Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2010-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-103-350/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-12-20
Bylos Nr.
1-103-350/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis (pirm.), Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas
Nukentėjusysis
J. B.
Civilinis ieškovas
G. K.
Kaltinamasis
A. V.
Advokatai
Vytautas Kazlauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1- 103-350/2010(Proceso Nr.: 1-71-1-00108-2010-2)Procesinio sprendimo kategorija: 2.3; 1.2.3.2.3; 1.2.3.2.3; 1.2.4.8.3; 2.3.6.4.5; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.2; (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio Algirdo Gapučio, teisėjų Evaldo Vanago, Eligijaus Gladučio,

sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,dalyvaujant prokurorui Jelenai Sabaliauskienei,advokatui Vytautui Kazlauskui,nukentėjusiam J. B.,nukentėjusių atstovei V. K.,nukentėjusių civilinei ieškovei G. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) . lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsituokęs, dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini) “ vairuotoju, gyv. Kupiškyje, (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta - Danija, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p. 6 p., 140 str. 2 d.,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. V. 2010 m. gegužės 1 d., tiksliai nenustatytą valandą, Kupiškio mieste, (duomenys neskelbtini) , S. V. priklausančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dukrai A. V., gim. 2001-07-11, sudavė diržu ne mažiau kaip 3 smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarė jai poodines kraujosruvas dešinės ir kairės šlaunų srityse, taip mušdamas mažametę A. V. tyčia sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Be to, jis 2010 m. gegužės 1 d., tiksliai nenustatytą valandą, Kupiškio mieste, Technikos g. 9A-11, S. V. priklausančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dukrai S. V., gim. 1998-05-22, sudavė diržu ne mažiau kaip 2 smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarė jai poodines kraujosruvas kaktoje, dešinėje šlaunyje ir dešiniame dilbyje bei įdrėskimą kaktoje, taip mušdamas mažametę S. V. tyčia sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Be to, jis 2010 metais, laikotarpyje nuo gegužės 1 dienos ryto iki gegužės 3 dienos ryto, tiksliai nenustatytos valandos, Kupiškio mieste, (duomenys neskelbtini) , S. V. priklausančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio sumušdamas savo buvusią žmoną S. V., su kuria tęsė bendrą sutuoktinių gyvenimą, dalį smurtinių veiksmų atlikdamas mažamečių dukrų A. V. ir S. V. akivaizdoje, rankomis suduodamas ne mažiau kaip 23 smūgius nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, išmušdamas trijų dantų tilto dalį ir padarydamas muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, poodines kraujosruvas kaktoje, dešinės ausies kaušelyje, akių vokuose, nosies nugarėlėje, skruostuose, lūpose, smakro dešinėje pusėje, dešiniame petyje, kairiame žaste, krūtinėje, pilve, kairiame dilbyje, plaštakose, keliuose ir dešinėje blauzdoje, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, kraujosruvas kaklo minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvas dešinio momens ir pakaušio minkštuosiuose audiniuose su kraujo išsiliejimu po kietuoju kairiojo galvos smegenų pusrutulio kaktinės ir smilkininės skilčių dangalais, kraujosruvas po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių kaktinių ir smilkininių skilčių dangalais, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju bei galvos smegenų pabrinkimu, dėl ko nuo stipraus kūno sumušimo nukentėjusiajai 2010 m. gegužės 3 d., apie 5 val. mirus, ilgu mušimu ir daugybinių kūno sužalojimų padarymu sukeldamas dideles fizines kančias, tyčia itin žiauriai nužudė savo šeimos narę S. V..

