- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2024-11-27
- Bylos Nr.
- 1-80-380/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-4-00024-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotai atstovei Orintai Samanavičiūtei-Andrulevičienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, Lietuvoje nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, gyvenantis Kaliningrado sr., Gusevo m., (duomenys neskelbtini), dirba sandėlininku, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 199² straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o būtent:
A. M. pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004-05-26 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 4-981 redakcija ) 3 punkto, 3.1., 3.1.1., 3.2 papunkčių reikalavimus, numatančius, kad: „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartis ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <... >, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“ ir falsifikuotus <...> tabako gaminius <....>“, 4 punkto 4.1, 4.1.1. ir 4.1.2. papunkčių reikalavimus, kurie numato, kad ,,Fiziniams asmenims leidžiama <...> gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, t. y., 2000 vienetų cigarečių, jeigu prekės įvežtos iš Europos Sąjungos valstybių narių ir 200 vienetų cigarečių, jeigu prekės įvežtos iš trečiųjų šalių“. Jis laikotarpiu nuo 2023-08-09 21.25 val. iki 2023-08-11 8.06 val., Latvijos Respublikoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytojoje vietoje į A. M. priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotų transporto priemonių, t. y., vilkiko IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabę KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatytiems asmenims pakrovus falsifikuotų 196 000 pakelių cigarečių ,,Prince Rich Taste“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais yra 807 942,00 eurų ir viršija 900 MGL dydžio sumą, A. M.ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2023-08-11 8.06 val., vairuojamo vilkiko IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabėje KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), cigaretes iš Latvijos Respublikos išvežė ir neteisėtai šias cigaretes gabeno iki tol, kol 2023-08-11 17 val. 45 min. Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto posto Klaipėdos centriniame terminale, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, muitinio patikrinimo metu jas rado ir sulaikė Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai.
Kaltinamasis A. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad pamatęs, koks yra krovinys jo sunkvežimyje, jis prisipažino, kad ten buvo tikrai cigaretės. Jis prieš tai nežinojo, kad sunkvežimyje yra cigarečių krovinys, jis nesiruošė vežti cigaretes. Jis gyvena Kaliningrado sr., įsigijo sunkvežimį, nes prasidėjus karui atsirado daug krovinių, o su rusiškais numeriais neleido įvažiuoti į Lietuvą, pasikrauti krovinių. Jis 2023 m. rugpjūčio mėnesį įsigijo nebrangų sunkvežimį ir ruošėsi važiuoti į Lietuvą ir į Kaliningradą. Krovinių buvo daugybė ir uždarbis buvo didesnis. Jis už vilkiką sumokėjo grynaisiais pinigais. Porą kartų važiavo su vilkiku, bet nespėjo gauti pinigų už vežimą, nes už krovinių pervežimus mokėjimai atidedami iki 3 mėnesių. Jis dar nebuvo oficialiai įdarbintas toje