Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

2010-08-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-62-976-10

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2010-08-16
Bylos Nr.
N-62-976-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Artūras Drigotas
Administracinė byla Nr. N62?976/2010Procesinio sprendimo kategorija 46 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. P. (J. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarimo J. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė J. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2009 m. vasario 3 d. savavališkos statybos aktu Nr. (100)-11.37-02 užfiksuota, kad J. P., statydamas pirtį su lauko virtuve Trakų rajono savivaldybėje, Trakų seniūnijoje, Varnikų kaime ((duomenys neskelbtini), Trakų istorinio nacionalinio parko teritorija), padidino pirties su lauko virtuve išorės matmenis: pagal projektą pastato plotis turi būti 6,66 m, pastatyta 7,10 m; projektinis pastato ilgis pagal išorinę sieną – 9,26 m, pastatyta 10,60 m; įrengta atvira terasa 8,30 m ilgio, 2,45 m pločio, viso 20,33 kv. m. užstatyto ploto, t. y. padidintas pirties su lauko virtuve užstatymo plotas: pagal projektą užstatytas plotas 68,33 kv. m., faktiškai pastatyta 95,59 kv. m. Taip pat pirties su lauko virtuve fasade A-C pirmame aukšte neįrengtos projekte numatytos durys, vietoje kairėje fasado pusėje numatytų 2 langų įrengtos dvipusės durys, fasade 2-1 įrengti didesni nei numatyta projekte langai, vietoj kairiojo lango įrengtos durys, fasade 1-2 pastogėje įrengti projekte nenumatyti langai. Tuo pažeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies, 15 straipsnio 5 dalies 3 punkto reikalavimai.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu J. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 158¹ straipsnio 1 dalį paskirta 7 500 Lt bauda.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 11 d. nutarimu J. P. skundą tenkino iš dalies, panaikino Institucijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimą, J. P. pagal ATPK 158¹ straipsnio 1 dalį paskyrė 7 500 Lt baudą, pagal ATPK 159¹ straipsnio 3 dalį paskyrė 2 000 Lt baudą. Subendrinęs nuobaudas teismas paskyrė J. P. galutinę 7 500 Lt baudą. Nurodė, kad J. P. pozicija, kad byla turėtų būti nutraukta suėjus senaties terminui, nes pirties ir lauko virtuvės darbus jis vykdė ir baigė 1995 m., nepagrįsta. J. P. padarytas pažeidimas iki Institucijos nutarimo priėmimo nebuvo nutrauktas. Pažeidimas tęsėsi, todėl jis laikytinas trunkamuoju ir darytina išvada, kad nuobaudų skyrimo terminai nėra praleisti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje Nr. N756-1381/2008). Dėl išvardintų priežasčių liudytojų V. M., V. R. ir L. V. parodymus dėl statybų vykdymo laiko teismas laikė juridiškai nereikšmingais. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas ir nurodė, kad pirties su lauko virtuve matmenys padidėjo dėl to, kad pastatas buvo apšiltintas panaudojant tam tikras priemones, kurios padidino sienų matmenis, tačiau nei institucijai, nagrinėjusiai bylą, nei teismui nepateikė įrodymų, kad turėjo teisę keisti sklypo užstatymo tankį. Taigi J. P. be teisinio pagrindo beveik 1,4 karto padidino leistiną sklypo užstatymo tankį, t. y. padarė ATPK 158¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad pastato durų ir langų įrengimas kitoje vietoje nei numatyta pastato projekte nėra laikytinas esminiu projekto sprendinių pažeidimu, kadangi neatitinka nei vieno iš Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje nurodytų požymių. Teismas konstatavo, kad atsakomybė už pastato durų ir langų įrengimą kitoje vietoje nei numatyta pastato projekte yra numatyta ATPK 159¹ straipsnio 3 dalyje. Teismas nurodė, kad yra juridinis pagrindas Institucijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimą panaikinti, tačiau atsižvelgiant į proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, byla negrąžintina iš naujo tirti Institucijai. Teismas J. P. veiką kvalifikavo pagal ATPK 158¹ straipsnio 1 dalį (dėl sklypo užstatymo tankio pažeidimo) ir ATPK 159¹ straipsnio 3 dalį (nesant išduoto leidimo vietoj langų įrenginėti duris ar įrengti projekte nenumatytus langus). Teismas, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę (anksčiau nebuvo baustas už statybos norminių aktų pažeidimus), į tai, kad pažeidimai padaryti saugomoje teritorijoje, skyrė J. P. sankcijose numatytų baudų vidurkius ir jas subendrinęs paskyrė galutinę 7 500 Lt baudą.

II.

