Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. M. B. skundą atsakovei Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnybos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2023-12-19 sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjos patikslintą ieškinį dėl servituto nustatymo gyvenamajam namui, kuris pagal pareiškėjos motinos testamentą buvo paveldėtas pareiškėjos ir jos brolio. Atsižvelgiant į tai, kad teisinė pozicija dėl servituto nustatymo buvo suderinta su pačia pareiškėja, laikoma, kad antrinė teisinė pagalba jai buvo suteikta pagal Tarnybos Kauno skyriaus 2018-05-21 sprendimą ir Tarnyba pagrįstai sukonkretino antrinės teisinės pagalbos teikimo apimtį pareiškėjai. Tarnybos nuomone, pareiškėjos interesai buvo laiku ir tinkamai įgyvendinti efektyviausiu būdu, advokatei aptarus ir suderinus poziciją su pareiškėja (kaip minėta, teismui teiktas ieškinys pasirašytas ir pačios pareiškėjos). Mano, jog, tuo pačiu Tarnybos sprendimu pareiškėjai negali būti teikiama antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, taip pat pareiškėja nenurodo kokius palikimo priėmimo klausimus ji dabar pageidauja išspręsti. Advokatė paaiškino Tarnybai, kad po Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023-12-19 sprendimo pareiškėja į advokatę nesikreipė dėl kitų klausimų, susijusių su palikimo priėmimu.

Teigia, kad šiuo atveju, faktinių aplinkybių nenurodymas Tarnybos sprendime nesudaro pagrindo teigti, kad Tarnybos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi iš faktinių aplinkybių akivaizdu, jog pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl servituto nustatymo Tarnybos Kauno skyriaus 2018-05-21 sprendimo pagrindu ir pareiškėja jai teikiama antrine teisine pagalba dėl servituto nustatymo aktyviai naudojosi.

Paaiškina, jog civilinės bylos dėl servituto nustatymo (bylos Nr. e2-4413-939/2023) nagrinėjimo metu pareiškėja advokatės prašė parengti ieškinį dėl įpareigojimo bendraturtį šildyti visą gyvenamąjį namą, advokatė atsakė „vėliau“.

Nurodo, kad pareiškėja 2024-01-09 raštu Tarnybos prašė leisti advokatei parengti apeliacinį skundą. Atsakymo, kad advokatei leista parengti apeliacinį skundą, pareiškėja negavo, bet gavo 2024 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)TP-18-P-1862-3, kuriuo neteisėtai, nenurodant priežasčių pakeistas 2018-05-21 sprendimu Nr 2.1.(NTP-2)-18-T-1862-9257 skirtos antrinės teisinės pagalbos turinys.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024-05-06 sprendimo, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjos skundas ir panaikintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024-02-27 sprendimas pakeisti antrinės teisinės pagalbos teikimo pagrindą.

Administracinėje byloje buvo nustatyta, kad atsakovė 2023-08-10 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo civilinėje byloje dėl testamento vykdymo reikalinga pagalba procesinių dokumentų rengimui ir atstovavimui byloje. Pareiškėja siekė taikaus susitarimo su broliu byloje. 2018-05-21 tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. 2.1. (NTP-2)-18-T-2653-10090 )-18-T-2653-10090 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo, 2022-02-28 pareiškėjai paskirta advokatė. Tarnybos Kauno skyriaus 2023-04-20 sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-18-P-1862-148 antrinės teisinės pagalbos teikimas pratęstas iki 2024-03-31.

2023-12-19 Alytaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-4413-939/2023 priėmė sprendimą pagal patikslintą pareiškėjos ieškinį atsakovui J. M. dėl servituto nustatymo. Ieškinys buvo tenkintas iš dalies – nustatytas neatlygintinas servitutas daliai gyvenamojo namo patalpų. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

2024-02-22 gautas pareiškėjos advokatės prašymas išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę pagalbą remiantis 2022-02-28 Tarnybos Kauno skyriaus sprendimu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyrius nustatęs, kad civilinėje byloje Nr. e2-4413-939/2023 faktiškai antrinė teisinė pagalba buvo suteikta dėl servituto nustatymo, pareiškėja buvo informuota apie esamą situaciją, 2024-02-27 sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-18-P-1862-3 pakeitė Tarnybos Kauno skyriaus 2018-05-21 sprendimo pagrindą į civilinėje byloje dėl servituto nustatymo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmosios instancijos teisme.