įmonėje, kurios vardu pirko vilkiką. Turi sertifikatą, leidžiantį vairuoti sunkvežimius ir pervežti krovinius. Visi pinigai turėjo nukeliauti įmonei, kurios vardu buvo registruotas vilkikas. Sunkvežimį įsigijo, norėdamas vežti krovinius, nes buvo labai daug krovinių ir buvo didelė paklausa. Jis stovėjo terminale Kybartuose, privažiavo automobilis, išlipę du jauni vyrai paklausė, ar jis gali vežti krovinius kitur, ne tik į Kaliningradą, ir pasiūlė uždirbti daugiau 400–500 eurų nei važiuojant į Kaliningradą. Pasakė, kad reikės įvažiuoti į keltą, kuris plauks į Švediją. Paaiškino, kad reikės duoti jiems mašiną, jie pakraus krovinį, jis turės įvažiuoti į keltą, o po to išvažiuoti iš kelto, ir visas darbas. Jis iš karto suprato, kad gali būti kvaišalai, gali būti dar koks nors krovinys, kurio negalima vežti. Jam garantavo, kad tokio krovinio nebus. Jis turi pažįstamų, draugų, jau 10 metų gyvena Kaliningrado sr., jam pasakė jo pažįstamo vardą ir pavardę, kuris jį rekomendavo. Jis tą žmogų pažįsta, todėl sutiko. Už to krovinio vežimą į Švediją turėjo būti sumokėta jam grynaisiais pinigais, jis be direktoriaus žinios nusprendė jį vežti. Paklausė, kur atiduoti mašiną, jie paaiškino, kad Kaune yra prie autostrados įvažiavimas į aikštelę, ir pasakė, kad pakrovę krovinį vilkiką grąžins. Jis degalinėje buvo pasilikęs savo automobilį, kai atidavė vilkiką, jis su savo mašina išvažiavo namo. Turi Marijampolėje draugų, kurie jį parvežė. Tie žmonės atėjo ir pasakė jo draugo iš Kaliningrado sr. vardą ir pavardę, kad šis garantuos už juos. Todėl ir davė mašiną. Po to, kai mašina bus pakrauta, turėjo atsiimti prie įvažiavimo į Klaipėdą, kairėje pusėje degalinėje. Į degalinę atvažiavo su žmogumi iš Marijampolės, vienu iš tų 2 žmonių. Jie susitiko Marijampolėje, po to pasiskambino, nes turėjo jo rusišką telefono numerį, jie rusiškai bendravo. Paskambinę pasakė, kad mašina bus Klaipėdoje. Kelto bilietą jis užsisakė per agentūrą, naudojo tą patį telefoną, reikėjo išsiųsti padarytą pavedimą. Tik kartą užsakinėjo bilietą. Kai atėjo žinutė, telefonas galėjo būti likęs mašinoje, jis nebuvo jo pasiėmęs, nes Lietuvoje rusiško telefono nereikėdavo. Jis bilietą užsakė, sumokėjo pinigus, nelaukė patvirtinimo, nors sakė, kad turi ateiti patvirtinimas. Jam sakė, kad padengs išlaidas už bilietą. Jis pats sumokėjo už keltą apie 1 000 eurų. Kaltinime yra nurodyta, kad mašina važiavo į Rygą, kad joje buvo jo telefonas. Bilietą pirko pats, mokėjo grynaisiais pinigais Marijampolės banke už bilietą. Rygoje jis nebuvo. Telefonu, kuris buvo rastas, jis mažai naudojosi. Su šeima bendrauja kitu telefonu su rusiška kortele, nes taip bendrauti yra pigiau. Tas telefonas buvo likęs mašinoje, kurio jis nepasigedo, yra užfiksuota tik tiek, kad buvo mašinoje. Jam atidavė dokumentus, vilkikas buvo pakrautas ir užplombuotas. Jis pažiūrėjo, kad svoris nėra didelis, ne daugiau kaip 10 tonų. Pagal dokumentus, krovinys buvo iš Lenkijos, svoris atitiko. Jis nedalyvavo jokiame krovime. Atvažiavus į keltą, jį sustabdė, jeigu būtų žinojęs apie cigaretes, būtų nevažiavęs į keltą. Jis normaliai atvažiavo į keltą, neturėjo jokių priežasčių nevažiuoti. Muitinės pareigūnai liepė važiuoti į rentgeną, paskui liepė atidaryti automobilio priekabą. Kai jis atidarė, muitininkas jam iš karto pasakė, kad yra