Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei, dalyvaujant Vilniaus apskrities VPK KPV NVESTS atstovui Audriui Naudžiūnui, skundą padavusiam asmeniui, asmeniui prieš kurį nepradėtas administracinis tyrimas E. R.,

išnagrinėjusi V.S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-16144926-14,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu 10N-16144926-14 V. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 131 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 150 Lt bauda už tai, kad jis, 2014 m. birželio 19 d., apie 22.00 val. Utenos g. 33/3, Vilniuje, būdamas pėsčiuoju nesilaikė būtino atsargumo, įžengęs į pravažiavimą prieš važiuojantį automobilį, sukėlė pavojingą situaciją automobilio vairuotojui, siekdamas užtverti pravažiavimo kelią, privertė automobilio vairuotoją keisti važiavimo kryptį ir taip sutrukdė eismą, tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9,10 punktų reikalavimus.

nuosavybės į Žemės sklypą dokumentai bei Žemės sklypo kadastrinė byla, tačiau pareigūnas šių dokumentu neįvertino ir prie bylos jų neprijungė, o priimdamas skundžiamą nutarimą iš esmės rėmėsi tik L. O. pateiktu Aukščių planu, kuriame matosi įvažiavimo (pravažiavimo) kelias, bei pastarojo ir transporto priemonės viruotojo paaiškinimais. Nurodo, kad vadovautis L. O. pateiktu Aukščių planu institucija neturėjo jokio teisinio pagrindo, kadangi joks įvažiavimo (pravažiavimo) kelias nėra įrengtas ir teisiškai įregistruotas, nenustatytas joks kelio (įvažiavimo) servitutas. 2012-11-22 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento rašte Nr. A51-79826(2.14.2.12-MP8) „Dėl sklypo(duomenys neskelbtini) plano rengimo“ pažymėta, kad L. O. pateikta 2000-09-04 (duomenys neskelbtini), ūkio pastato su garažu statybos leidimo Nr. KP00-167 sklypo plano M 1:400 kopija neatitinka savivaldybės archyve saugomo sklypo plano Ml:400 originalo, kadangi jame nėra suprojektuotas įvažiavimas. Šis statybos leidimas nėra suderintas su žemės sklypo, Utenos g. 33, naudotojais, nėra sutikimo įrengti įvažiavimą jų naudojamos namų valdos teritorijoje. Pareiškėjas nurodo, jog institucija, priimdama skundžiamą nutarimą netyrė visų objektyvių aplinkybių, jų nevertino, nerinko įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti ar paneigti jo kaltę, todėl buvo pažeistos ATPK procesinės teisės normos, objektyvumo ir nešališkumo principai, taip pat visapusiško įrodymų surinkimo ir objektyvaus įvertinimo principai bei padarytos nepagrįstos išvados. Skundu prašoma panaikinti priimtą nutarimą ir bylą nutraukti (b.l. 34-38).