A. V. kaltu prisipažino. Parodė, kad dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, iš Lietuvos išvykdavo keliems mėnesiams. Grįžęs gyvendavo pas buvusią žmoną, su kuria išsiskyrė dėl jos girtavimo. Išvažiuodamas į reisus žmonai palikdavo pinigų pragyvenimui, mokėjo ir alimentus dviems dukroms, tačiau ji visus pinigus pragerdavo, vaikais nesirūpino, joms negamindavo, neišleisdavo į mokyklą, parduodavo buities daiktus, pridarydavo skolų, kurias jis grįžęs sumokėdavo. Žmona ištisai girtavo, niekur nedirbo, iš darbo biržos sąrašų buvo išbraukta. 2010-05-01 žmona taip pat buvo girta. Tą vakarą dukros prašėsi į lauką, jis nesutiko jų išleisti, nes buvo jau vėlu. S. jį pavadino necenzūriniu žodžiu. Jis supyko, paėmė iš spintos medžiaginio chalato diržą ir sudavė juo mergaitėms po kelis kartus dėl to, kad jos vėlai grįždavo iš lauko ir dėl S. pasakyto necenzūrinio žodžio jo atžvilgiu. Mergaitės dėl mušimo neverkė, pažaidę nuėjo miegoti. Kitą rytą jis gėrė kartu su žmona, ji išprovokuodavo gėrimus, tada ir jis kartu gerdavo. Kalbėjo su žmona, sužinojo, kad kol jis buvo išvykęs dirbti, žmona penkis mėnesius nemokėjo už butą. Priekaištavo jai, kad vėl jam išvykus ji neprižiūrės vaikų, nemokės mokesčių o gers su meilužiu, į ką ji atsakė teigiamai. Susinervino dėl jos pasakytų žodžių, todėl ėmė mušti, nužudyti negrasino. Ji prašė nebemušti. Vėliau buvo nuėję į miegamąjį, liepė žmonai nusiprausti, ar mušė ją miegamajame, nepamena. Grįžus į kambarį vėl šnekėjosi su žmona, klausė, kodėl ji taip elgiasi, daugiau jos nemušė. Tuo metu jo telefonas buvo pas žmoną, ji jį paslėpė. Norėjo iškviesti greitąją dėl paties padarytų sumušimų, prašė telefono, bet ji telefono nedavė, greitosios kviesti neleido, sakė jai viskas gerai, dar išgėrė degtinės. Netrukus žmona ėmė vemti kraujais, krito nuo sofos ant žemės, krisdama į stalo kampą prasiskėlė antakį. Pakėlęs pamatė, kad ji nekvėpuoja, todėl nutempė į lovą, bandė gaivinti, tačiau žmona gyvybės ženklų nerodė. Nuėjęs apie žmonos mirtį pasakė dukroms. Policijai ir greitajai pagalbai neskambino, atsigulė prie žmonos ir užmigo. Mušdamas žmoną buvo neblaivus, galėjo suduoti apie 15 smūgių. Sudavė jai į veidą, kitas kūno vietas. Antakį žmona susižalojo į stalo kampą, griūdama, dalis mėlynių ant kūno buvo iš anksčiau. Žmona sirgo epilepsija, kelias dienas iki įvykio, griuvo eidama iš parduotuvės, jos šonas buvo mėlynas, ji sakė, kad galėjo lūžti šonkaulis, tačiau medikų pagalbos atsisakė. Dantų protezas jai buvo atsiklijavęs jau anksčiau. Siūlė eiti jai pas stomatologus, tačiau dėl ko žmona nenuėjo, nežino. Nužudyti žmonos nenorėjo, tai atsitiko netyčia. Nepastebėjo, kad vaikai matė jo smurtą žmonos atžvilgiu. Mergaitės tai galėjo matyti pasislėpę. Mušė žmoną, nes nepatiko jos gyvenimo būdas, ji ištisai gėrė devynerius metus. Yra ją dėl to kelis kartus mušęs ir anksčiau, tačiau žmona į policiją dėl to nesikreipė. Su vaikais santykiai buvo puikūs, mergaitės jį mylėjo, išvažiavus bendraudavo su jomis telefonu. Pykčių su jomis nebuvo, keršyti jam jos neturi pagrindo. Žino dukrų parodymus, jie nėra tikslūs. Jų į lovą mušti nenešė, mušė jas kambaryje diržu nuo chalato, diržas metalinės sagties neturi. Teisiamojo posėdžio metu parodyti ne tie diržai, kuriais jis mušė mergaites. Dukros važinėja dviračiais, riedučiais, todėl specialisto išvadoje dalį užfiksuotų sužalojimų galėjo pasidaryti pačios. Savo elgesį vertina blogai, labai gailisi dėl įvykio.

