Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1, 3 d., prie paskirtos bausmės pridėta Šiaulių apygardos teismo 2007 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, ir galutinė subendrinta bausmė R. V. paskirta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2007 m. kovo 18 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y., 2007 m. birželio 7 d.

Iš R. V. priteista 2662,30 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nuteistas už tai, kad 2007 m. kovo 17 d., apie 20 val. 00 min., Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini) name, sudavė D. V. rankomis ne mažiau kaip keturis kartus į pilvą, krūtinę ir veidą, taip padarydamas jai sunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 7 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę. Taip pat prašo į bausmės laiką įskaityti pagal Šiaulių apygardos teismo 2007 m. sausio 18 d. nuosprendį laikinajame sulaikyme ir suėmime jo išbūtą laiką nuo 2004-01-30 iki 2004-02-29, ir nuo 2006-09-05 iki 2007-01-18.

Apeliantas nurodo, jog teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajai D. V. jis sudavė ne turėdamas tikslą ją sužaloti, o nesusivaldęs dėl nuolatinio jos girtavimo, ką patvirtino jų duktė A. V. , teigia, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusioji jam atleido ir pretenzijų neturi. Taip pat apeliantas mano, jog teismas neatsižvelgė į jo pastangas apsaugoti dukrą nuo neigiamos motinos įtakos ir sustabdyti D. V. nuo degradacijos, dėl ko jam paskyrė per griežtą bausmę. Teigia, jog atlikus tokią griežtą bausmę, jo amžiaus žmogui bus sunku adaptuotis socialinėje aplinkoje, jis praras galimybę įsidarbinti, nutrūks jo ryšys su artimu žmogumi – tėvu, kuris yra garbaus amžiaus ir kuriam reikalinga jo pagalba. Todėl mano, jog jam paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl R. V. neteisingai paskirtos bausmės (LR BPK 328 str. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. V. bausmę, pažeidė bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, nes tinkamai neįvertino visų Baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių, turinčių reikšmę teisingos bausmės skyrimui, kas įtakojo pernelyg griežtos bausmės nuteistajam paskyrimą.

Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. V. įvykdė tyčinį sunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia, įvykdytas ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad konfliktas tarp R. V. ir nukentėjusiosios kilo dėl pastarosios piktnaudžiavimo alkoholiu. Tačiau teismas, skirdamas R. V. bausmę, neįvertino tos aplinkybės, jog ankstesniu nuosprendžiu R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 182 str. 1 d., t.y., už nusikaltimus nuosavybei, padarytus 2000 metais, o skundžiamu nuosprendžiu – už nusikaltimą žmogaus sveikatai, t.y., už visiškai skirtingo pobūdžio nusikalstamas veikas. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog R. V. sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai padarė dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių šeimoje, kam įtakos turėjo nukentėjusiosios piktnaudžiavimas alkoholiu. Todėl, nors R. V. skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nėra pagrindo pripažinti, jog jo asmenybės bruožuose, gyvenimo būde buvo susiformavusios antivisuomeninės apraiškos, nepagarba bendro gyvenimo taisyklėms ar galiojančioms teisės ir moralės normoms. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. V. charakterizuojamas teigiamai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, o iš nuteistojo bei nukentėjusiosios dukters A. V. parodymų (b.l. 42-43) matyti, kad visas šeimoje ir buityje kylančias problemas spręsdavo tėvas, nes motina šias problemas spręsdavo alkoholiu, tėvas rūpinosi ir materialine šeimos gerove. Visos paminėtos aplinkybės liudija, jog kaltininko gyvenimo būdas, moralinės, intelektualinės ir socialinės nuostatos tiesiogiai nesąlygojo nusikaltimo padarymo. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji atleido R. V. ir pretenzijų dėl sužalojimo jam neturi. Tokią poziciją nukentėjusioji išreiškė pirmosios instancijos teisme, tai patvirtino ir pareiškimu apeliacinės instancijos teismui, prašydama nuteistojo skundą dėl bausmės sušvelninimo tenkinti. Be to, iš apeliacinėje instancijoje gautos pažymos matyti, jog R. V. serga aktyvia plaučių tuberkulioze, jam reikalingas sistemingas gydymas.

Tokiu būdu, įvertinusi visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, tame tarpe ir tas, į kurias skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, t.y., į teigiamą R. V. asmenybės charakteristiką, jo brandų amžių, prastą sveikatos būklę, į nukentėjusiosios poziciją, kolegija daro išvadą, jog nuosprendžiu R. V. paskirta bausmė, kuri nors ir yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis, yra aiškiai per griežta. Dėl to pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė švelninama.

Dėl atliktos bausmės įskaitymo

Jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą, bausmes subendrina vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio taisyklėmis. Taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis, todėl pagal ankstesnį nuosprendį atlikta bausmė į subendrintą bausmę neįskaitomas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, 2007 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pripažinęs apeliantą kaltu ir paskyręs bausmę, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio taisyklėmis, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėjo 2007 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį (6 mėnesius) ir paskyrė apeliantui galutinę subendrintą bausmę. Kadangi buvo pridėta neatliktos bausmės dalis, teismas pagrįstai neįskaitė pagal 2007 m. sausio 18 d. nuosprendį atliktos bausmės į subendrintą bausmę. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – LR BK 64 straipsnį, todėl apeliacinio skundo motyvais keisti nuosprendžio nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p. ir 331 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 7 d. nuosprendį pakeisti.

R. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. paskirtą bausmę sušvelninti iki 2 metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1, 3 d., prie paskirtos bausmės pridėti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę R. V. paskirti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.