Teismo posėdyje asmuo, prieš kurį nepradėtas tyrimas, E. R. parodė, jog tąkart atvežė klientui malkas, jis pasitiko prie savo namų, ten gamykla, prie gamyklos platus kelias. Išsikrovė, važiavo iš kiemo, kai atvažiavo pilietis (V. S.) iš miesto pusės, jis užstatė automobiliu kelią. Sustojo, tas priėjo, paklausė, kas jam leido čia įvažiuoti. Jis, E. R., parodė į kaimyną. Jis, E. R., sėdėjo mašinoje, tas jam pagrasino, kad neišvažiuos, tada priėjo kaimynas, pasakė, jog leistų vairuotojui išvažiuoti, o jie išsiaiškins savo reikalus. Jis, E. R., irgi to paties paprašė, bet tas toliau gatvėje kalbėjosi, tada jis, E. R., pradėjo važiuoti. Anas kaimynas (O.) paėjo į priekį, pažiūrėti, kad jis, E. R., pralįstų, nes jo didelė mašina. Jis, E. R., išvažiavo, per veidrodį matė, kad V. S. stovi gatvėje, kaip stovėjęs. Jo prieš savo mašiną nematė. Toliau tikslino parodymus, jog kitoje byloje bus teismas, kad jis sužalojo V. S.. Ten žvyruotas platus kelias. Prie garažo vartų jis iškrovė rąstus. Jo automobilis „Skania“, krovininis-miškovežis. Toje vietoje žvyruotas palus kelias, ten yra įvažiavimas į kiemą, platus. Jis, E. R., išvažinėjo iš to išvažiavimo į Utenos g., pilietis atvažiavo iš miesto pusės ir užkirto jo automobiliui kelią. Nepamena, kokia V. S. mašina. V. S. atvažiavo mašina. Jis, E. R., nematė, ar V. S. buvo įžengęs prieš jo automobilį, nes tas su kaimynu kalbėjosi priešais gatvėje. Jam, E. R., kaimynas parodė, kad jis nekabins V. S. automobilio, tada jis išvažiavo į gatvę. V. S. mašina jam buvo užtvertas kelias, bet, kadangi kelias platus, pagalvojo, kad pratilps, nes tas užstatė kairę pusę. Toje vietoje mažai judanti gatvė, kiek pastovėjo, ten nei vienas automobilis nepravažiavo. Pirmą kartą toje vietoje buvo. V. S. jam nesakė, kad atvažiuoja policija, jis nuėjo į gatvę. Kodėl jis, E. R., turi stovėti ir laukti, jis padarė savo darbą, V. S. užstatė jam kelią, pagrasino, kad jis neišvažiuos, tai ko jam laukti. Jis V. S. gyvenime nematęs, o V. S. gyvenime nematęs jo. Jis ne pas V. S. atvažiavo, padarė darbą, ir norėjo išvažiuoti. Nieko V. S. nepasakė. Nuo žemės iki jo automobilio stiklo atstumas, kurio jis, E. R., atsistojęs nepasiekia. Jei lengvasis automobilis prieš jį stovi, privažiuoja apie 0,5 metro, tada mato tik lengvojo automobilio priekį. Jis, E. R., važiavo iš kiemo, kai V. S. atvažiavo. Kai jis užstatė kelią, išlipo ir atėjo prie jo. Jis, E. R., iškart nebuvo išlipęs, tas priėjo, paklausė, kas leido važiuoti, paskui jis, E. R., išlipo iš automobilio, pasakė, jog leistų jam pravažiuoti. L. O. buvo priekyje, jo atveju, daugiau kairėje pusėje. Jie abu (L. O., V. S.) stovėjo kairiau. Atlikinėjo dešinį posūkį, išsuko į priešingą pusę, per savo veidrodį matė, kad V. S. stovėjo prie savo mašinos. Jam išvažiuojant, V. S. ir jo mašina stovėjo kairėje pusėje. Išvažiavęs matė jį per veidrodį. Niekas jokių gestų nerodė, V. S. stovėjo gatvėje pasiėmęs telefoną.

2014 m. birželio 19 d., 21.50 val. Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje registruotas V. S. pranešimas, kad teritorijoje vyksta konfliktas tarp pranešėjo ir krovininio automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, nes vairuotojas įvažiavo į pranešėjo privačią valdą ir neketina išvažiuoti. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodyta, jog konflikto vietoje neišsprendė; nukreipti į PK; priimtas skundas perduotas Vilniaus 1 PK VPS PP vyr. tyrėjui K. T. rezoliucijai užrašyti (b.l. 2).

