Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2012-03-16 · Civilinė byla Nr. 2-199-723/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-16
Bylos Nr.
2-199-723/2012
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03530-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilmantas Ambrulevičius
Ieškovas
V. J.
Atsakovas
B. C.
Civilinė byla Nr. 2-199-723/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03530-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 74.2.4; 78.2.1; 99.5; 99.7; 113.1; 114.9.1; 114.9.3.1; 116.4; 125.1.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 16 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant D.Dubakienei,dalyvaujant ieškovui V. J.,atsakovei B. C.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei B. C., išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. J. ieškiniu prašo pakeisti (sumažinti) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-12-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3911-647/2010 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš ieškovo nepilnametėms dukroms M. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Nurodė, kad paminėtu teismo sprendimu buvo nuspręsta B. J. ieškinį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo padidinimo tenkinti iš dalies, t.y. priteisti po 400 Lt kiekvieną mėnesį. Šiuo metu ieškovo turtinė padėtis yra pasikeitusi, Vilniaus teritorinėje darbo biržoje nuo 2011-05-19 užregistruotas kaip bedarbis, jo mėnesinės pajamos yra mažos, per laikotarpį nuo 2011-05-27 iki 2011-09-01 iš viso gavo 1370,86 Lt (nedarbo draudimo išmoka), nekilnojamojo turto neturi. Dėl pasikeitusios turtinės padėties ieškovas neišgali mokėti po 400 Lt kiekvienai dukteriai.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Nurodė, kad ieško darbo. Uždirbdavo apie 1000 Lt. Nuo 1992 m. dirbo policininku, nedirba jau 9 m. Visi siūlo darbus už minimalų atlyginimą. Geresniam atlyginimui reikia baigti aukštąjį mokslą, kuris yra mokamas. Gaudamas minimumą, turi atiduoti vaikams, todėl nėra kaip pragyventi. Dirbo dviejuose darbuose, bet išėjo, nes nemokėjo. Kitų išlaikytinių neturi. Turtinė padėtis pablogėjo, įsiskolinimas susidarė prieš 7 mėnesius. Skola buvo apie 1000 Lt, bet antstoliai pritaikė indeksaciją ir gavosi 3000 Lt skolos. Atsakovė gauna 700 Lt iš ieškovo pašalpos iš valstybės, o jis turi grąžinti. Atsakovė neleidžia bendrauti su vaikais. Jos sąlygos geros, jos tėvai turtingi, jai nereikia mokėti už namą. Išlaikymą mokėjo, yra visi čekiai už 2011 metus. Iš darbo jis išėjo norėdamas rasti geriau mokamą darbą. Ieško darbo, bet visur siūlo 800 Lt. Mano, vienam vaikui per mėnesį išlaikyti pakaktų 400 Lt iš abiejų tėvų.Kitų vaikų neturi.

Atsiliepimas

Atsakovė B. C. atsiliepime (b.l. 21-22) ir teismo posėdžio metu pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsižvelgiant į šiuo metu esantį pragyvenimo lygį dukrų - L. M. J. ir N. J. maisto poreikių patenkinimui reikia skirti po 20 Lt per dieną (5 Lt pusryčiai, 10 Lt pietūs, 5 Lt vakarienė). Per mėnesį tai sudarytų apie 610 Lt kiekvienam vaikui. Likusiems vaiko poreikiams (apranga, vitaminai, avalynė, kultūrinis išprusimas, vaistai, mokslo inventorius, uniforma, internetas, telefonas, higienos priemonės, būsto paslaugos, sanatorinis gydymas) patenkinti dar reikia apie 300 Lt per mėnesį. Tokiu atveju vieno mėnesio kiekvienos ieškovo dukros būtinų poreikių patenkinimo išlaidos sudarytų iš viso apie 900 Lt. Ieškovas abiejų dukrų išlaikymui kas mėnesį turėtų skirti ne mažiau kaip po 400 Lt periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str.). Atkreipė teismo dėmesį, jog ieškovas anksčiau priteistą išlaikymą dukroms teikė nereguliariai ir nepilnai, dėl ko susidarė didelis įsiskolinimas (apie 6000 Lt). Ieškovas visą laiką nuo pat santuokos nutraukimo dienos savo dukrų išlaikymui nereguliariai skyrė tik minimalias lėšas arba iš viso jų neskyrė, iki šiol nesusirado darbo, kas suponuoja išvadą, kad ieškovas netinkamai vykdė savo prigimtines pareigas išlaikyti bei rūpintis savo vaikais. Tai, kad jis neturi jokių pajamų, nėra priežastis atleisti jį nuo prigimtinės pareigos ar ją sumažinti, nes tokią padėtį jis susikūrė pats. Kadangi jis yra sveikas, darbingas asmuo, tai privalo prisidėti prie visų būtinų vaikų poreikių patenkinimo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad darbą prarado ne savo noru, nes iš karto po 2010-12-27 teismo sprendimo paskelbimo pareiškė, jog mes darbą ir atsakovė su vaikais negaus jokio išlaikymo. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas bei suformuotą teismo praktiką, ieškovo ieškinys neturi jokio teisinio pagrindo, todėl netenkintinas.Atsakovės alga yra 1000 Lt, pinigais, malkomis padeda jos tėvai. Su tėvų pagalba ji skiria vaikams 800 Lt. Poilsinėms kelionėms į užsienį pinigų duoda tėvai. Iš Vaikų išlaikymo fondo gauna po 195 Lt, nes yra įsiskolinimas.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant. Pateikė išvadą (b.l. 30-32), kad būtina atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė nei viena mėnesio alga, o išlaikymo našta turi būti paskirstyta tarp tėvų. Jeigu byloje nebus įrodymų, kad ieškovas slėpė savo pajams ir kad jos turtinė padėtis yra geresnė, negu jis bando įrodyti, atsiras teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad šalys turi nepilnametes dukras: L. M. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 25-26), šalių santuoka yra nutraukta (b.l. 5).Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-12-27 sprendimu nepilnametėms šalių dukroms priteistas 200 Lt išlaikymo dydis ir iš V. J. priteistas išlaikymas nepilnametėms dukroms L. M. J. ir N. J. po 400 Lt kiekvienai kas mėnesį (b.l. 6-9). Nekilnojamojo turto ieškovas neturi (b.l. 12).Ieškovas turi transporto priemonę VW Passat (b.l. 14). Ieškovas registruotas darbo biržoje (b.l. 10-11, 18). Antstolio V. Č. 2012-02-08 pažyma Nr. 0116/12/00057 patvirtina, kad išlaikymo iš V. J. įsiskolinimas 2012-02-01 buvo 6689 Lt.Šie duomenys patvirtina atsakovės nurodomas faktines aplinkybes.