Savo parodymus A. V. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje. Paaiškino, kur ir kaip mušė S. V., kur mušė dukras ( T.1 b.l. 117-118, 119-126).

Iš specialisto išvados Nr. 97 TPK-73/2010 matyti, kad A. V. nustatyta diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. (T.1 b.l. 142).

Mažametė nukentėjusioji S. V. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad girtas tėvas grįžęs iš reiso mušė mamą kelias dienas. Mušant sakydavo “būsi švelni, kaip šuniukas“, jis ją kankindavo. Mušė dėl to, kad mama turėjo draugą ir dėl to, kad buvo girtas. Mama bijodavo tėtės, drebėdavo. Jis sakė, kad mamą užmuš. Nelaimės nebūtų buvę, jei tėvai nebūtų gėrę ir jei kaimynė D. nebūtų nešusi alkoholio. Pirmadienį ryte tėvas pasakė, kad mama negyva. Ji nuėjo į miegamąjį ir rado mamą gulinčią lovoje. Mama buvo mirusi. Nubėgo kviestis pagalbos pas kaimynę D.. Ši niekuo nepadėjo, tada nuėjo pas kaimyną S., kuris ir iškvietė policijos pareigūnus. Tėtis ją mušė diržu su sagtimi, sudavė jai per rankas, kojas, nugarą. Tai buvo tada, kai mušė mamą. (T.1 b.l. 74-77, 90-96).

Analogiškus parodymus S. V. davė ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Parodė, kad tėvas A. V. nuo 2010-05-01 kelias dienas vakarais girtas mušė mamą, girdėjo mamą šaukiančią, kviečiančią pagalbą, prašančią nemušti. Tėtis šaukė, kad yra žmogžudys, neleido mamai miegoti, sakė, kad karste prisimiegos. Bandė sulaikyti tėvą, kad nebemuštų mamos, bet jis nekreipė dėmesio, daužė ją kumščiais. Mama vos paėjo, dejavo. Jai buvo labai baisu, bijojo netekti motinos, atsigulusi negalėjo užmigti. Tėtis mušė mamą nes buvo girtas, girdėjo jo žodžius, kad mama neištikima. 2010-05-01 tėvas ją mušė diržu per galvą, nugarą. Mušė diržu, kol sagtis sulūžo, po to mušė kitu diržu. (T.1 b.l. 67-68)

Specialisto išvadose Nr. G537/10 (05) ir G537a/10 (05) konstatuota, kad S. V. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktoje ir dešinėje šlaunyje, dešiniame dilbyje, odos įdrėskimas kaktoje. Sužalojimai padaryti suduodant ne mažiau 2 smūgių galimai diržu (jo sagtimi) ar panašiai. Dėl nustatytų sužalojimų S. V. sveikata sutrikdyta nežymiai. Smūgių sudavimas, dėl kurių susiformavo poodinės kraujosruvos, galėjo sukelti jai fizinį skausmą. (T.1 b.l. 39, 41).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios gimimo liudijimo kopijos matyti, kad S. V. gimusi (duomenys neskelbtini) . (T.1 b.l. 27).

Nukentėjusioji mažametė A. V. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad tėvas mušė mamą kelias dienas, ji vos kvėpavo. Kitą dieną S. pamatė, kad mama kruvina guli nebegyva. Tėvas dar sakė ruoštis laidotuvėms. Dar prieš tai ji norėjo eiti į lauką su riedučiais, o tėvas neleido ir mušė ją diržu su sagtimi, sudavė 6-7 kartus, jai skaudėjo. Tėvas sakė, kad nužudys mamą. Jai pasakius, kad sės į kalėjimą, jis pasakė, kad jam tas pats (pavartojo necenzūrinį žodį). Tėvas mušė diržu S., jai sudavė daugiau, gal 10 kartų. Mama pasakė, kad jų nebemuštų, tada jis pradėjo mušti mamą į galvą, pilvą, kojas, ranką, petį. Tėvas buvo girtas, mušė mamą šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį kol užmušė. Ji ir S. gynė mamą, bet jis atstumdavo jas ir vėl mušdavo mamą. Kai vakare ji ir S. ėjo miegoti, tėvas toliau mušė mamą, mama žviegė. (T.1 b.l. 79-82, 85-90)