Iš byloje esančio 2014 m. birželio 19 d. Vilniaus apskries VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-o būrio vyr. patrulio V. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant kartu su patruliu R. K., apie 21.50 val. iš VPK OVS gavo pranešimą vykti (duomenys neskelbtini) kurio kieme vyksta konfliktas. Pareigūnams nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėjas V. S., kuris paaiškino, kad į jam priklausantį kiemą įvažiavo sunkvežimis ir šalia kaimynų namo išsikrovė malkas. V. S. tokiais kaimynų veiksmais pasipiktino ir užtvėrė savo automobiliu pravažiavimą, bei iškvietė policiją. Pareigūnams atvykus sunkvežimio jau nebuvo, o minėtas pilietis aiškino, kad sunkvežimis pravažiavo per tarpą tarp automobilio ir šaligatvio, ant automobilio jokių sulankstymų, užkabinimų nesimatė, nei jo nei automobilio sunkvežimis neužkabino. Iš pranešėjo žodžių sunkvežimio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešėjas pareigūnams rodė sklypo planą, kuriame nesimatė, kad sklypo teritorijoje eina kelias, kuriuo važiavo sunkvežimis, nors pareigūnams stovint matėsi, kad yra įvažiavimas su asfalto likučiais. Tuo metu prie pareigūnų priėmimo kitas pilietis, t.y. L. O., gyv. (duomenys neskelbtini) , kuris paaiškino, kad tai jam buvo atvežtos malkos, o kelias, kuriuo važiavo sunkvežimis priklauso jam, bei parodė savo atneštą sklypo planą, kuriame matėsi, kad kelias yra įtrauktas į jo sklypą, bei paaiškino, kad kaimynas supyko, kad jam buvo atvežtos malkos ir savo pretenzijas reiškė sunkvežimio vairuotojui. L. O. pranešėjui jokių pretenzijų neturėjo, nes sakė, kad nenori su kaimynu pyktis. O pranešėjas aiškino, kad jis turi pretenzijų, kad sunkvežimis buvo įvažiavęs į jo privačią teritoriją ir išvažiavo, todėl jis kreipsis į policijos komisariatą. Įvykio liudininkas D. O., gyv. (duomenys neskelbtini) (b.l. 3).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto M. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2014 m. birželio 20 d., apie 02.14 val., iš RVUL gautas telefonu pranešimas, kad 00.29 val. į juos kreipėsi pėsčiasis V. S., gyv. (duomenys neskelbtini) , kuris paaiškino, jog 204 m. birželio 19 d., apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, Vilniuje, jį partrenkė krovininis automobilis. Nustačius dešinio kelio ir dešinės alkūnės sumušimus, V. S. išleistas gydytis namuose. Kadangi įvykio dalyvių veiksmuose yra požymių administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, pradėta administracinė teisena (ROIK-0114000320656, ATPEĮR 07-14-8527214) (b.l. 1a).

VĮ „Regitra“ 2014-06-20 duomenimis krovininis automobilis Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „Marsemus“ reg. Konstitucijos pr. 12, Vilniuje (b.l. 6). Iš 2014-06-30 UAB „Marsemus“ pranešimo matyti, kad 2014 m birželio 19 d., automobilį Scania R5000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo E. R. ir važiavo (duomenys neskelbtini) namo kieme, Vilniuje (b.l. 8).

2014 m. birželio 30 d. rašytiniame paaiškinime E. R. nurodė, kad 2014 m. birželio 19 d. apie 19 val. vairavo automobilį Scania (duomenys neskelbtini) ir pagal užsakymą atvažiavo į Utenos g. 33 namo kiemą pas klientą. Išsikrovus, išvažiuojant į gatvę nepažįstamas žmogus prilėkė mašina ir užstatė pravažiavimą. E. R. pasakė jam patraukti mašiną, leist pravažiuoti, į ką šis atsakė, kad netrauks. Priėjęs užsakovas irgi prašė patraukti automobilį, bet jis nesutiko. Tada E. R. pamatė, kad dar yra apie 3 metrų tarpas, ir jam užteks jo pravažiuoti. E. R. važiuojant, žmogus, kuris užstatė kelio išvažiavimą į gatvę, puolė už mašinos priekio. Užsakovas stovėjo priekyje ir padėjo E. R. išvažiuoti iš kiemo, kad neužkliūtų. Pradėjus judėti, nematė ar žmogus pasitraukė, bet vadovavosi užsakovo rodomais gestais, pradėjo judėti, ir pajudėjus apie metrą ar pusantro žmogų matė šalia per veidrodėlį. Išvažiavus į gatvę, žmogų matė stovintį dešinėje pusėje ant šaligatvio. E. R. nuomone, jis žmogaus nepartrenkė, nors kai jis stovėjo priekyje jo automobilio, jis nematė ar žmogus pasitraukė į šalį. (b.l. 16).

2014 m. birželio 30 d. L. O. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2014 m. birželio 19 d. apie 21 val. krovininis automobilis išvažinėjo iš įvažiavimo, kuris veda prie namo Kernavės g. 38A į Utenos g. Kaimynas, bandydamas sutrukdyti išvažiuoti sunkvežimiui su savo lengvuoju automobiliu, užtvėrė dalį sankryžos Utenos g. ir įvažiavimo, bet kadangi buvo dar pakankami vietos, krovininis automobilis sugebėjo išvažiuoti į Utenos g. pamatęs tai kaimynas šoko po automobilio priekiu, bandydamas sutrukdyti sunkvežimio vairuotojui užbaigti išvažiavimo į Utenos g. veiksmą, tačiau sunkvežimis išvažiavo, o jis nuėjo į šoną ir sunkvežimis nuvažiavo Utenos g. Šiais savo veiksmais prie krovininį automobilį, jis nebuvo nei sužalotas, nei sumuštas. Taip pat nurodė, kad prieš išvažiuojant sunkvežimiui į Utenos g., pro laisvą tarpą tarp stovinčio automobilio ir tvoros, kaimynas S. išbėgo į pravažiuojamąją laisvą kelio dalį ir bandė išskėstomis rankomis sulaikyti krovininį automobilį. Tačiau sunkvežimio vairuotojas, pasukęs į dešinę, L. O. padedant, išvažiavo į Utenos g. stovinčio S. automobilio priekyje, maždaug 0,5 m atstumu nekliudęs ir nesužeidęs. Sunkvežimiui išvažiavus atvyko policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė S.. Taip pat nurodė, kad su kaimynu S. nesutarimai vyksta apie 2 metus dėl įvažiavimo, kuris veda prie namo, adresu Kernavės g. 38a. Atvažiavus pareigūnams, L. O. pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad įvažiavimas legalus ir nuėjo namo (b.l. 17).

Byloje pateiktas „Ūkio pastato su garažu pertvarkymo į vienbutį gyvenamąjį namą rekonstravimo projekto“, adresu (duomenys neskelbtini) , aukščių planas, kuriame nurodytos įvažiavimų ir įėjimų kryptys (b.l. 18).

2014 m. liepos 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M. – Č. specialisto paaiškinime nurodyta, kad pagal jai pateiktus medicininių dokumentų (V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) asmens ambulatorinio gydymo statistinę korteles Nr. 2014/0061777/00 ir 2014/0062347/00 su CD-R disku iš RVU ligoninės) duomenis, V. S. nustatytas minkštųjų audinių patinimas dešinio kelio ir alkūnės srityse, galimai trauminės kilmės, galėjo būti padarytas paveikiant kietais bukais daiktais, neatmetama aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2014 m. birželio 19 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir pačiam griūnant ir atsimušant į kietus bukus paviršius – daiktus. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2014 m; birželio 21 d. diagnozuoti klubo, juosmens ir krūtinės sumušimai nepatvirtinti objektyvaus klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojama (b.l. 21).

2014 m. liepos 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjas L. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10AN-15449586 V. S. už tai, kad jis, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9,10 punkto reikalavimų, nes 2014 m. birželio 19 d. d., apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, būdamas pėsčiuoju nesilaikė atsargumo, įžengęs į pravažiavimą prieš važiuojantį automobilį sukėlė pavojingą situaciją automobilio vairuotojui siekdamas užtverti pravažiavimo kelią, privertė automobilio vairuotoją keisti važiavimo kryptį, ir taip sutrukdė eismą Administracinio teisės pažeidimo protokole administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. paaiškinime nurodė, kad su jam pateiktu pažeidimu nesutinka (b.l. 24).