Ieškovas,nedirbdamas ir gaudamas pareigūno pensiją,šiuo metu naudojasi valstybės suteikiamomis kompensacijomis(b.l.40-42).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką taikant materialinės teises normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, nurodė, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu nuo 2008-01-01 patvirtinta minimali mėnesio alga – 800 Lt.

Kaip jau buvo paminėta, 2010-12-27 sprendimu iš ieškovo V. J. priteistas išlaikymas kiekvienai dukrai po 400 Lt dydžio periodinėmis išmokomis. Ieškovas ieškinį grindžia ta aplinkybe, kad jo pajamos ženkliai sumažėjo, papildomų pajamų uždirbti jis negali. Ieškovo pateikta Vilniaus teritorinės darbo biržos 2012-01-06 pažyma apie 2011-05-27–2011-11-27 nedarbo draudimo išmokas patvirtina, kad ieškovo pajamos nurodytu laikotarpiu, atskaičius 1833,02 Lt išlaikymui (alimentams), buvo 1825,73 Lt iš viso (b.l. 18). Tačiau ši pažyma nepagrindžia ieškovo argumentų, kad jis objektyviai negali gauti tiek savo, tiek vaikų interesų užtikrinimą atitinkančių pajamų.Priešingai,ieškovas,galėdamas gauti darbą jo atsisako,nes jam mažai mokama.tai reiškia,kad jis iš viso atsisako pajamų ir to pasekoje motyvuoja,kad negali mokėti išlaikymo,kurio įsiskolinimas auga būtent dėl jo paties veiksmų.Toks ieškovo elgesys yra nesąžiningas ir netoleruotinas geros moralės visuomenėje atžvilgiu.Todėl situacija, kai darbingo amžiaus asmuo, turėdamas prievolę išlaikyti nepilnametį vaiką, nevykdo įstatymo nustatytos pareigos motyvuodamas minimaliu darbo užmokesčiu ar netgi nedarbo draudimo išmokomis,kurios skirtos motinai už tai,kad jis pats nemoka išlaikymo, nėra pagrindas pažeisti nepilnamečio vaiko (vaikų) teisę į būtinų jo vystymuisi sąlygų užtikrinimą.

Pagal CK 3.192 str. 2 d., 3 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, tačiau tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. CK 3.201 straipsnis numato galimybę pakeisti priteisto išlaikymo dydį, jeigu iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, nepilnamečio vaiko poreikiai, bei pakeisti priteisto išlaikymo formą. Visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008, kt.). Teismas supranta,kad motina išlaikymą teikia iš savo pajamų ir tėvas neturi privilegijų dėl išlaikymo,nes motinos pajamos nėra pakankamos,kad ji galėtų užtikrinti vaikų išlaikymą ir savo išlaikymą, ir jai nereikėtų išlaikymo,kurį turi skirti tėvas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, jog vaikui augant didėja ir išlaidos jo poreikiams: maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui tenkinti; į nepilnamečių vaikų amžių (13 ir 9 metai), į tai, kad jų išlaikymui priteista suma (kiekvienai po 400 Lt) neviršija preziumuojamo minimalaus išlaikymo dydžio, į tai, kad duomenų apie kitus ieškovo išlaikytinius nėra, į tai, kad ieškovas yra sveikas, darbingas asmuo ir nėra pagrindo konstatuoti, kad jo turtinė padėtis ženkliai pablogėjo ir kad jis dėl objektyvių priežasčių negali savo turtinės padėties pagerinti; darytina išvada, jog įstatymo nustatyto pagrindo mažinti priteistą išlaikymą nėra.Priteisto išlaikymo sumažinimas pažeistų nepilnamečių vaikų teisę į būtinų jų vystymuisi sąlygų užtikrinimą, abiejų šalių turtinė padėtis panaši,todėl nėra pagrindo pripažinti vienam iš tėvų pareigą teikti didesnį išlaikymą, o kitam šią pareigą sumažinti.Ieškinys atmestinas (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185 str., 270 str., 375 str.,

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius