Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Onos Aldonos Budienės, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A.K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu dvylikai metų.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 23 d. nutartis, kuria nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios nuteistojo kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2004 m. liepos 28 d. Alytaus raj., (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pro atrakintas duris įsibrovė į P. G. gyvenamąjį namą, kur pastūmė nukentėjusiąją P. G., o jai nukritus ant grindų, koja spyrė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos, veido, nosies sritis ir ten pat rastu kirviu sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius nukentėjusiajai P. G. į galvos sritį bei užvaldė nukentėjusiajai priklausiusius 30 Lt. Nukentėjusioji P. G. 2004 m. rugsėjo 9 d. nuo galvos sumušimo sukeltų uždegiminių komplikacijų mirė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto taikymo

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų dėl savanaudiškų paskatų. Nužudymas suprantamas kaip neteisėtas tyčinis ar neatsargus gyvybės atėmimas kitam žmogui. Kasatorius neigia nužudęs P. G., nurodydamas, kad ji mirė ne nuo jo padarytų sužalojimų. Šį kasatoriaus teiginį paneigia teismo medicinos specialisto išvada Nr. 1139/04(02), kurioje konstatuota, kad tarp A. K. P. G. padarytų sužalojimų ir jos mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi nuteistojo prašymas jo nuskalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą nepagrįstas, nes A. K. nuskalstamoje veikoje yra visi BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtinto nusikaltimo požymiai.

Nuteistasis kasaciniame skunde taip pat neigia tiesioginės tyčios buvimą jo veiksmuose. Nu­žu­dy­mas laikomas pa­da­ry­tas tie­sio­gi­ne ty­čia, jei kal­ti­nin­kas su­pra­to, kad jis savo vei­ka kė­si­na­si į ki­to žmo­gaus gy­vy­bę, nu­ma­tė, kad ga­li at­im­ti gy­vy­bę ki­tam žmo­gui ir no­rė­jo ją at­im­ti. Tiesiogine tyčia kaltininkas veikia ir tais at­ve­jais, kai vei­kdamas su­vok­ia, kad žmo­gui gy­vy­bė bus at­im­ta neišvengia­mai. Taigi šiuo atveju tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, kad A. K., spardydamas ir kirvio ašmenimis kirsdamas nukentėjusiajai į galvą, po to ją palikdamas, nepasidomėjęs jos būsena, suvokė, kad gyvybė P. G. bus atimta neišvengiamai, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 23 d. nutartyje motyvuotai išdėstyta išvada, kad A. K. paskirta teisinga bausmė ir jos švelninimui nėra pagrindo. Kasatorius klaidingai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę neatsižvelgė į kasaciniame skunde minimas aplinkybes. Iš Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 10 d. nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pradmenimis, atsižvelgta į nuteistojo jauną amžių, teistumo neturėjimą ir A. K. paskirta mažesnė bausmė nei BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis.

Nenustačius pirmosios instancijos nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, nustatytų BPK 369 straipsnyje, kasacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.