V. S. 2014 m. liepos 9 d. pareiškime Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkui (reg. Nr. 10-10-AP-736) nurodyta, jog jam, jo sutuoktinei J. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklauso 0,82 aro žemės sklypo dalis iš 9,54 aro žemės sklypo (Unikalus Nr. 4400-2887-3192), esančio (duomenys neskelbtini) . Sutuoktinės motinai I. N. priklauso 2,2 aro žemės sklypo dalis iš minėto 9,54 aro žemės sklypo. Minėtas sklypas yra paženklintas riboženkliais. Pareiškime nurodo, kad 2014-06-19 apie 22.00 val. atvažiavo namo, adr. (duomenys neskelbtini) , nes sutuoktinės motina telefonu jį informavo, kad priklausančioje kiemo teritorijoje sunkiasvorės transporto priemonės (miškovežio), valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairuotojas, neturėdamas tam jokios teisės, namo kiemo teritorijoje savavališkai iškrovė nukirsto miško rastus. Atvažiavęs jis pasiteiravo vairuotojo kokiu pagrindu iškraunami rąstai. Pastarasis atsakė, jog rąstai iškraunami šeimininko leidimu ir nurodė į gretimo namo gyventoją. V. S. paprašė vairuotojo to nedaryti, tačiau pastarasis į jo prašymą nereagavo. Matydamas vairuotojo savavališkus veiksmus iškvietė policijos pareigūnus, bei paprašė vairuotojo neišvažiuoti iki atvyks policija. Stovint namo kiemo teritorijoje, kurios dalis priklauso tiek V. S. ir jo sutuoktinei, tiek ir sutuoktinės motinai, ir belaukiant policijos pareigūnų, vairuotojas pradėjo manevruoti mėgindamas pasišalinti iš privačios teritorijos. Vairuotojui manevruojant jis stovėjo namo kiemo teritorijoje ir mėgino jam rodyti, kad sustotų. Tačiau vairuotojas vieno iš manevro metu, t. y. išvažiuojant iš teritorijos ir sukant į Utenos gatvę, trenkėsi į V. S. ir mane parbloškė. Nežiūrint į tai, jį partrenkęs vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. V. S. nukritęs pajuto stiprų skausmą dešinės kojos kelio srityje ir dešinėje rankoje, todėl po įvykio kreipėsi į VGPU ligoninę, kur jam buvo nustatytas dešinio kelio ir dešinės rankos alkūnės sumušimai. Suteikus medicininę pagalbą tolimesniam gydymui buvau nukreiptas į Lukiškių polikliniką, o gydymas tęsiasi iki šiol. Nurodo, kad šio įvykio metu patyrė tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą apie kurių dydžius informuosiu papildomai. Pareiškimu prašo nustatyti sunkiasvorės transporto priemonės, kurios valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairuotojo tapatybę ir patraukti jį atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarką (b.l. 4).