cigaretės. Paklausė, ar jis rūko, jis patvirtino, kad rūko, o pareigūnas buvo nerūkantis, todėl iš karto pajautė kvapą, kad yra cigaretės. Pradėjo tikrinti ir surado cigaretes. Jis buvo nustebęs, tik tada suprato, ką vežė. Jis padėjo pareigūnams iškrauti cigaretes, po to buvo areštinėje. Su tyrėja bendravo, kai muitinės pareigūnai rado cigaretes, tyrėja jam sakė, kad nieko baisaus, advokato nereikia. Jis turėjo dokumentą, kad buvo pakrauta pakavimo įranga, po to sužinojo, kad tas krovinys buvo ne iš Rygos, krovinys buvo iš Lenkijos ir dokumentai skirti Švediškai įmonei. Jis sakė, kad nieko nelegalaus neveža. Jam nesakė, kad reikės vežti cigaretes. Parodymus davė tą dieną, kai jį sulaikė, nelabai susigaudė, ką turi sakyti, gal ne taip pasakė ir užrašė. Žino tikrai, kad nesiruošė vežti cigarečių. Jis neperskaitė visko tiksliai, jam ne tas rūpėjo, buvo nustebęs, kad buvo cigaretės. Viską tik dabar suprato, perskaitęs parodymus, kad jie ne taip užrašyti. Tyrėja visaip klausinėjo ir jis sutiko, kai klausė, ar jis žinojo, pasakė, kad nežinojo, gal įtarė, kad kažkas gali būti, nes negalėjo dalyvauti pakrovime. Dabar negali pažodžiui pasakyti, po kelių valandų sulaikymo nelabai susigaudė, ką sakyti, ko nesakyti, ką žinojo, ko nežinojo. Jis cigarečių nesiruošė vežti, tą tikrai žinojo. Jam sakė prisipažinti, kad bus lengviau. Pirmoje apklausoje sakė, kad pripažįsta, jis negalėjo sakyti, kad nesupranta, kad yra ne jo priekaba. Jis prisipažino, tada suprato, kas yra toje priekaboje. Pirmojoje apklausoje arba jis ne taip suprato, arba ne taip užrašė, neteisingai. Jis seniai dirba vairuotoju, vilkiką užregistravo įmonės, kurioje buvau vairuotoju, vardu. Direktorius iš karto pasakė, kad jis neturi teisės dėti antspaudą, neturi teisės be jo logistikos kompanijos pats vežti krovinius ir pats tvarkyti dokumentus. Jis į Kaliningradą nespėjo daug kartų nuvažiuoti. Buvo priimtas bandomajam laikotarpiui, nes netikėjo, kad ta mašina gali važiuoti. Antspaudą jis be direktoriaus leidimo pasidarė, nes įforminant dokumentus reikia nurodyti, kieno ta mašina, galima ranka rašyti, paprastai visi deda antspaudą. Jis pats nusipirko vilkiką, bet Transporto inspekcija vienam vilkikui neišduoda licencijos, išduoda didelei kompanijai, todėl ir užregistravo įmonės vardu. Ikiteisminio tyrimo metu parodymuose (t. 3, b. l. 67–69, t. 3, b. l. 84–85) užrašyta, kad jis žinojo apie vežamas cigaretes, bet jis to nežinojo. Jis nesiruošė jų vežti, tikrai būtų nevežęs. Jo tyrėja paklausė, ar sutinka su ankstesniais parodymais, jis sutiko, nežiūrėjo tų parodymų, bet nebuvo teisingi tie parodymai. Jis galvojo, kad tie parodymai yra teisingi. Paklausė, ar turi ką pakeisti, jis parodymų nepakeitė, sutiko ir tuo baigėsi. Jam sakė taip, jei jis nieko nekeičia, neieško advokato, sutinka su pirminiais parodymais, jam skirs baudą ir teismo nebus.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnyje, objektas – tai akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo bei realizavimo tvarka. Šis nusikaltimas turi ir papildomą objektą – tai valstybės finansų sistema, kadangi atliekant nurodytus neteisėtus veiksmus su akcizais apmokestinamomis prekėmis yra siekiama išvengti mokesčių mokėjimo už disponavimą prekėmis, kurioms yra nustatyti akcizai, kaip viena iš valstybėje nustatytų mokesčių rūšių.
