- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-18
- Bylos Nr.
- e2YT-13551-512/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04972-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Pareiškėjas
- M. L.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė “Turto bankas”
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė “Turto bankas”.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po tėvo V. L. (V. L.), mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą – buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį, pradėdama šį turtą faktiškai valdyti, šio fakto nustatymo tikslu nurodant paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą ir teisinę paveldėto turto nuosavybės teisės registraciją.
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) susituokė jos tėvai J. L. ir V. L.. 1992 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjos mama J. L. įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuo 1997 metų pareiškėjos tėvai kartu negyveno, o (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukta pareiškėjos tėvų santuoka. 2002 m. balandžio 29 d. įformintas V. L. išvykimas iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) V. L. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigia, kad nuo gimimo iki išvykimo gyventi į Rusijos Federaciją, kartu su mama gyveno tėvų santuokoje įgytame bute. Po jos išvykimo butu rūpinosi pareiškėjos mama. Po tėvo mirties liko paveldimas nekilnojamasis turtas –V. L. santuokoje įgyto ½ dalis buto. Pareiškėjos mama mokėjo ir iki šiol moka su minėtu buto naudojimusi susijusius mokesčius, pareiškėja po palikėjo mirties prisidėjo mokant su pastarajai priklausančio turto dalimi susijusius buto eksploatavimu ir kitus susijusius mokesčius. Pareiškėja nuo pat palikimo atsiradimo dienos pati ir per savo mamą rūpinosi paveldimu turtu, jį prižiūrėdama bei valdydama, juo disponuodama, rūpinasi kaip savo turtu. Todėl pareiškėja laikytina priėmusi palikimą. Juridinę reikšmę turintį faktą būtina nustatyti tam, kad notaras pareiškėjai galėtų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir tuo pagrindu jos vardu nekilnojamojo turto registre būtų atlikta teisinė paveldėto turto nuosavybės teisės registracija. Notaras, neturėdamas pareiškėjos pranešimo apie pareiškėjos faktiškai pradėtą paveldimą turtą valdyti, net ir esant anksčiau išdėstytiems tai patvirtinantiems įrodymams, teismui nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto, paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėjai negali išduoti.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė “Turto bankas” atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjos tėvai J. L. ir V. L. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokos metu, 1992 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris registruotas J. L. vardu. Pareiškėjos tėvų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu. (duomenys neskelbtini) V. L. mirė. Mirus tėvui, pareiškėja dėl jai pagal įstatymą priklausančios turto dalies paveldėjimo į notarų biurą nesikreipė.
Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) kai faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Pareiškėja yra mirusio V. L. dukra, t.y. pirmos eilės įpėdinė paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje duomenų, jog buvo sudarytas testamentas ar kad būtų užvesta paveldėjimo byla nėra. Pareiškėja per CK 5.50 straipsnio 5 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau pradėjo sąžiningai, teisėtai ir atvirai valdyti po tėvo mirties jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą – buto dalį. Pareiškėja teigia, kad po palikėjo mirties prisidėjo mokant buto eksploatavimu ir kitus susijusius mokesčius. Netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
Atsižvelgdamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pareiškėja priėmė po tėvo mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.
CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka pareiškėjai nėra galimybės gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, duomenys, apie tai, ar asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis), todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, pareiškėjos reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 442, 443, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus tėvui V. L. (V. L.), priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.