Pareiškėja teigė, kad ginčijamu sprendimu Tarnybos Kauno skyrius nenurodydamas priežasčių pakeitė 2018-05-21 sprendimu skirtos antrinės teisinės pagalbos turinį.

Pareiškėja nesutikdama su ginčijamu sprendimu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją.

2024-05-06 Lietuvos administracinių ginčų komisija priėmė sprendimą Nr. 21RE-(AG-283/04-2024) dėl pareiškėjos skundo dėl atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo panaikinimo, kuriuo pareiškėjos skundas tenkintas ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024-02-27 sprendimas Nr. (8.1 Mr)TP-18-P-1862-3 „Dėl 2018-05-21 sprendimo Nr. 2.1. (NTP-2)-18-T2653-10090“ buvo panaikintas.

Teismas, vertindamas administracinėje byloje kilusį ginčą, visų pirma pabrėžia, jog šiuo atveju ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, kuris nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (Įstatymo 1 str. 1 d.).

Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsisakymo teikti, nutraukimo, taip pat ir advokato pakeitimo (VGTPĮ 9 straipsnis, 18 straipsnis). Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje (VGTPĮ 18 straipsnis). Iš šios VGTPĮ nuostatos matyti, kad nėra baigtinio pagrindų, kuriems esant gali būti pakeičiamas antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, sąrašo, todėl Tarnyba sprendimą turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Tarnybos teisė, bet ir VGTPĮ nustatyta pareiga įgyvendinant 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

Teismas, vertindama pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – ir Chartija). Pagal Chartijos nuostatas ši teisė reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką (Chartijos 41 str. 1 d.). Chartijos 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisė į gerą administravimą apima: kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę, kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo; administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 str. 4 d. 6 p. nustato, kad sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, taip pat, turi būti nurodyta antrinės teisinės pagalbos suteikimo arba atsisakymo ją teikti pagrindai.

Lietuvos Respublikos Administracinių ginčų komisijų įstatymas numato, kad į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ar jos teritorinį padalinį (toliau – administracinių ginčų komisija) jų kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Su prašymais į administracinių ginčų komisiją kreipiasi viešojo administravimo subjektai, o su skundais – kiti asmenys. Remiantis susiklosčiusia teismų praktika ir atsižvelgiant į pareiškėjo situaciją, reiškia, kad kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija turi tirti veiksmus, kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumui. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą.

Pareiškėja kreipėsi į Ginčų komisiją prašydama panaikinti atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą. Ginčų komisija pareiškėjos skundą tenkino ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024-02-27 sprendimą Nr. (8.1 Mr)TP-18-P-1862-3 „Dėl 2018-05-21 sprendimo Nr. 2.1. (NTP-2)-18-T2653-10090“ panaikino.

Byloje buvo nustatyta, kad pagal testamentą pareiškėjos broliui palikta visa namo dujinio šildymo sistema ir jos aptarnavimas. Pareiškėjos brolis turėjo pasirūpinti, kad jo ir pareiškėjai paliktose patalpose šildymo sezono metu būtų užtikrinamas šildymas, tačiau jis šios pareigos nevykdė. 2001 metais pareiškėjos brolio prašymu buvo atjungtas gamtinių dujų tiekimas į gyvenamąjį namą, tuo pačiu pareiškėjai nebuvo užtikrintos sąlygos gyventi patalpose šildymo sezono metu. Pareiškėja šiuo atveju prašė, kad jai butų perleistos patalpos ar paskirtas servitutas, nes jos brolis neparduoda ir nesumoka ¼ dalies šios valdos rinkos vertės.

Tarnyba suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą bei paskyrė pareiškėjai civilinėje byloje atstovauti advokatę.

2018-05-21 sprendimu Tarnyba suteikė antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo ir susijusių klausimų išsprendimo, parengti procesinius dokumentus ir atstovauti teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad pati pareiškėja nurodė teikdama prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos, kad jai reikalingas atstovavimas, nes ji siekia kreiptis į teismą dėl testamento vykdymo.

