- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-13
- Bylos Nr.
- eI-1374-644/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02417-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Atsakovas
- B. Ž.
- Trečiasis asmuo
- I. M.
- Pareiškėjas
- UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
- Kategorijos
- 12.8Vietinės rinkliavos
- 55.1Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovei B. Ž., trečiasis suinteresuotas asmuo I. M., dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės B. Ž. 79,44 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. bei 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Alytaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Alytaus savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Nuostatai viešai paskelbti savivaldybės tinklalapyje www.alytus.lt bei pareiškėjo tinklalapyje www.aratc.lt. Sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Šiuo atveju atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą, nes nuosavybės teise turi dalį (3/4) nekilnojamojo turto objekto, esančio Alytaus miesto savivaldybėje. Atsakovė ginčo laikotarpiu iš dalies mokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokestį, kuris jai buvo paskaičiuotas remiantis minėtais Nuostatais. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertinama kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pareiškėjo nuomone, reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovė B. Ž. atsiliepime (b. l. 2-7) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Pažymėjo, kad pareiškėjas apmokestina per didelį gyvenamųjų patalpų plotą (100 kv. m.), be to, atsakovė žiemos sezonu išvažiuoja gyventi pas dukrą į Kauną, todėl atliekos nesusidaro. Paaiškino, kad laikotarpiais nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2015 m. balandžio 13 d., nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. balandžio 15 d., nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2017 m. balandžio 15 d. nekilnojamuoju turtu, adresu (duomenys neskelbtini), nesinaudojo, šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti duomenys apie elektros energijos ir vandens sunaudojimą. Pažymėjo, kad pareiškėjas apskaičiuodamas vietinės rinkliavos mokestį turėjo įvertinti laikotarpius, kai atsakovė gyveno Kaune ir atitinkamai sumažinti reikalavimą. Teigė, kad atliekas rūšiuoja, dalį jų kompostuoja, taigi atliekos nesusidaro, o šiukšlių konteineris būna tuščias. Kadangi 2015-2017 metais atliekos nesusidarė, atliekų tvarkymo ir išvežimo paslaugos iš esmės nebuvo suteiktos, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo I. M. su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad šiukšlių išvežimas yra paslauga, už kurią priskaičiuojama per daug mokesčio, kadangi atliekos nesusidaro. Be to, pareiškėjas atsakovei apmokestina per didelį gyvenamųjų patalpų plotą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. Minėtos Rinkliavų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos savivaldybių institucijų kompetencijai priskiria funkciją atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikia teisę nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 punktas kaip vieną iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų priskirtų) savivaldybės funkcijų numato savivaldybės teisę nustatyti vietines rinkliavas.
Alytaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214 patvirtino Alytaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Vietinė rinkliava – tai Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybėje (Nuostatų 5 p.). Pagal Nuostatų 15 ir 16 p. pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Remdamasis oficialiais viešojo registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už einamąjį ketvirtį ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia mokėjimo pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri jį iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio dešimtos dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui (Nuostatų 20 p.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 3/4 dalys nekilnojamojo turto (gyvenamoji (butų) paskirtis) Alytaus miesto savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbtini) (1/4 dalis priklauso I. M.), tai patvirtina į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Minėtu adresu atsakovė yra deklaravusi nuolatinę gyvenamąją vietą. Taigi, pagal Nuostatų 5 punktą atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Iš pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir įspėjimų matyti, kad atsakovė ginčo laikotarpiu iš dalies mokėjo vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas.
Aplinkybė, kad atsakovė tam tikru laikotarpiu nesinaudojo patalpomis, jose negyveno, nesinaudojo pareiškėjo teikiamomis paslaugomis, neturi teisinės reikšmės ginčui, nes pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsiranda Rinkliavų įstatymo 2 str. 3d., 11 str. 1d. 8p., 12 str. 2p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32str. 1d. bei Nuostatų pagrindu. Tai konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Administracinė byla Nr. A525-471/2010), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunalinė paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, todėl nėra teisinio pagrindo skundo netenkinimui dėl to, kad atsakovas nėra sudaręs sutarties ar, kad statiniais bei paslaugomis nesinaudoja, tačiau atsakovas turi teisę kreiptis į pareiškėją dėl minėto mokesčio sumažinimo (lengvatos taikymo), nurodydamas susiklosčiusias aplinkybes.