Apeliaciniu skundu J. P. prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutarimo dalį, kuria panaikintas Institucijos nutarimas, nepakeistą. Taip pat prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutarimo dalį, kuria J. P. pagal ATPK 158¹ straipsnio 1 dalį paskirta 7 500 Lt bauda, o pagal ATPK 159¹ straipsnio 3 dalį paskirta 2 000 Lt bauda bei šios nuobaudos subendrintos. Apelianto nuomone, nei Institucija, nei teismas nenustatė, jog J. P. pažeidimo fiksavimo metu atliko kokius nors statybos veiksmus. Statybos darbai pagal 1994 m. patikslintą statinių projektą vyko ir buvo baigti 1995 m., tad senaties terminas administracinei nuobaudai paskirti jos paskyrimo dieną jau buvo suėjęs. Apelianto nuomone, teismas, konstatuodamas, kad apeliantas nesilaikė leistino sklypo užstatymo tankio reikalavimų, nesidomėjo, ar Institucijos pateiktuose dokumentuose nurodyti statinio matmenys yra tikslūs. Apeliantas pažymi, kad pirties su lauko virtuve matmenys padidėjo dėl to, kad pastatas buvo apšiltintas. Jo nuomone, statinio matmenų padidėjimas nepatenka į Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies turinį. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji namai” nurodoma, kad sklypo užstatymo tankis – pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų išorines ribas, santykis (išreikštas procentais) su visu sklypo plotu. Taigi sklypo užstatymo tankis išreiškiamas procentais. Be to, jis apskaičiuojamas imant statinių (ne statinio), kuriais užstatomas sklypo plotas, ir sklypo ploto santykį. Pagal 1991 m. statybos leidimą apelianto sklype buvo suprojektuoti penki statiniai, iš kurių šiuo metu yra pastatyta tik pirtis su lauko virtuve ir išlikę gyvenamojo namo pamatai. Apeliantas pažymi, kad protokole ir Institucijos nutarime nėra nurodytas sklypo užstatymo tankis, nėra konstatuota, jog yra pažeistas sklypo užstatymo tankio reikalavimas. Be to, iš 1991 m. statybos leidimo akivaizdu, jog apeliantas turėjo privalomąjį dokumentą statybos darbams pradėti, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas padarė pažeidimą, numatytą ATPK 159¹ straipsnio 3 dalyje. Pažymi, jog atskiri leidimai įsirengti duris ar langus nėra išduodami, tad teismo teiginys, kad apeliantas neturėjo leidimo vietoje langų įrenginėti duris ar įrengti papildomus langus, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir ATPK 159¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos turiniui. Apeliantas daro išvadą, kad jo veika buvo perkvalifikuota ir administracinė atsakomybė jam pritaikyta neteisėtai bei nepagrįstai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog asmuo negali būti baudžiamas už pažeidimą, nenumatytą administracinės teisės pažeidimo protokole, kadangi taip būtų peržengiamos asmeniui pareikšto kaltinimo ribos ir ATPK 7 straipsnyje numatyti teisėtumo bei staigmenų negalimumo procese principai (2009 m. vasario 21 d. nutartis byloje Nr. N502-4307/2009, 2006 m. spalio 13 d. nutartis byloje Nr. N16-1379/2006).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

J. P. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už pažeidimų, numatytų ATPK 158¹ straipsnio 1 dalyje (statinio statyba mieste ar saugomoje teritorijoje pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, nurodytus Statybos įstatyme) ir 159¹ straipsnio 3 dalyje (statybos darbų atlikimas neturint teisės aktų nustatytų privalomųjų dokumentų statybos darbams pradėti), padarymą.

Administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 7) nurodyta, jog savavališkos statybos aktu užfiksuota, kad J. P., statydamas pirtį su lauko virtuve, padidino pirties su lauko virtuve išorės matmenis, taip pat pirties su lauko virtuve fasade A-C pirmame aukšte neįrengtos projekte numatytos durys, vietoje kairėje fasado pusėje numatytų dviejų langų įrengtos dvipusės durys, fasade 2-1 įrengti didesni nei numatyta projekte langai, vietoj kairiojo lango įrengtos durys, fasade 1-2 pastogėje įrengti projekte nenumatyti langai. Analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiojo specialisto 2009 m. kovo 2 d. surašytuose Savavališkos statybos akte (b. l. 8?9), Statybos sustabdymo akte (b. l. 13) bei Nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 6).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo įgalioto atstovo teigimu, minėto statinio statybos darbai buvo baigti 1995 m. gruodžio mėnesį (b. l. 39). Pažymėtina, kad ir liudytojai V. M., V. R., L. V. Klaipėdos apygardos administracinio teismo posėdžio metu parodė (b. l. 40?41), jog statinys buvo statomas 1995 m. ir 1996 m. jau buvo baigtas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vėliausiai galimas pažeidimas buvo baigtas 1995 m. gruodžio mėnesį.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Teismų praktikoje yra suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kurioje nurodoma, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį, priklausomai nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas. Tai prieštarautų teisės principams, pagal senaties termino trukmę administracinė atsakomybė atskirais atvejais pasidarytų reikšmingesnė už baudžiamąją, tai būtų aiškiai neteisinga. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jeigu gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-956/2009). Darytina išvada, kad terminas nuobaudos skyrimui nagrinėjamoje byloje turi būti pradedamas skaičiuoti vėliausiai nuo 1995 m. gruodžio mėnesio pabaigos, kai buvo užbaigti statybos darbai, o ne nuo tada, kai Institucija surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą 2009 m. kovo 5 d. ar nuo tada, kai surašė savavališkos statybos aktą 2009 m. kovo 2 d. (b. l. 8). Todėl nuobauda J. P. galėjo būti paskirta vėliausiai 1996 m. birželio 30 d.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal šį teisinį reguliavimą nebegalimas, pasibaigus patraukimo administracinėn atsakomybėn terminams ir administracinė byla nutrauktina vadovaujantis ABTĮ 250 straipsnio 7 punktu – kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 7 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. P. (J. P.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarimą bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. kovo 10 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą J. P. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

TeisėjaiAntanas AblingisArtūras DrigotasStasys Gagys