- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-15
- Bylos Nr.
- 2S-1128-273/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02361-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Kreditorius
- J. G.
- Suinteresuotas asmuo
- T. B., V. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. J., atstovaujančio išieškotoją J. G. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys T. B., V. B. ir antstolis S. U..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. J. išieškotojos J. G. vardu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas nustatyti skolininko T. B. turto dalį, esančią bendroje su skolininko sutuoktine V. B. nuosavybėje: 1) skolininko T. B. turto dalimi nustatyti pusę skolininko sutuoktinės V. B. darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų; 2) automobilį Volvo, V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ident. Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Prašyme nurodė, kad antstolis S. U. vykdomojoje Nr. 0034/15/01329 2017 m. vasario 2 d. patvarkymu Nr. S-17000351 pasiūlė išieškotojai kreiptis su prašymu į teismą nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, kadangi antstolis skolininko neranda.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjui nustatė septynių dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos prašymo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad prašymas nepasirašytas nei pareiškėjo, nei išieškotojos, nėra pateikta duomenų apie pareiškėjo aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, duomenų, jog pareiškėjas yra išieškotojos artimas giminaitis ar sutuoktinis (sugyventinis), prašymo priedų kopijos nepatvirtintos, nepateikta įrodymų, kad pareiškėjo nurodytas turtas yra antstolio aprašytas ir areštuotas, nepateikta prašymo ir jo priedų kopijų, kad po vieną tektų kiekvienam suinteresuotam asmeniui, nenurodytas pagrindas, kuriuo remiantis pareiškėjas prašo nustatyti skolininko turto dalį tik į nurodytą automobilį.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas pateikė patikslintą prašymą, kuriame be pradiniame prašyme nurodytų reikalavimų papildomai prašė pripažinti skolininko turto dalimi automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ident. Nr. (duomenys neskelbtini) .
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 28 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
6. Teismas, įvertinęs patikslinto prašymo turinį ir jo priedus, nustatė, kad pareiškėjas pilnai nustatytų trūkumų nepašalino, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jog jis turi teisę CPK nustatyta tvarka atstovauti J. G. interesus civilinėje byloje, nepateikė tinkamai patvirtintų procesinių dokumentų kopijų, tiek prašymo ir jo priedų kopijų, kad po vieną tektų suinteresuotiems asmenims.
7. Teismas konstatavo, kad remiantis CPK 115 straipsnio 3 dalimi yra pagrindas pareiškėjo prašymą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskirajame skunde pareiškėjas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį kaip nepagrįstą ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Prašymas atitinka CPK reikalavimus;
1.2. Pareiškėjas pateikė įrodymus atstovauti J. G. civilinėje byloje;
1.3. Teismas pažeidė CPK 180, 181, 183, 185 straipsnių ir 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas;
1.4. Teismas pažeidė CPK 179 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, atsisakydamas rinkti įrodymus savo iniciatyva ir naudotis duomenis iš teismų informacinės sistemos ar kitų registrų, pažeidė išieškotojos, visuomenės ir valstybės teises ir teisėtus interesus;
1.5. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 29, 30 straipsnių nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
10. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Bylos duomenys patvirtina, kad išieškotojos J. G. vardu patikslintą prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo elektroniniu parašu pasirašė ir elektroninių ryšių priemonėmis Kauno apylinkės teismui pateikė pareiškėjas V. J., remdamasis išieškotojos 2013 m. liepos 25 d. išduotu notaro patvirtintu įgaliojimu, kuriuo išieškotoja J. G. įgalioja savo sūnų V. J. atstovauti jai visose teismo įstaigose. Atstovo procesinio dokumento pasirašymas ir pateikimas teismui atstovaujamojo vardu yra prilyginamas jo atstovavimu teisme. CPK 56 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Šiuo atveju aktualus šio straipsnio 4 punktas, kuriame nustatyta, kad atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Ši įstatymo norma reiškia, kad atstovu teisme gali būti ne bet koks fizinis asmuo, bet tik toks, kurį su atstovaujamuoju sieja atitinkami giminystės, santuokiniai (sugyventinio) santykiai. Net ir esant nurodytiems giminystės ar santuokiniams santykiams, toks asmuo vien tokiu pagrindu negali būti atstovas pagal pavedimą teisme, kadangi turi būti ir kitas juridinis faktas – toks asmuo dar turi turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Ši įstatymo norma taip pat reiškia, kad aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo turėjimas savaime nesuteikia teisės teisme atstovauti bet kuriam asmeniui, nes, kaip minėta, juos turi sieti atitinkami giminystės, santuokiniai (sugyventinio) santykiai. Tik esant abiejų juridinių faktų sudėčiai (esant abiem faktams) asmuo turi atitinkamas atstovavimo teises teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2011).
12. Pareiškėjas V. J. kartu su patikslintu prašymu pateikė Vilniaus universiteto bakalauro diplomo ir Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto diplomo kopijas. Iš minėtų įrodymų matyti, kad pareiškėjui atitinkamai yra suteiktas anglų filologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir pripažinta vokiečių kalbos mokytojo kvalifikacija. Pareiškėjas neturi aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, todėl neturi teisės atstovauti savo motinai J. G. teisme pagal pavedimą.
13. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog pareiškėjas nepašalino visų jam nutartyje nurodytų trūkumų, todėl pagrįstai ir teisėtai pripažino pareiškėjo pateiktą prašymą nepaduotu bei grąžino jį pareiškėjui. Naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.