Teismas akcentuoja ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (žr. LVAT 2010 m. kovo 29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kt.). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl H. F. ir kt. (48–50 p.)).
Atsakovė į bylą pateikė duomenis apie elektros energijos ir vandens sunaudojimą nekilnojamojo turto objekte, adresu (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad laikotarpiais nuo 2014 m. lapkričio 13 d. iki 2015 m. balandžio 13 d., nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. balandžio 11 d., nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. vandens tiekimas buvo atjungtas (b. l. 23-49). Iš AB „Lesto“ pažymų apie sunaudotą elektros energiją taip pat matyti, kad laikotarpiais nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. balandžio 13 d., nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d., nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. balandžio 23 d. minėtame nekilnojamojo turto objekte buvo sunaudota 0,00 kWh elektros energijos (b. l. 32, 41, 49). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis; tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą; teisę mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2663-662/2016; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2510-520/2016). Teismo vertinimu, atsakovės pateikti duomenys apie nenaudotą elektros energiją ir vandenį, nepatvirtina, jog nekilnojamuoju turto nebuvo naudojamasi pagal paskirtį. Aplinkybė, jog vanduo ir elektros energija nebuvo vartojama tam tikru periodu galėtų būti pagrindu taikyti vietinės rinkliavos lengvatą, tačiau administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, jog tokia lengvata atsakovei buvo pritaikyta (pvz. LVAT 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-544-602/2017).
Atsakovė nesutikimą su pareiškėjo reikalavimu grindė aplinkybėmis, kad pareiškėjas apmokestina per didelį gyvenamųjų patalpų plotą (100 kv. m.). Teismas pažymi, kad konkretūs vietinės rinkliavos dydžiai yra įtvirtinti Nuostatų priede, kur numatyta, kad mėnesinis vietinės rinkliavos dydis eurais už 100 kv. m. gyvenamosios paskirties pastato (individualaus namo) yra 4,9 Eur (2014 m. gruodžio 22 d. Nuostatų redakcija). Atitinkamai vieno mėnesio vietinės rinkliavos dydis yra 0,049 Eur (4,9/100) už 1 kv. m. Nagrinėjamu atveju atsakovės ¾ gyvenamojo namo dalies plotas yra didesnis nei 100 kv. m., todėl, atsižvelgiant į tai, kad pagal Nuostatus maksimalus apmokestinamas plotas yra 100 kv. m., atitinkamai mokėtinas mėnesinis vietinės rinkliavos dydis 4,90 Eur (100 x 0,049) (žr. LVAT 2014 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-40/2014).
Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimas dėl 79,44 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės tenkintinas.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovės rengiant skundą jo patirtas 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Teismui pateikta 2017 m. vasario 22 d. Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutartis Nr. 33, 2017 m. kovo 7 d. Sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo prie Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutarties Nr. 33, PVM sąskaita faktūra, internetinės bankininkystės duomenys (mokėjimo nurodymas) patvirtina 38,12 Eur pareiškėjo išlaidas, sumokėtas UAB „Creditum“ už skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose.
Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, spręsdamas išlaidų atlyginimo klausimą analogiško pobūdžio bylose, yra pasisakęs, jog kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą jėgomis (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2016, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad prašoma priteisti 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamos bylos kontekste neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei suformuotos nuoseklios administracinių teismų praktikos, todėl mažintina iki 15,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 40 straipsniu
nusprendžia:
Skundą tenkinti.
Priteisti iš atsakovės B. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 79,44 Eur (septyniasdešimt devynis Eur, 44 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 15,00 Eur (penkiolika Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.