Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nuosavybe nustatymo pagal pareiškėjo AB „Panevėžio energija“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. S., R. S., UAB „Panevėžio būstas“, antstoliui Sauliui Ramanauskui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų - antstolio 2015-10-14 Patvarkymo Nr.S-3.5-10065- matyti, kad antstolio S.Ramanausko kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš V. S. išieškotojų AB “Panevėžio energija”, UAB “Panevėžio būstas ” naudai . Vykdymo procese buvo areštuotas 2-jų kambarių butas (duomenys neskelbtini), priklausantis V. S. ir R. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ( b.l. 5-8), o antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.); prievolei esant asmeninei iš asmeninio sutuoktinių turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.); iš asmeninio sutuoktinių turto, kai abu kreditoriai yra solidarieji skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 str.).

CPK 667 str. reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo klausimus. Šio straipsnio 1 d. numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, aptariama CPK norma numato veiksmus, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu yra reikalinga areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia turtas areštuojamas, o tik po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš antstolio patvarkymo matyti, jog antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų: areštavo nekilnojamąjį turtą ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su jos sutuoktiniu R. S., nustatymo. Pagal CPK 667 str. tvarka paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas .Nustatyta, kad suinteresuoti asmenys V. S. ir R. S. yra sutuoktiniai (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)), duomenų apie santuokos nutraukimą nėra, skolos yra susidarę santuokos metu. Kaip jau minėta, pagal CK 3.88 str. 1 d. 1 p. turtas, įgytas po santuokos abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu, pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe. Tokiu atveju skola gali būti išieškoma ne iš bendrosios jungtinės nuosavybės, o iš skolininko turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Pažymėtina, jog jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.). Bylos duomenimis vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.).

Pagal CK 3.117 str. sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Tuo tarpu nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.), tokie atvejai nurodyti CK 3.123 str., konkrečioje byloje juos nustato teismas. Šioje byloje nėra duomenų, kad yra reikalinga nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl išieškotojo prašymas tenkintinas nustatant, kad V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Išieškotojas taip pat prašo leisti visą turtą - butą realizuoti, ½ dalį gautų lėšų pervedant R. S.. Šis prašymas atmestinas. Pagal CPK 667 str. 4 d. išieškotojas turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip, kad būtų galima iš jos išieškoti, o CK 4.90 str. 3 d. nustato, kad bendraturčio kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį dėl skolininko dalies atidalijimo. CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad su prašymu dėl skolininkui priklausančios dalies nustatymo antstoliui pasiūlius į teismą gali kreiptis kreditorius arba bendraturčiai, taip siekiant patenkinti kreditoriaus interesus (nustačius skolininko dalį turte, galima iš jos išieškoti) ir nepažeisti kito bendraturčio teisių (išieškojimas nukreipiamas tik į skolininko dalį). Vykdymo procese nustatant skolininko turto dalį taikomos CK trečiosios knygos normos (CK 3.117 str. 1 d., CK 3.123 str. 1 d., CK 4.92 str. 1 d.). Taigi, vykdymo procese yra tik nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas. Kaip matyti, kreditorius kaip savo teisių gynimo būdą pasirinko CPK 667 str. numatytą galimybę nustatyti skolininko turto dalį bendrame turte, o nesikreipė su ieškiniu ( ginčo teisena), kaip bendraturčio kreditorius dėl skolininko dalies atidalijimo pagal CK 4.90 str. nuostatas. Tokiu būdu, pasirinkęs tokį teisių gynimo būdą, kreditorius neturi teisinio pagrindo leisti prašyti realizuoti visą butą, nes taip būtų pažeistos bendrasavininkio R. S. nuosavybės teisės.

Sutinkamai su CPK 667 str. 2 d. nustatytina naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 str., 666-667 str. teismas

nutarė:

Pareiškėjo AB „Panevėžio energija“ prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkei V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad V. S. ir R. S. butu UN (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), naudojasi bendrai.

Likusioje dalyje prašymą atmesti.

Nutartis skundžiama per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.