Kaltinamasis A. M. aiškino nieko nežinojęs apie puspriekabėje pakrautas cigaretes. A. M., kaip pats tvirtino, asmenims, kuriuos matė pirmą kartą, paliko nurodytoje vietoje savo vilkiką su puspriekabe, pats nedalyvavo kraunat krovinį, už savo pinigus nusipirko kelto bilietą, po to prie Klaipėdos pasiėmė vilkiką ir su kroviniu važiavo į keltą, norėdamas uždirbti 400–500 eurų daugiau nei važiuojant į Kaliningradą. Tokiais savo veiksmais jis rizikavo prarasti ne tik transporto priemonę, bet ir pinigus, sumokėtus už bilietą, ir nebūtų pasitikėjęs nepažįstamais asmenimis, todėl akivaizdu, kad veikė kartu su nenustatytais asmenimis ir žinojo apie pakrautą krovinį ir vežamas cigaretes. Iš visų transporto priemonės pakrovimo aplinkybių, kurias nurodė A. M., buvo aišku, kad vežamas krovinys negali būti legalus. Kaltinamojo pateikta versija, kad jis atidavė vilkiką nepažįstamiems, jį pakraunat nedalyvavo ir nežinojo apie jo transporto priemonėje sukrautas cigaretes, yra paneigta surinktais įrodymais. Apžiūrėjus A. M. vairuojamo vilkiko „Iveco“ tachografo aparato duomenis, buvo suformuota A. M. išduotos kortelės tachografo duomenų ataskaita, iš kurios matyti vilkiko judėjimas ir poilsis nuo 2023-08-06 0.00 val. iki 2023-08-11 19.45 val. Iš Daugiafunkcinės pažeidimų kontrolės sistemos (DPKS) užfiksuotų duomenų apie puspriekabės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimą laikotarpiu nuo 2023-08-08 8.34.23 val. iki 2023-08-11 5.04.42 val. matyti, kad automobilis su puspriekabe nuo 2023-08-08 iki 2023-08-11 buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos į Latvijos Respubliką. Apžiūros protokole nurodyta, kad telefonas, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), nuo 2023-08-09 20.40.24 val. iki 2023-08-10 22.23.01 val. jungėsi prie Latvijos mobiliojo ryšio operatoriaus. Tai patvirtina, kad telefonas ir vilkikas nuo 2023-08-08 iki 2023-08-11 buvo Latvijos Respublikos teritorijoje. Nors A. M. aiškino, kad telefoną galėjo palikti vilkike, tačiau kartu jis pripažino, kad kelto bilietą užsisakė ir nusipirko pats. Apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu paimtas mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung Galaxy A31“ su SIM kortele „Telia“, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), telefonų knygoje išsaugotas numeris (duomenys neskelbtini), pavadinimu „K. Kelto Bilietai“. Iš apžiūros protokolo matyti, kad nuo 2023-08-09 20.40 val. iki 2023-08-10 15.47 val., kai vilkikas buvo Latvijos Respublikos teritorijoje ir abonentas buvo prisijungęs prie Latvijos mobiliojo ryšio operatoriaus, tarp šių abonentų buvo 14 kontaktų. Tai patvirtina, kad A. M. važiavo su vilkiku ir užsakinėjo telefonu kelto bilietus, būdamas Latvijos Respublikos teritorijoje. Taip pat vaizdo stebėjimo kamerų įrašai gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ degalinės paneigė kaltinamojo versiją apie vilkiko perdavimą kitiems asmenims ir jo pasiėmimą prie Klaipėdos.
Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad jis suprato, jog bus nelegalus krovinys, ir paklausė nepažįstamų asmenų, ar nebus kvaišalų. Jam šie asmenys pasakė, kad bus cigaretės, bet jos bus gerai pakrautos ir niekas nematys. Kaltinamasis teisme šių parodymų išsižadėjo, teigdamas, kad taip nesakė, kad tyrėja ne taip suprato. Tačiau jis ikiteisminio tyrimo metu ne tik nurodė, kad apie vežamas cigaretes žinojo, bet ir paaiškino aplinkybes, kaip tai sužinojo. Kitus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis patvirtino. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad tyrėja ne taip suprato ir užrašė jo parodymus. Visais tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais buvo paneigti A. M. parodymai, jog jam nebuvo žinoma, kad jis disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis.
BK 212 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad BK 199, 199¹, 199² ir 200 straipsniuose nurodytų daiktų (prekių) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Klaipėdos teritorinė muitinė apskaičiavo, kad cigarečių, kuriomis neteisėtai disponavo A. M., vertė, įskaitant privalomuosius sumokėti muito, akcizo ir pridėtinės vertės mokesčius, yra 807 942 Eur. Ši vertė viršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumą.
Kaltinamojo A. M. veika kvalifikuojama pagal BK 199² straipsnio 3 dalį.
Bausmės skyrimas ir turto konfiskavimas
Už nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 3 dalyje, padarymą baudžiama nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio (7 500–300 000 Eur) bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas) arba laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausme.
Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
A. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, kurių vertė (807 942 Eur) apie dvidešimt kartų viršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumą, bet šios prekės į apyvartą nepateko, sunkių padarinių nesukėlė. A. M. neteistas, baustas už administracinius teisės pažeidimus, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 3, b. l. 20–25), dirba. Įvertinus visas šias aplinkybes galima daryti išvadą, kad bausmės tikslus galima pasiekti paskyrus A. M. su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, nustatant jos dydį mažesnį nei baudžiamajame įstatyme už sunkaus nusikaltimo padarymą numatytas baudos vidurkis. A. M. kartu su bausme skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, todėl nustatomas dvidešimt keturių mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas.
A. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2023-08-11 23 val. 40 min. (t. 3, b. l. 44–46), paleistas 2023-08-12 17 val. 19 min. (t. 3, b. l. 49–50). Sulaikymo laikas – 1 para – įskaitytinas į A. M. paskirtą bausmę, 1 sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (100 Eur) baudai.
BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018). Nuspręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti.
Atsižvelgiant į nusikaltimų padarymo aplinkybes, t. y. įsigytų ir gabentų akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių – kiekį ir jų vertę (gabenti 196 000 pakelių cigarečių ,,Prince Rich Taste“ 807 942 eurų vertės), įsigijimo ir laikymo bei gabenimo būdą, cigaretės buvo gabenamos vilkiko puspriekabėje paslėptos tarp krovinio – gofruoto kartono lakštų, akivaizdu, kad A. M. be jam priklausančių, nors ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotų transporto priemonių, t. y., vilkiko IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gofruoto kartono lakštų, jam inkriminuoto nusikaltimo, nustatyto BK 199² straipsnio 3 dalyje, nebūtų įvykdęs. Taigi minėtos transporto priemonės ir krovinys pripažįstami nusikaltimo padarymo priemonėmis, t. y. pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotini: vilkikas ,,Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vilkiko registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), vilkiko raktas su signalizacijos pulteliu; puspriekabė ,,Krone“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabės ,,Krone“ registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), 2 vnt. gofruoto kartono lakštų; 14 padėklų su dėžėmis, prikrautomis gofruoto kartono lakštų,14 medinių padėklų, saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje (t. 1, b. l. 9–13, 29, 41).
Tyrimui reikšmingi daiktai – akcizais apmokestinamos prekės, kurių apyvarta ribojama: 196 000 pakelių cigarečių ,,RINCE Rich Taste“, paėmus cigarečių pavyzdžius, likusios cigaretės (3 919 598 vnt.) ir nusikalstamos veikos objektų pakuotės – popierinės dėžės, 3 daktiloskopinės plokštelės, pirštinės, saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, – sunaikintini (t. 1, b. l. 29, 32, 35, 38, 39).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, paskirtos bausmės – baudos – vykdymas nukreiptinas į A. M. pinigus – 430 Eur, saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitoje (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) banke (t. 1, b. l. 23).
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ikiteisminio tyrimo metu pareiškė A. M. civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl jo nusikalstamos veikos (neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis) patirtą 516 382 Eur turtinę žalą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo (t. 1, b. l. 93–99). Muitinės Kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus tyrėjos E. S. 2024 m. sausio 22 d. nutarimu Valstybinė mokesčių inspekcija pripažinta civiline ieškove baudžiamojoje byloje (t. 1, b. l. 104).
Civilinė ieškovė nurodo, kad turtinė žala valstybei buvo padaryta dėl to, kad A. M. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, nesumokėjo akcizo mokesčio, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 3 dalyje, be to, savo kaltais veiksmais neįvykdė Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo prievolių, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė akcizų deklaracijos ir nesumokėjo 516 382 Eur akcizo mokesčio, tuo padarydamas valstybei 516 382 Eur žalą. Tai reiškia, jog valstybė negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jei ne kaltinamojo neteisėti veiksmai. Civilinės ieškovės atstovė šį turtinį reikalavimą grindžia Akcizų įstatymo 16 straipsniu, Sąjungos muitinės kodekso, 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos Direktyvos (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka (toliau – ir Direktyva 2020/262), nuostatomis bei nacionaline teismų praktika.
