Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo F. I. (F. I.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija 2013 m. gegužės 13 d. F. I. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad F. I., būdamas individualios įmonės savininkas, savo vadovaujamoje įmonėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nesudaręs darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų, darbo užmokesčio bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą nelegaliai įdarbino ir leido dirbti padangų montuotoju apie du metus (tiksli data nenustatyta) iki 2013 m. balandžio 18 d. V. S. (V. S.), gim. (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 2 d. priėmė nutarimą, kuriuo F. I. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Nelegaliu darbu laikomas darbas esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Pagrindiniai įrodymai nagrinėjamoje byloje – nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 5-6), V. S. paaiškinimas, teismo posėdžio metu duoti parodymai (b. l. 7, 53), SoDros užklausos rezultatai (b. l. 8), institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovo M. D. parodymai duoti teismo posėdžio metu (b. l. 52-53) ir kiti byloje esantys duomenys. Remiantis jais nustatyta, kad 2013 m. balandžio 18 d. V. S. dirbo F. I. individualioje įmonėje, to neneigė ir F. I.. F. I. parodė, kad su V. S. 2013 m. balandžio 17 d. buvo pasirašę darbo sutartį, kurios negalėjo inspektoriui pateikti, nes ji buvo namuose. Buhalterei ryte pranešė, kad įformintų V. S. (b. l. 52). Buhalterė N. C. teismo posėdžio metu parodė, kad įdarbinti V. S. F. I. paprašė 18 d. apie 9.30-10 val., bet pokalbis apie įdarbinimą vyko anksčiau (b. l. 60). V. S. teigė, kad į darbą 2013 m. balandžio 18 d. atvyko kartu su F. I.. Darbo sutartis buvo pasirašyta tą pačią dieną po pietų, po patikrinimo. F. I. pasakė, jog darbo sutartis yra ruošiama ir jis gali pradėti dirbti (b. l. 53). M. D. parodė, kad F. I., patikrinimo metu, negalėjo pateikti darbo sutarties. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie V. S. įdarbinimą buvo pranešta apie 12.18 val. V. S. darbo pažymėjimo neturėjo, paaiškino, kad dėl darbo tarėsi su F. I., sutarė dėl atlyginimo (b. l. 52-53). Byloje esančių įrodymų visuma, patvirtina faktą, jog V. S. pradėjus dirbti darbo sutartis su juo nebuvo pasirašyta, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie V. S. darbo pradžią individualioje įmonėje nebuvo pranešta, t. y. V. S. dirbo F. I. individualioje įmonėje, bet faktiniai darbo santykiai įstatymo nustatytu būdu nebuvo įforminti. F. I., būdamas įmonės savininkas, nesiėmė jokių priemonių, kad darbo teisiniai santykiai būtų įforminti, nors privalėjo pagal galiojančius įstatymus. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog F. I. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., sudėtis.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodomos vienokio pažeidimo padarymo aplinkybės, o nubaustas apeliantas buvo pagal iš esmės kitokias teismo nustatytas aplinkybes. Teismas iš naujo nustatinėjo faktines aplinkybes, kurios administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodomos ir pagal šias aplinkybes patraukė apeliantą administracinėn atsakomybėn, nors nustatęs, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, pažeidimo esmė yra kitokia nei nurodyta protokole, turėjo pripažinti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis F. I. pažeidimo nepadarė ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. 2013 m. gegužės 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad V. S. F. I. įmonėje nelegaliai dirba apie 2 metus. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad V. S. pradėjo dirbti tik 2013 m. balandžio 18 d. Tačiau vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nustatė, jog V. S. nelegaliai dirbti pradėjo tą pačią dieną, kai vyko patikrinimas, neleidžia daryti išvados, jog F. I. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d.. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog už F. I. padarė pažeidimą numatytą ATPK 41³ str. 1 d., ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas F. I. paskyrė minimalią sankcijoje numatytą 3000 Lt baudą. Tačiau apeliantas prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti nuobaudos arba skirti proporcingą padarytam pažeidimui nuobaudą – 1000 Lt piniginę baudą.

ATPK 30¹ str. 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą. Prevencinių priemonių taikymu ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

F. I. padarė šiurkštų administracinės teisės pažeidimą, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pirmosios instancijos teismas pripažino F. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog jis gailisi dėl padaryto pažeidimo. Tai, kad F. I. nelegaliai leido V. S. dirbti iš ryto, buhalterei nesutvarkius dokumentų, tačiau po pietų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie V. S. darbo pradžią individualioje įmonėje buvo pranešta, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. F. I. paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, administracinės nuobaudos paskirtį ir tikslus, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl apelianto prašymas, neskirti nuobaudos arba skirti proporcingą padarytam pažeidimui nuobaudą – 1000 Lt piniginę baudą, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

F. I. (F. I.) apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.