2014 m. liepos 17 d. V. S. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog 2014 m. birželio 19 d., apie 22.00 val., jam paskambino I. N. ir pranešė, kad jiems nuosavybės teise priklausančiame kieme, kažkas iškrauna mišką iš sunkiasvorio automobilio su kranu, ir kad jis skubiai atvažiuotų. Atvykęs į vietą, t.y. (duomenys neskelbtini) , pamatė, kad jų teritorijoje stovi miškovežis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie jo stovi trys asmenys, t.y. D. O., L. O. ir dar vienas jam nepažįstamas asmuo, t.y. sunkvežimio vairuotojas. Atvykęs į vietą, automobilį Nissan Micra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo atvažiavo, pastatė ties riba, valstybinės žemės ir jiems priklausančios bendros nuosavybės teise žemės sklypo teritorijoje. Tuo metu, kai jis išlipo iš automobilio, į miškovežį iššoko jam nepažįstamas žmogus ir užvedęs variklį pradėjo judėti link V. S., t.y. iš jų teritorijos į pagrindinį kelią Utenos g. Privažiavo prie V. S., kai jis stovėjo apie 1,5 m nuo savo pastatyto automobilio ir apie 3 m nuo važiuojamosios dalies (Utenos g.) bei apie 2 m iki jų sklypo ribos su kaimynystėje esančio autoserviso, kuris aptvertas metaline tvora, sustojo ir išlipo iš kabinos sakydamas „trauk mašiną, jam reikia važiuoti“. V. S. paklausė sunkvežimio vairuotojo ką jis čia veikia ir kas jam leido. Vairuotojas paaiškino, kad jam leido šeimininkas ir nurodė į kaimyną D. O., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) , t.y. jų sklypai ribojasi. Jis paaiškino vairuotojui, kad yra sklypo, kuriame jis iškrovė mišką, bendrasavininkas ir jokio leidimo nei jis, nei kiti bendrasavininkai jam nėra davę ir jiems čia jokio svetimo miško nereikia. Tada vairuotojas grubiai liepė V. S. patraukti jo automobilį, o jei ne, jis ją pastums, į ką V. S. surinko 112 pagalbos numerį, iškvietė patrulį, o vairuotojui pasakė, kad tuoj atvyks pareigūnai ir viską išsiaiškins. Sunkvežimio vairuotojas, išvadinęs V. S. necenzūriniais žodžiais ir jų junginiais, šoko į savo mašiną, užvedė variklį ir staigiai pajudėjo link jo, kai jis stovėjo apie 1,5 m nuo miškovežio. Jis taip staigiai pajudėjo, kad V. S. nespėjo suprasti kas vyksta, jau nekalbant apie pasitraukimą į šalį, ko pasekoje sunkvežimis trenkėsi į V. S. priekine dalimi, t.y. viduriu, nuo ko jis gavo smūgį į dešinės kojos kelią ir dešinės rankos alkūnę bei visą dešinę kūno dalį. Po smūgio atsidūrė Utenos g. priešingoje pusėje, krūmuose, o vairuotojas išsuko į Utenos g. ir pasitraukė iš įvykio vietos, nesustojęs ir nepasidomėjęs gal V. S. reikalinga pagalba. Taip pat nurodė, kad į vietą atvykusiems pareigūnams jis paaiškino, kad prieš kelias minutes iki jiems atvykstant, jį numušė miškovežis, dėl kurio skambino į pagalbos centrą ir išvažiavo. Tuo pat metu, prie jų stovėję O. giminaičiai šaukė, kad pareigūnai juo netikėtų, kad jis nesveikas, ir nieko čia neįvyko. V. S. pareigūnams parodė nuosavybę patvirtinančius dokumentus, tam, kad patvirtint savo žodžius dėl sklypo nuosavybės ir jokio kelio per jų teritoriją nebuvimo, nes O. parodė dokumentus, kuriuose eina kelias per jų V. S. ir kitų bendrasavininkių sklypą, teigdami, kad V. S. neturėjo teisės neleisti išvažiuoti jų sunkvežimiui. Jis pareigūnams paaiškino, kad turi Registrų centro pažymą ir kol jis nenuginčytas teismo tvarka, jis galioja, o jų leidimas statyboms yra neteisėtas, nes jokio sutikimo, jie kaip bendrasavininkai nedavę, tačiau pareigūnai juo nepatikėjo, ir pasakė, kad jis pažeidė KET užtverdamas važiuojamąją dalį. Tada V. S. paprašė, kad jam išrašytų protokolą dėl pažeidimo, tačiau jis nebuvo surašytas, todėl jis pasakė, kad pats važiuos į policiją ir parašys pareiškimą dėl kaimyno savavaldžiavimo ir dėl to, kad buvo nutrenktas sunkvežimio. Taip pat nurodo, kad skausmą kelyje pajuto tik būdamas policijos komisariate Žirmūnų g. ir berašydamas pareiškimą dėl įvykio tą pačią dieną. Budintis policijos pareigūnas jam pasiūlė kreiptis į Lazdynų ligoninę bei pasidomėjo, kodėl patrulis neišrašė protokolo, bei klausė ar jis patruliams sakė, kad jį partrenkė mašina, į ką jis atsakė, kad pareigūnams viską paaiškino, tačiau jie juo nepatikėjo. V. S. kreipėsi į Lazdynų ligoninę, kur jam atliko med. apžiūrą bei nustatė dešinės kojos kelio bei dešinės rankos alkūnės sumušimus. Kiek vėliau atliekant apžiūrą pas šeimos gydytoją bei traumatologą, nustatytos stuburo problemos po traumos. Paaiškinime taip pat nurodė, kad įvykio metu, iš vietos pajudėjęs sunkvežimis link jo nenaudojo jokio garsinio signalo, kad perspėti. V. S. nuomone KET pažeidimo nepadarė (b.l. 19-20).