Civilinis ieškinys atmetamas. 2016 m. gegužės 1 d. Europos Sąjungoje įsigaliojo Sąjungos muitinės kodeksas, kuris pakeitė prieš tai galiojusį Bendrijos muitinės kodeksą. Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad importo skola muitinei, susijusi su prekėmis, apmokestinamomis importo muitu, atsiranda, jei nevykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją. Šio kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktai numato, kad „<...> importo arba eksporto skola muitinei išnyksta kiekvienu iš šių atvejų: kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos; kai importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiūrint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn“. Sąjungos muitinės kodekso 288 straipsnio 1 dalyje nurodyti Sąjungos muitinės kodekso straipsniai, taikomi nuo 2013 m. spalio 30 d., o 2 dalyje numatyta, kad kiti kodekso straipsniai taikomi nuo 2016 m. gegužės 1 d. Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnis taikomas nuo 2016 m. gegužės 1 d.
Sąjungos muitinės kodekso 85 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad importo arba eksporto muito suma apskaičiuojama remiantis tomis muito apskaičiavimo taisyklėmis, kurios buvo taikomos atitinkamoms prekėms tuo metu, kai dėl jų atsirado skola muitinei. Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, nustatančios skolos muitinei atsiradimą ir išnykimą, konkrečiai ir šio kodekso 124 straipsnio 1 dalies (e) ir (f) punktai, gali būti taikomos tik toms situacijoms, kurios yra susidariusios po šių kodekso normų įsigaliojimo, o galiojant Bendrijos muitinės kodeksui atsiradusioms skoloms, taikomos pastarojo kodekso nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-489/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. eA-1256-261/2019; Nr. eA-1224-575/2019; Nr. eA-4293-968/2019). Nustatyta, kad cigaretės, kuriomis neteisėtai disponavo A. M., buvo surastos ir paimtos Muitinės pareigūnų 2023 m. rugpjūčio 11 d., t. y. galiojant Sąjungos muitinės kodeksui.
Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme nurodyta, kad šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, be kita ko, 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka (nauja redakcija). Įgyvendinant šią direktyvą, Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis buvo papildytas nuostata, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už neteisėtai įvežamas akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą (ši nuostata įsigaliojo nuo 2023 m. vasario 13 d.).
Šioje baudžiamojoje byloje 196 000 pakelių cigarečių ,,RINCE Rich Taste“, kuriomis neteisėtai disponavo A. M., buvo surastos ir paimtos bei perduotos saugoti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti sunaikinamos (t. 1, b. l. 29). Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktu, Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už neteisėtai įvežamas akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą, Akcizų įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad prievolė mokėti akcizus muitinei mutatis mutandis išnyksta Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies d–g punktuose nustatytais atvejais, šiuo atveju sulaikius cigaretes bei nusprendus nuosprendžiui įsiteisėjus jas konfiskuoti bei sunaikinti, skola valstybei mokėti akcizo mokestį išnyko. Dėl to civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl padarytos 516 382 Eur žalos atlyginimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 1 000 MGL (50 000 Eur) baudą.
A. M. sulaikymo laiką nuo 2023-08-11 23 val. 40 min. iki 2023-08-12 17 val. 19 min., vieną parą, įskaityti į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai, nustatyti, kad A. M. neatlikta bausmės dalis yra 998 MGL (49 900 Eur) dydžio bauda.
Nustatyti dvidešimt keturių mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą ir įspėti kaltinamąjį A. M., jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, paskirtos bausmės – baudos – vykdymą nukreipti į A. M. pinigus – 430 Eur, saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitoje (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) banke.
Kaltinamajam A. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti: vilkiką ,,Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vilkiko registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini), vilkiko raktą su signalizacijos pulteliu; puspriekabę ,,Krone“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabės ,,Krone“ registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini), 2 vnt. gofruoto kartono lakštų; 14 padėklų su dėžėmis, prikrautomis gofruoto kartono lakštų, 14 medinių padėklų, saugomų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje.
Tyrimui reikšmingus daiktus – akcizais apmokestinamas prekes, kurių apyvarta ribojama: 196 000 pakelių cigarečių ,,RINCE Rich Taste“, (paėmus cigarečių pavyzdžius, likusios cigaretės 3 919 598 vnt.) nusikalstamos veikos objektų pakuotes – popierines dėžes, 3 daktiloskopines plokšteles, pirštines, saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Civilinės ieškovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – pareikštą civilinį ieškinį 516 382 Eur atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.