Tuo tarpu Tarnyba vadovaudamasi teisinės pagalbos teikimo kokybės, efektyvumo, ekonomiškumo principais pakeitė 2018-05-21 sprendimu nustatytą pagrindą, t. y. teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl servituto nustatymo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Lietuvos Respublikos Administracinių ginčų komisija ginčijamame sprendime nustatė, kad antrinė teisinė pagalba kiekvienu atveju yra suteikiama konkrečioje byloje ir konkrečioms teisinėms paslaugoms teikti. Konstatuoja, kad antrinės teisinės pagalbos apimtis ir sąlygos yra siejamos su konkrečių bylų, kuriose pagalba yra teikiama skaičiumi. Sprendimas taip pat laikomas pavedimu advokatui teikti pagalbą ir tuo pačiu advokato įgaliojimą patvirtinantis dokumentas. Šiuo atveju Tarnybos sprendime visais atvejais turi būti apibrėžtas tokios antrinės teisinės pagalbos turinys ir apimtis. Ginčų Komisija konstatavo, kad skundžiamu sprendimu buvo pabloginta pareiškėjos padėtis ir susiaurintos antrinės teisinės pagalbos turinys.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, ginčijamą sprendimą bei šalių išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad Tarnyba neveikė įstatymo nustatytose ribose, nevertino pareiškėjos situacijos ir neatsižvelgė į jos, t. y. asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, prašymus ir teisėtus interesus. Laikytina, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas neatitiko gero viešojo administravimo nuostatų.

Sutiktina su Ginčų Komisijos motyvais, jog ginčijamame sprendime nurodytas teisinis pagrindas tiesiogiai siejamas su asmens finansine padėtimi ir aplinkybė, kad pareiškėjai buvo suteikta pagalba dėl servituto nustatymo nepagrindžia argumentų, dėl ko atsakovas atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą dėl palikimo priėmimo, tokio sprendimo pakeitimo priežastys nenurodytos.

Remiantis bylos duomenimis Ginčų komisija nustatė, kad keisdamas teisinį sprendimo pagrindą atsakovas netinkamai reagavo į pareiškėjos poziciją ir neatsižvelgė į jos nuomonę priimdamas antrinės teisinės pagalbos teikimo sprendimus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai buvo siunčiama korespondencija apie nustatytas aplinkybes ar, kad tai buvo aptarta žodžiu tinkamai. Pareiškėja nesutinka su tokiu sprendimo teisinio pagrindu pakeitimu. 2018-05-21 Tarnybos sprendimu antrinė teisinė pagalba buvo suteikta dėl servituto nustatymo, t. y. su palikimo priėmimu susijusių klausimų nagrinėjimo, o pakeistame sprendime nurodyta, kad pagalba pareiškėjai teikiama civilinėje byloje dėl servituto nustatymo, parengti procesinius dokumentus. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad buvo netinkamai atliktas situacijos vertinimas, nebuvo surinkti visi įrodymai bei sprendimo priėmimo aplinkybės buvo išnagrinėtos neišsamiai, neužtikrinant šalių lygybės, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų. tokiu būdu nebuvo sudaromos tinkamos sąlygos užtikrinti teisingą ir visapusišką pareiškėjos atstovavimą teismo procese. Laikytina, kad pirmame sprendime nurodoma, kad teisinis pagrindas nustatytas dėl palikimo priėmimo klausimų išsprendimo.

Jokių kitų konkrečių administracinio teisinio pobūdžio argumentų, susijusių su netinkamu viešojo administravimo procedūrų vykdymu, ginčijamo atsakovės sprendimo neatitikimu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normoms, pareiškėjas nenurodė. Išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu teismas pripažįsta, kad ginčijamas atsakovės sprendimas priimtas nepažeidžiant galiojančių teisės aktų nuostatų, o įvertinus ginčijamo akto turinį, konstatuotina, jog jis yra pakankamai motyvuotas Viešojo administravimo įstatymo nuostatų prasme, jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas, priimant jį nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Apibendrinus anksčiau išdėstytą, teismas Ginčų Komisijos sprendimui iš esmės pritaria ir akcentuoja, kad nebuvo pagrindo kitokiai išvadai, nei padaryta Komisijos sprendime, todėl šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, kad skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų Komisijos ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti jos sprendimą. Sprendimas yra atitinkantis šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, o tuo pačiu pagrįstas bei teisingas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024-05-06 sprendimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.