Kauno apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą – Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - VMI) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą pagal (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad atlikdamas darbdavio funkcijas, 2018 m. lapkričio 16 d. 14.30 val. leido dirbti keturiems asmenims statybos darbus prie jam priklausančio rekonstruojamo namo, nesudaręs su jais darbo sutarčių, pasirašytinai nesupažindinęs jų su darbo sąlygomis, darbuotojo saugos ir sveikatos reikalavimais bei apie jų darbą, prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2016-09-14 įstatymu Nr. XII-2603, patvirtinto Darbo kodekso 42 straipsnio1, 2 ir 4 punktų reikalavimus.

Be to, G. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad, jis vykdydamas individualią veiklą – metalų apdirbimas, mokesčių mokėtojų registrui nepranešė apie veiklos vykdymo vietą, kurią pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nuo 2018-08-28 nuomojo 69,09 kv. m. patalpas, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 242,44 eurų nuomos mokestį per mėnesį, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, 46 straipsnio 2 punkto reikalavimus.

G. J. teismo posėdžio metu dėl kaltinimo padarius nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, t. y. nelegalaus darbo paaiškino, jog pats dirba ir rekonstruoją savo įsigytą namą, esantį Kaune, Mėtų g. 9. 2018 m. lapkričio 18 d. jam reikėjo atlikti tam tikrus darbus susijusius su namo rekonstrukciją, todėl kreipėsi į savo brolį D. J. ir į kelis vaikystės draugus, su kuriais artimai bendravo ir gyveno kaimynystėje, lankydamasis pas tėčio mamą (duomenys neskelbtini), o jie gyveno netoliese - D. J. ir L. J., taip pat R. V., kuris dažnai svečiuojasi pas Juraičius ir yra jų giminaitis, tai artimas jo brolio draugas. Jis šių asmenų nesamdė, jie tiesiog jam padėjo atlikti tam tikrus darbus prie rekonstruojamo namo, pinigų davė tik kurui, nes jiems atvykti ir išvykti netrumpas kelias. Brolis ir trys draugai jam tiesiog talkino, jokio darbo užmokesčio jis nei vienam nemokėjo, darbo santykiai tarp jų nebuvo susiklostę. Tą dieną jis nedirbo todėl ir nusprendė padirbėti prie jam nuosavybės teise priklausančio namo, esančio Kaune (duomenys neskelbtini), nes tam laikotarpiui buvo susitvarkęs visus reikiamus namo rekonstrukcijai dokumentus. VMI atstovai atvyko netikėtai, jam išvykus iki parduotuvės. Jo brolis Dainius tuo metu griovė namo sieną, kiti draugai taip pat kažką darė, surašė jų paaiškinimus, paskui buvo surašytas ir administracinio nusižengimo protokolas.

Dėl nepateiktų duomenų apie nuomojamas negyvenamąsias patalpas individualiai veiklai G. J. paaiškino, jog patalpas išsinuomojo vasaros pabaigoje savo darbo įrangos sandėliavimui. Verslo liudijimas išduotas 2015 m. gegužės 28 d. ir jame nurodytas tuometinės gyvenamosios vietos adresas Kaune, (duomenys neskelbtini). Paskui jis teiravosi pasiskambinęs VMI ar reikia kažką papildomai nurodyti dėl individualios veiklos ir jam buvo atsakyta, jog nebūtinai jai jį galima rasti ankstesniu adresu. Jis mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui nepranešė, nes nežinojo, kad tai yra privaloma padaryti, šiuo metu, t. y. 2019 m. sausio 9 d. jis kreipėsi į prašymu, jog būtų pakeistas individualios veiklos adresas nuo 2018 m. spalio 1 d..

Liudytojas R. V. paaiškino, kad G. J. kreipėsi į jį prašydamas pagelbėti prie jo rekonstruojamo namo darbų. Kadangi jis, Giedrius ir D. J., pas kuriuos svečiavosi yra Giedriaus draugai ir tuo metu jie nieko neveikė, sutiko pagelbėti. 2018 m. lapkričio 16 d. jis savo automobiliu, kartu su giminaičiais Dariumi ir L. J. nuvyko pas Giedrių prie jo rekonstruojamo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini). Prie rekonstruojamo namo taip pat atvyko ir Giedriaus brolis Dainius, su kuriuo jie taip pat geri draugai, gyveno kaimynystėje su Juraičiais, Vilkaviškio r. Jie dirbo apie tris valandas tik iš draugiškumo, savanoriškai, be jokio atlygio apie tris valandas, paskui atvyko VMI atstovas, kuri darbus nutraukė, liepė rašyti paaiškinimus, nes ir papietauti nespėjo, o po to jie išsigandę išvyko. Giedrius davė tik pinigų ant kuro ir maisto, nes nespėjo pamaitinti jų.

Liudytojas D. J. paaiškino, kad jis dažnai padeda broliui, kaip ir brolis padedama jam. Todėl 2018 m. lapkričio 16 d. jis atvyko su draugais pas brolį Giedrių prie jo rekonstruojamo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), jam pagelbėti darbuose, nes jis pats vienas atlikinėjo darbus. Jis atvyko padėti broliui pats, ir dar pasikvietė kelis senus draugus iš to pats kaimo kur ir pats gyvena - R. V., kuris savo automobiliu juos ir atvežė, Darių ir L. J., nes jie visi tuo metu nieko neveikė ir nutarė padėti. Atlyginimo negavo, nes tiesiog padėjo broliui, todėl jokių darbo santykių tarp jų nebuvo, jis net nebūtų pagalvojęs, kad tai gali būti laikoma nelegaliu darbu.

Liudytojas L. J. paaiškino, jog su tėvu Dariumi, giminaičiu Romu, kuris savo automobiliu atvykęs pas juos viešėjo, bei draugu ir kaimynu Giedriaus broliu Dainiumi 2018 m. lapkričio 16 d. talkino Giedriui prie jo rekonstruojamo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), atlikinėjo rekonstrukcijos darbus, tačiau neilgai. Nes atvykęs VMI darbuotojas darbus nutraukė, liepė rašyti paaiškinimus, iš karto po to išvažiavo namo. Jis labai pasimetė, išsigando, todėl neteisingai nurodė datą kada dirbo prie rekonstruojamo namo, dirbo tik 2018 m. lapkričio 16 d.. Tiesiog iš vakaro Giedrius paprašė jo tėčio padėti prie namo, o kadangi jie seni artimi draugai ir kaimynai, nei jis, nei tėvas neatsisakė. Giedrius jam davė 115 eurų už kurą, nes važiavo iš Vilkaviškio r. ir atgal, bei maistui, nes nei pavalgyti nespėjo.

Liudytojas D. J. paaiškino, kad su G. broliu yra artimi kaimynai ir draugai, G. taip pat pažįsta nuo vaikystės ir yra draugai, be to, G. leidžia jam naudotis žemės sklypu, neimdamas už tai jokio atlygio, todėl kai G. paprašė padėti prie rekonstruojamo namo darbų, jis neatsisakė. Paprašė taip pat sūnaus padėti ir tuo metu pas juos buvusio R., ir 2018 m. lapkričio 16 d. jis, jo sūnus Laurynas, giminaitis R., artimas kaimynas ir draugas G. brolis D., atvyko R. automobiliu, į Kauną, (duomenys neskelbtini), tiesiog draugiškai kaimyniškai padėti Giedriui. Tokia pagalba pinigais nevertinama, todėl visi labai pasimetė ir išsigando atvykus VMI darbuotojui ir liepus rašyto paaiškinimus. Jis nelaiko darbo santykiais talkininkavimo darbuose geras draugui ir kaimynui.

ANK 95 straipsnio 1 dalies, 186 straipsnio 1 dalies nusižengimų faktą ir G. J. kaltę įvykdžius protokole nurodytus teisės pažeidimus grindžia kartu su protokolu pateiktais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu, kuriame išdėstytos administracinių nusižengimų aplinkybės, taip pat G. J. jame nurodė, jog duomenų apie nuomojamas negyvenamąsias patalpas mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui nepranešė, nes nežinojo, kad tai reikia daryti. O keturi asmenys rasti prie jo rekonstruojamo namo, jam tik talkino (b. l. 1); Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018-12-28 Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (7.46) FR1042-5744 (b. l. 2); L. J. paaiškinimu, kad nuo 2018-11-06 dirbo statybos objekte – rekonstravo individualų namą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), atliko konstrukcijos montavimo darbus ir kitus statybos darbus. Statybos darbams individualios veiklos neįregistravęs, iki 2018-11-16 už vykdomus darbus gavo 115 eurų. Statybos darbus atlikti paprašė G. J., kuris ir moka už atliekamus darbus, nes jie yra pažįstami. Jokia sutartis dėl darbų atlikimo surašyta ir pasirašyta nebuvo (b. l. 3); D. J. paaiškinimas, kad padėjo atlikti namo rekonstrukcijos darbus savo kaimynui, jam atlyginimas už atliktus darbus nemokamas, nes jis nuomojasi iš kaimyno žemės sklypą 1,35 ha, už kurį nemoka nuomos (b. l. 4); R. V. paaiškinimas, kad 2018-11-16 padėjo savo draugui G. J. darbuotis prie jo rekonstruojamo namo, esančio Kaune, Mėtų g. 9, nors jo specialybė yra staklių operatorius, krautuvo vairuotojas (b. l. 5); D. J. paaiškinimas, kad 2018-11-16 padėjo savo broliui G. J. jo namo griovimo darbus, griovė vieną sieną, atlygis jam nebuvo mokamas (b. l. 6); G. J. paaiškinimas, kad jis pats rekonstruoja sau nuosavybės teise priklausantį namą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), o statybos darbus jam padeda atlikti D., D., R. ir L., t. y. jo draugai, brolis ir brolio draugas. Nei vienam iš šių asmenų už atliktus darbus pinigų nemokėjo, jie tik padėjo be jokio užmokesčio (b. l. 7); išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus, iš kurio matyti, jog G. J. nėra baustas administracine tvarka (b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo byla dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje nutrauktina.

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma nepatvirtina, jog G. J. 2018 m. lapkričio 16 d. kaip darbdavys leido dirbti keturiems asmenims statybos darbus prie jam priklausančio rekonstruojamo namo, nesudaręs su jais darbo sutarčių, pasirašytinai nesupažindinęs jų su darbo sąlygomis, darbuotojo saugos ir sveikatos reikalavimais bei apie jų darbą, prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Minėtoji teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su specialių įstatymų numatytu reguliavimu, t. y. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Taip pat ir DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis), o šios straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, kodekso 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Tokiu teisiniu reglamentavimu yra nustatyta darbdavio pareiga darbuotojui leisti dirbti tik pasirašius su juo rašytinę darbo sutartį. Tuo tarpu DK 21 straipsnis apibrėžia kas yra laikytinas darbdaviu, kuriam turėtų kilti atsakomybė pagal ANK 95 straipsnį, t. y. pagal šio straipsnio 3 dalį darbdavys ? asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo, o pagal šio straipsnio 5 dalį - darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Taip pat ir kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19/2013).

Tačiau šiuo atveju, nelegalaus darbo faktą įrodančių duomenų, siekiant pripažinti, kad D. J., R. V., Darius ir L. J. dirbo prie G. J. rekonstruojamo namo nelegaliai, nes tarp šių asmenų bei G. J. buvo susiklostę darbo santykiai, nėra pateikta, o minėtų asmenų paaiškinimų nepakanka. Vien faktas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas G. J. yra rekonstruojamo namo, prie kurio dirbantys rasti minėti asmenys, savininkas, yra atsakingas už darbo sutarčių su broliu ir draugais pasirašymą, niekaip nepatvirtina, kad jis būtent ir buvo susitaręs su dirbusiais asmenimis dėl darbo, kuris buvo užfiksuotas Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūno. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas G. J., tiek ir D. J., D. J. ir L. J. bei R. V. teismo posėdyje vieningai patvirtino tas pačias aplinkybes, kad jie talkino, padėjo iš draugiškumo atlikti darbus prie rekonstruojamo G. J. namo, prie kurio jis pats dirba, be jokio atlyginimo už atliekamus darbus. Šie asmenys nėra profesionalūs darbuotojai rekonstruojantys namus, o yra tarpusavyje susiję giminystės, artimos kaimynystės ir draugiškumo santykiais. O tai, kad G. J. davė 115 eurų kurui ir kitoms išlaidoms susijusioms su atvykimu automobiliu 4 asmenims iš Vilkaviškio rajono į Kauną, kai tokia kelionė jam pačiam būtų kainavusi du kartus brangiau, nepatvirtina darbo santykių fakto.