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pareiškėjas V. S. nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal ATPK 131 straipsnio 2 dalį nurodydamas, kad jam administracinė atsakomybė apskritai netaikytina, nėra vienas iš ATPK 131 straipsnyje numatyto pažeidimo subjektų, nes byloje nėra duomenų, kad žemės sklype, per kurį važiavo miškovežis, nėra įrengtas ir registruotas joks kelias be to nėra įteisintas ir įregistruotas joks pravažiavimo kelias. Taip pat nurodo, kad teritorija, esanti prie namo Utenos g. 33, yra privati, todėl tai nėra automobilių kelias ir ši teritorija neskirta viešajam eismui, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje, 42 straipsnyje, Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje bei Kelių eismo taisyklių 3 punkte. Su tokiais skundo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklės galioja, tiek keliuose, tiek viešose ir privačiose teritorijose, todėl vairuotojai eismo metu būdami privačiose ar uždarose teritorijose privalo šių taisyklių reikalavimų laikytis. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje priimtoje nutartyje Nr. 2K-329/2012. Pagal KET 3 straipsnį eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu judant transporto priemonei žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Iš eismo įvykio apibrėžimo akivaizdu, kad teritorijos paskirtis ir galimybė į ją patekti nėra esminiai požymiai, priskiriant įvykį prie eismo įvykių. Esminis požymis yra transporto priemonės judėjimas tokioje erdvėje, kurioje juda ir kitos transporto priemonės bei kiti eismo dalyviai, dėl to, siekiant išvengti grėsmės kitiems eismo dalyviams, visi eismo dalyviai įpareigojami laikytis tam tikrų taisyklių. Analogišką išvadą, leidžia daryti sisteminė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių analizė bei logikos dėsniai. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 87 dalis nustato, kad viešasis eismas – tai žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose. Kelių eismo taisyklių 3 punkte apibrėžta, kad kelias – tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Taigi darytina išvada, jog šalia gyvenamųjų ar negyvenamųjų pastatų, autoservisų, prekybos centrų, įmonių ir kt. esančios aikštelės, taip pat aikštelės, įvažiavimai, kurie skirti prie minėtų objektų atvykti ir sustoti transporto priemonėms, nesvarbu jos privačios ar viešos, taip pat yra skirtos ir naudojamos tam tikram automobilių eismui. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teritorija, kurioje užfiksuotas V. S. padarytas administracinis teisės pažeidimas, nepaisant to, kad yra privati, tačiau naudojama viešajam eismui, nes į minėtą teritoriją įvažiuoja ne tik V. S. ir jo šeimos nariai, tačiau minėtu pravažiavimu, nors ir ginčijamu naudojasi kaimynystėje (Kernavės g. 38a) gyvenantys asmenys, todėl eismo dalyviai, įskaitant ir pareiškėją, šioje teritorijoje privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad jis buvo sužalotas miškovežio, nepašalina pareiškėjo atsakomybės už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, be to miškovežio vairuotojo kaltės sužalojant V. S. klausimas šioje byloje nesprendžiamas, nes nesusijęs su V. S. patraukimu administracinėn atsakomybėn dėl trukdymo vairuotojui išvažiuoti.

Lietuvos Respublikos ATPK 131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių mopedus, lengvuosius keturračius motociklus ir dviračius, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai pakeisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų piliečių saugumui užtikrinti, – užtraukia baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Minėtų taisyklių 10 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelio, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo ir kontrolės priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, užtverti kelio prie priešgaisrinio hidranto ar kitos pastate įrengtos gelbėjimo įrangos ar kitaip trukdyti prie jų privažiuoti, mėtyti iš transporto priemonės kokių nors daiktų, šiukšlių, pilti tepalų ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinkos. Iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad pareiškėjas nesilaikė KET 9,10 punktų reikalavimų, t. y. trukdė miškovežio vairuotojui išvažiuoti iš kiemo, savo automobiliu užtvėrė pravažiavimą į gatvę. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas tiek į byloje surinktus įrodymus, liudytojų parodymus, tiek į pareiškėjo skunde bei teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes.

Byla ištirta išsamiai, nutarimas teisėtas ir pagrįstas, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama, nenustatyta. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarimas 10N-16144926-14 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,-

nutaria:

netenkinti V.S. skundo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą 10N-16144926-14 palikti nepakeistą.

Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.