Analogiškai A. V. parodė ikiteisminio tyrimo apklausos metu. Parodė, kad mama buvo mušama vakarais, kelias dienas. Matė mamą kruviną, o tėtis ją toliau mušė. Ji bijojo ginti mamą, nes bijojo tėvo. Tėvas girtas 2010-04-30 grįžus iš lauko ją mušė juodu diržu su sagtimi. Mušė per galvą, pilvą, nugarą. S. tėvas taip pat mušė. (T.1 b.l. 69)

Specialisto išvadose Nr. G538/10 (05) ir G538a/10 (05) konstatuota, kad A. V. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės ir kairės šlaunų srityse, suduodant jai ne mažiau 3 smūgių diržu ar panašiai. Dėl nustatytų sužalojimų A. V. sveikata sutrikdyta nežymiai. Smūgių sudavimas, dėl kurių susiformavo poodinės kraujosruvos, galėjo sukelti jai fizinį skausmą. (T.1 b.l. 43, 45).

Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad A. V. gimusi (duomenys neskelbtini) .(b.l. 28).

Liudytoja D. D. parodė, kad nukentėjusiąją S. V. pažinojo kaip kaimynę. Pati nėra jos mačiusi sumuštos ar girtos, tik iš kaimynų žino, kad ji vartojo alkoholį. Apie jos mirtį sužinojo iš S. V., kuri atbėgusi ryte sakė nežinanti ką daryti, nes mirė mama. Dėl ko mirė, nesakė. Kaimynų mergaites pažinojo, nes jos ateidavo žaisti su jos vaiku, ar pasiskolinti duonos. Kartais jas pamaitindavo jei tuo metu patys valgydavo. Neatrodė, kad jos yra neprižiūrėtos. Buvo tvarkingos, švarios, alkanos nebūdavo. Niekada nei kaltinamajam, nei jo žmonai nėra nešusi alkoholio, ar pirkusi iš jų kokius daiktus. Įvykio dieną triukšmo negirdėjo, S. V. nematė. Jų šeimos santykių nežino.

Liudytoja V. Č. parodė buvusi V. kaimynė. Kaimynus apibūdina kaip uždaro būdo, apie jų gyvenimą nežino. Kad jie išsituokę, nežinojo, girtų jų nėra mačiusi. Niekada neteko su jais kartu švęsti. Gegužės 1-2 d. buvo užėjusi pas V. mergaitės, norėjo joms duoti saldainių už pagalbą į kitą butą pernešant gėles. Mergaičių prašymų supynė joms kasas, tuo metu pro praviras duris matė jų tėvus miegančius. Kitą dieną vėl užėjo pas mergaites, tačiau A. V. į butą jos neįleido, liepė išeiti. Ar jis buvo girtas, nežino. Po to kažkas telefonu pranešė apie S. V. mirtį. Kaimynų mergaitės visada buvo tvarkingos, valgyti neprašydavo. Niekada nėra pirkusi iš S. V. jokių daiktų.

Liudytojas V. S. parodė pažįstantis kaltinamąjį kaip kaimyną. Apie S. V. mirtį sužinojo iš jos dukros. Ji įvykio rytą atbėgusi prašė paskambinti policijai, sakė mama negyva, tėtė užmušė. Skambino policijai, buvo nuėjęs iki V. buto, tačiau į vidų jo neleido. S. jam sakiusi girdėjusi tėvą sakant motinai, kad ją užmuš. Niekada nėra matęs S. V. sumuštos, ar girtos, mažai su jais bendravo. Jų vaikai buvo tvarkingi, prižiūrėti.

Nukentėjęs J. B. parodė, kad su seserimi S. V. bendravo retai. Jis gyvena Utenoje, sesuo Kupiškyje. Paskutinį sykį pas ją svečiavosi prieš trejus metus, jos vyro nematė penkis metus. Apie sesers skyrybas sužinojo ir šiuo metu mirusios motinos. Apie sesers šeimyninį gyvenimą nieko nežino išskyrus tai, kad ji girtavo. Tai sakė ir jų motina. Sesers laidotuves apmokėjo A. V. sesuo, todėl jis civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Nukentėjusių civilinė ieškovė G. K. parodė esanti A. V. sesuo, šiuo metu jo dukrų globėja. Santykiai su broliu geri, bendravo ir su S. V., kai ji negerdavo. Iš mergaičių žino, kad S. V. girtavo, pati ją irgi yra mačiusi išgėrusią. Buvo įkalbėjusi ją koduotis, tačiau ji nenuvažiavo. Girtaudama ji nesirūpino dukromis, jų mokslais. Viską ko reikia mokyklai, supirkdavo ne S. V., o ji, paprašyta brolio, jam palikus pinigų. Mergaitės į svečius ateidavo tvarkingos, prižiūrėtos, nes kol S. V. negerdavo, rūpinosi jomis. Brolis su S. V. buvo išsituokę dėl jų abiejų girtavimo. Apie S. V. mirtį sužinojo telefonu. Nuvykusi į brolio namus matė S. V. visą kruviną, mergaitės sakė, kad tėtis mušė mamą. Po įvykio pareigūnai ieškojo diržų, kuriais A. V. mušė mergaites. Diržus jiems padavė pačios mergaitės. Vienas diržas buvo siauras, įveriamas į kelnes, kito nepamena. Akvilė sakė, kad ją mušė tamsesniu diržu nuo rankinuko, o diržu nuo kelnių mušė S.. Vieną diržą paėmė iš po sofos, o kitą diržą lyg tai iš po fotelio. S. sakė, kad diržus paslėpė mama, kad jų nebemuštų. Matė mergaičių sužalojimus, kuomet jas apžiūrėjo ekspertai, jos sakė, kad jas mušė diržu. Dėl įvykio mergaitės labai išgyvena, iki šiol ta tema nekalba, joms tai didelė trauma. Jų santykiai su abejais tėvais buvo geri. Tėtis jomis rūpinosi, motina kol negėrė taip pat. Ar namuose kildavo muštynių, nežino.

Iš 2010-06-07 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja G. K. pateikė du odinius diržus, kurie buvo apžiūrėti ir prijungti prie bylos kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tiri ir nagrinėti (T.1 b.l. 24, 25, 26).

Nukentėjusių atstovė, Kupiškio Vaikų teisių apsaugos tarnybos vyriausioji specialistė V. K. parodė, kad V. šeima buvo įtraukta į šeimų rizikos grupę dėl tėvų girtavimo. Lankėsi jų šeimoje nuo 2004 iki 2009 metų. Bendraudavo su S. V.. Ji buvo tvarkinga moteris. Žino, kad ji su vyru gerdavo, jam grįžus iš reisų. Tarnybai žinoma, kad A. V. ir anksčiau yra smurtavęs S. V. atžvilgiu, nukreipdavo ją rašyti pareiškimus. Jų skyrybos įvyko dėl prieš ją vartojamo smurto. Yra mačiusi S. V. su mėlynėmis. Vaikai tą situaciją šeimoje slėpė. Mergaitės alkanos nebuvo. Jos maisto nusipirkdavo ir pačios, pinigų duodavo mama. Mergaitės buvo švarios, prižiūrimos. Dalyvavo jų apklausoje dėl įvykio. Mano, kad jos viską pasakojo nuoširdžiai. Prokuroro pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti mergaičių naudai palaiko.

