spręsti, kad D. Ž. suprato, jog grasinimą sužaloti išsakė ir išreiškė tokia forma, kad nukentėjusiosios turėjo pagrindą patikėti, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats norėjo tokios nukentėjusiųjų būsenos, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Ta aplinkybė, kad savo ketinimų jis galimai įgyvendinti neketino, jo veikos kvalifikacijai reikšmės neturi. Todėl jo veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.
IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai
BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Spręsdamas dėl D. Ž. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryta viena nesunki nusikalstama veika), padaryta veika yra baigta, įvykdyta veikiant tiesiogine tyčia, bei D. Ž. asmenybę – teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Apibendrinant visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra laisvės apribojimo bausmė. Taigi, už padarytą BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą D. Ž. skirtina 1 metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmė, įpareigojant jį: 1) per 3 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje; 2) per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 4) gydytis nuo alkoholizmo; 5) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kadangi kaltinamasis D. Ž. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka bei atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skiriama galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį: 1) per 3 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje; 2) per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 4) gydytis nuo alkoholizmo; 5) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Į bausmės laiką įskaityti D. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 25 d., 18.03 val. iki 2024 m. rugsėjo 26 d. 16.30 val. (b. l. 54-57, 58-59), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
Ikiteisminio tyrimo metu D. Ž. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nutarta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo D. Ž. BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi bylą teisme nuspręsta nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, todėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas. Taigi šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiu atveju gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba) teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šios išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais – paliekama saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant jį: 1) per 3 (tris) mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje; 2) per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 4) gydytis nuo alkoholizmo; 5) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį: 1) per 3 (tris) mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje; 2) per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 4) gydytis nuo alkoholizmo; 5) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Į bausmės laiką įskaityti D. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 25 d., 18.03 val. iki 2024 m. rugsėjo 26 d. 16.30 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
D. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų advokatui apmokėti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.