2010 m. gegužės 3 d. Panevėžio AVPK Kupiškio r. PK užregistruotas tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2010-05-03 apie 09 val. Kupiškio m., (duomenys neskelbtini) , miegamajame kambaryje, lovoje rastas S. V., gim. 1968 m., gyvenančios ten pat, lavonas su smurto žymėmis kūne (T.1 b.l. 2).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2010-05-03 apžiūrėtas butas, esantis Kupiškio m., (duomenys neskelbtini) . Apžiūros metu buto miegamajame kambaryje, sofoje-lovoje rastas S. V. lavonas su smurto žymėmis galvoje, krūtinėje, rankose. Veide, kaklo, krūtinės, kairiosios rankos srityse matyti ryškios sužalojimų žymės, veidas sutinęs. Daugybinės kraujosruvos matomos ant viso kūno paviršiaus. Lavono rankoje yra plaukų kuokštas. Šalia lovos, ant kėdutės be kitų daiktų yra ir mobilaus ryšio telefonas. Svetainės kambaryje, virš sofos-lovos, ant sienų matomi rusvos spalvos purslai, panašūs į kraują. Ant grindų, šalia sofos-lovos užfiksuotos ryškios rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant grindų stebimos kruvinos vilkimo žymės, vedančios iš svetainės, per koridorių į miegamąjį. Minėta kryptimi sustumtas kiliminis takas. Ant jo rasta dantų tilto dalis. Vonios kambaryje, vonioje yra indas su rusvos spalvos vandeniu, keletas drabužių su rusvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Veikiantis mobilaus ryšio telefonas rastas buto koridoriuje ant spintelės, dar vienas- virtuvėje ant šaldytuvo (T.1 b.l. 8-18).

Iš byloje esančio ištuokos liudijimo kopijos matyti, kad santuoka tarp A. V. ir S. V. nutraukta 2009-03-10 (T.1 b.l.29).

Iš VTMT prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. M 193/10(05) matyti, kad S. V. mirė nuo stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda dešinio antakio srityje, poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, dešinės ausies kaušelyje, akių vokuose, nosies nugarėlėje, skruostuose, lūpose, smakro dešinėje pusėje, dešiniame petyje, kairiame žaste, krūtinėje, pilve, kairiame dilbyje, plaštakose, keliuose ir dešinėje blauzdoje, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, kraujosruvomis kaklo minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvomis dešinio momens ir pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju kairiojo galvos smegenų pusrutulio kaktinės ir smilkininės skilčių dangalais, kraujosruvomis po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių kaktinių ir smilkininių skilčių dangalais, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju (120 g), galvos smegenų pabrinkimu. Sužalojimai padaryti ne mažiau 23 smūgių pasėkoje. S. V. lavono kraujyje rasta 2.96 promilės etilo alkoholio, tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. Įvykio vietos apžiūros metu rasta trijų dantų tilto dalis galėjo būti išmušta suduodant smūgį kietu buku daiktu S. V. į burnos sritį. Pagal įrašus ambulatorinėje kortelėje S. V. sirgo alerginiu odos uždegimu, o tiriant S. V. lavoną, nustatyta širdies vainikinių arterijų ir aortos aterosklerozė, kepenų riebalinė distrofija, tačiau šios ligos tiesioginio priežastinio ryšio su mirties priežastimi neturi ( (T.1 b.l. 34-35, 37).

Tokiu būdu, aukščiau nurodytais duomenimis, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka ir laikytini įrodymais, kurie visi esminėse detalėse tarpusavyje visiškai sutampa, A. V. kaltė padarius jam inkriminuojamas veikas- nužudžius S. V. bei nežymiai sutrukdžius sveikatą A. V. bei S. V.- visiškai įrodyta.

Iš įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų akivaizdu, jog S. V. buvo mušama bute, kuriame ji bei A. V. gyveno. Tai, kad vartojo smurtą prieš S. V., t.y. ją mušė, neneigia ir pats A. V.. Tai patvirtino ir A. bei S. V..

A. V. S. V. atžvilgiu fizinį smurtą naudojo ilgą laiką- keletą dienų, padarė daugybinius sužalojimus praktiškai visame kūne, kurie nukentėjusiajai kėlė didžiulį fizinį skausmą, mirtis S. V. ištiko dėl padarytų sužalojimų visumos. Šios aplinkybės rodo, jog S. V. buvo nužudyta itin žiauriai.

Šeimos nario sąvoka yra išaiškinta BPK 38 straipsnyje. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje šio straipsnio redakcijoje buvo nurodyta, kad šeimos nariu laikomas ir asmuo, su kuriuo kitas asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos. A. V. ir nužudytoji S. V. tarp jų buvusią santuoką oficialiai buvo nutraukę, tačiau kartu augino vaikus, A. V. iš darbo komandiruočių užsienyje grįždavo į bendrą jų butą, t.y. ir po santuokos nutraukimo toliau gyveno bendrai, todėl BPK 38 straipsnio prasme S. V. buvo A. V. šeimos narė.

Taigi, A. V. itin žiauriai nužudė savo šeimos narę S. V., todėl jo veika šioje dalyje atitinka nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 2 d. 3 ir 6 punktuose sudėtį. Ši jo veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.

S. V. kaltinamasis sudavė daugybę smūgių į įvairias kūno vietas, smurtą vartojo kelias dienas. S. V. parodė, kad girdėjo, jog A. V. sakė S. V., kad „ši naktis jai paskutinė“, kad jis „žmogžudys“, kad ji „išsimiegos karste“ ir pan. Be to, supratęs, jog S. V. sveikatos būklė dėl jo pavartoto smurto tapo kritiška (pats kaltinamasis parodė, jog S. V. ėmė vemti kraujais, krito nuo sofos ant žemės, krisdama į stalo kampą prasiskėlė antakį, nustojo kvėpuoti) nesiėmė jokių priemonių išgelbėti jos gyvybę, iškviesti medicinos pagalbą, o tik nutempė ją į lovą. Taip pat atmestini kaip visiškai prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms A. V. parodymai, jog jis negalėjo iškviesti medicininės pagalbos S. V., kadangi ši buvo paslėpusi telefonus, nes įvykio vietos apžiūros metu bute buvo rasti matomose vietose padėti trys mobilaus ryšio telefonai. Be to, įvykio vieta yra mieste esančio daugiabučio gyvenamojo namo bute, todėl A. V., jei nebūtų siekęs S. V. mirties, galėjo pagalbos kreiptis į kaimynus ir pan. Taigi, A. V. panaudoto prieš S. V. smurto pobūdis bei trukmė, taip pat jo pasisakymai bei elgesys po pavartoto smurto akivaizdžiai rodo, kad A. V. suvokė savo nusikalstamos veikos dėsningas pasekmes- S. V. gyvybės atėmimą ir tokių pasekmių siekė, t.y. šį nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

A. V. neneigia sudavęs po kelis smūgius diržu dukroms A. bei S. V., tačiau teigia, kad mušė jas medžiaginiu diržu nuo chalato. Mušamos mergaitės neverkė, pažaidę nuėjo miegoti. Šie jo teiginiai prieštarauja byloje ištirtų įrodymų visetui, paneigti nukentėjusių A. V., S. V., G. K. parodymais, daiktų paėmimo ir apžiūros protokolais, teismo medicinos specialisto išvadomis. Nukentėjusios nurodė, kad jos buvo mušamos diržu su sagtimi, mušant joms skaudėjo. Specialisto išvadose konstatuota kad nukentėjusioms nustatyti sužalojimai padaryti suduodant smūgius galimai diržu, jo sagtimi ar panašiai, smūgių sudavimas nukentėjusioms sukėlė skausmą. G. K. parodė dalyvavusi mergaičių apžiūrų pas ekspertus metu, matė jų sužalojimus, kurie tikrai negalėjo atsirasti nuo mušimo medžiaginiu diržu. Daiktų paėmimo protokolu užfiksuotas diržų paėmimo veiksmas. G. K. parodė, kad iš A. V. buto buvo paimti būtent tie diržai, kuriais A. V. mušė mergaites, juos parodė ir padavė būtent nukentėjusios. Šie diržai odiniai, vienas jų su metaline sagtimi, kito galuose metaliniai prisegimai. Tokiu būdu kaltinamojo teiginiai, kad dukras jis mušė medžiaginiu diržu, ne tik prieštarauja įrodymų visetui, bet yra ir nelogiški, todėl atmetami. Nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kad mušamos jos kentė fizinį skausmą.

Iš byloje esančių gimimo liudijimų kopijų matyti, kad A. V. gimusi (duomenys neskelbtini) , S. V. gimusi (duomenys neskelbtini) ir nusikalstamų veikų padarymu jos abi buvo mažametės. Tokiu būdu A. V. veikos mažamečių A. V. bei S. V. atžvilgiu atitinka nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 2 d. sudėtį.

A. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi.

A. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo esminės įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Šios aplinkybės buvimas įrodytas paties A. V. bei A.ir S. V. parodymais.

Skiriant bausmes atsižvelgiama į tai, kad A. V. padarė baigtus vieną labai sunkų tyčinį nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, sukeldamas neatitaisomas pasekmes, esant dviems veiką kvalifikuojančioms aplinkybėms bei du nesunkius tyčinius nusikaltimus prieš savo mažametes dukteris, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jų tarpusavio santykį, į A. V. asmenybę – iki veikos padarymo dirbo, anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Dėl šių aplinkybių viseto A. V. pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p. skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo trukme viršijanti įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, už atskiras veikas pagal BK 140 str. 2 d. skirtinos artimos bausmės vidurkiui sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės.

Kupiškio rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, BPK 117 str. tvarka, gindamas viešąjį interesą, pareiškė 100 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti mažamečių S. ir A. V. naudai. Ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusios patyrė didelį fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus. Nukentėjusios yra mažametės, jų asmenybės pilnai nesusiformavę, todėl lengvai pažeidžiamos negatyviais veiksmais. Jų akivaizdoj buvo mušama ir žiauriai nužudyta jų motina ir šie A. V. veiksmai neabejotinai padarė neigiamą poveikį nukentėjusių asmenybėms.

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas ir jų pasekmes – mažamečių A.ir S. V. atžvilgiu buvo vartojamas fizinis smurtas, jos savo tėvo buvo mušamos diržu, dėl ko patyrė fizinį skausmą. Be to, jų akivaizdoje A. V. vartojo smurtą jų motinos atžvilgiu, dėl ko nuo patirtų sužalojimų nukentėjusioji S. V. mirė. Nekyla abejonių, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų jos patyrė itin neigiamus dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus. Liudytoja G. K. parodė, kad dėl patirtų išgyvenimų mergaitės išgyvena iki šiol, ta tema nekalba, joms tai didelė trauma. Mergaitės ilgisi tėvų, nes santykiai su jais buvo geri. Smurtą jos patyrė iš artimo jiems žmogaus, be to, dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų neteko motinos, su kuria kartu gyveno. Taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį, amžių, darbingumą ir galimybę žalą atlyginti ateityje. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, civilinis ieškinys, kurio dydis, be to, atitinka ir susiformavusią teismų praktiką, tenkintinas visiškai.

Daiktiniai įrodymai- 2 odiniai diržai, puodukas, vokas su plaukų kuokštu, dantų tilto dalis, 3 daktiloplokštelės, 2 biologiniai pėdsakai, A. V. rankų pirštų nagų nuokarpos bei rankų plaštakų nuoplovos- sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.). 3 mobiliojo ryšio telefonai A. V. prašymu grąžintini G. K..

Dvi kompaktines plokštelės su mažamečių A. V. ir S. V. apklausų vaizdo įrašais, paliktinos prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str. ir 303 str. 2 d. teismas,

NUSPRENDĖ:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p. ir 140 str. 2 d. (dvi veikos) ir paskirti bausmes:

pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p., laisvės atėmimą šešiolikai metų;

pagal BK 140 str. 2 d. (S. V. atžvilgiu) - laisvės atėmimą devyniems mėnesiams;

pagal BK 140 str. 2 d., (A. V. atžvilgiu) –laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežčiausiai bausmei apimant švelnesniais bausmes ir A. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešiolikai metų. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010 m. gegužės 3 d. iki 2010 m. gruodžio 20 d. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę- suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. V. A. V. ir S. V. po 50000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) kiekvienai neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktinius įrodymus - 2 odinius diržai, puoduką, voką su plaukų kuokštu, dantų tilto dalį, 3 daktiloplokšteles, biologinius pėdsakus, A. V. rankų pirštų nagų nuokarpas bei rankų plaštakų nuoplovas sunaikinti; 3 mobiliojo ryšio telefonus grąžinti G. K..

Kompaktines plokštelės palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistojo- nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjai Algirdas GaputisEligijus GladutisEvaldas Vanagas