Darbo santykiai tai darbo sutarties pagrindu susiklostę teisini ai santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo, o esminės tokių santykių sąlygos yra darbuotojų įsipareigojimas dirbti tam tikros profesijos, specialybės ar kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas pagal darbo vietoje nustatytą tvarką, o darbdavys įsipareigoja sumokėti už atliekamą darbą, užtikrinti tinkamas darbo sąlygas ir pan. O sprendžiant, ar tam tikra veikla yra susijusi su darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais reikia vadovautis ne tik formaliais požymiais, t. y. darbo sutarties buvimu arba nebuvimu, o faktiškai atliekamo darbo pobūdžiu, t. y. reikia atsižvelgti į atliekamos veiklos organizavimo savarankiškumo laipsnį, į tai, ar tarp šalių faktiškai yra pavaldumo santykiai. G. J. paprašė savo brolio ir draugų padėti rekonstruojant savo namą, buvo susipirkęs reikiamas tam tikras medžiagas, turėjo reikiamus įrankius, bet vienam tam tikrus darbus atlikti buvo sunku. Todėl jam sutiko talkininkauti brolis ir draugai. Todėl šiuo atveju toks darbas tinkamiausiai apibūdinamas kaip talka, t. y. kaip savanoriška, telktinė nemokama (neatlygintina) tarpusavio pagalba. Nes medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, jog minėtiems asmenims buvo mokamas iš anksto sutartas atlyginimas nei pinigais, nei materialinėmis vertybėmis (maisto produktais, daiktais ir pan.), išskyrus talkininkų turėtas išlaidas dėl atvykimo. Todėl teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad D. J., D. J., L. J. bei R. V. veika laikytina nelegaliu darbu.

Nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra neabejotinų, nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad tarp G. J. ir brolio bei draugų būtų susiklostę darbiniai santykiai, t. y. D. J., R. V., Dariui ir L. J. buvo leista nustatytus darbus, už sutartą atlygį ir nesudarius su jais darbo sutarties. Byloje surinkti duomenys neleidžia nustatyti nelegalaus darbo požymių, t. y. byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, jog buvo sudarytas sutarimas dėl darbo tarp šių subjektų.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nesant visų nelegalaus darbo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių, negalima inkriminuoti G. J. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl administracinio nusižengimo byla šioje dalyje jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

G. J. taip pat surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad, jis vykdydamas individualią veiklą – metalų apdirbimas, mokesčių mokėtojų registrui nepranešė apie veiklos vykdymo vietą, kurią pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nuo 2018-08-28 nuomojo 69,09 kv. m. patalpas, adresu Kaunas, V. Krėvės pr. 128E, iš UAB „TG group“, už 242,44 eurų nuomos mokestį per mėnesį, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, 46 straipsnio 2 punkto reikalavimus.

ANK 189 straipsnio 1 dalies nusižengimo faktą ir G. J. kaltę įvykdžius šį administracinį nusižengimą pagrindžia pateikti duomenys: administracinio nusižengimo protokolu, kuriame išdėstytos šio administracinio nusižengimo aplinkybės, G. J. pripažino padaręs šį nusižengimą ir nurodė, jog duomenų apie nuomojamas negyvenamąsias patalpas mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui nepranešė, nes nežinojo, kad tai reikia daryti. (b. l. 1); Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018-12-28 Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (7.46) FR1042-5744 (b. l. 2); teismo posėdžio metu G. J. pateikti fizinio asmens prašymai įregistruoti į mokesčių mokėtojų registrą, kurie patvirtina, jog vykdydamas individualią veiklą – metalų apdirbimas ir šiai veiklai išsinuomojęs negyvenamąsias patalpas savo veiklos įrankių sandėliavimui, apie naują veiklos vykdymo vietą nepranešė mokesčių mokėtojų registrui, tai padarė tik 2019 m. sausio 9 d. (b. l. 15, 16); negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, perdavimo – priėmimo aktas (b. l. 17-23).

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog G. J. vykdydamas individualią veiklą – metalų apdirbimas, mokesčių mokėtojų registrui nepranešė apie veiklos vykdymo vietą, kurią pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nuo 2018-08-28 nuomojo 69,09 kv. m. patalpas, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 242,44 eurų nuomos mokestį per mėnesį. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 189 straipsnio 1 dalį ir jo kaltė įrodyta.

Nors šio administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas ir nepriskirtas teismų kompetencijai, tačiau administracinio nusižengimo byloje G. J. buvo kaltinamas padaręs du nusižengimus, vienas iš jų priskirtas nagrinėti teismui, tačiau nutrauktinas. Todėl teismui bylą išnagrinėjus iš esmės (ANK 614 str. 3 d.), jam teismo nutarimu skirtina nuobauda.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę.

G. J. nėra baustas administracine tvarka, jo atsakomybę, padarius nusižengimą, numatytą ANK 189 straipsnio 1 dalyje, lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog pripažino padaręs nusižengimą ir jį pašalino, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, G. J. skirtina ANK 189 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda - įspėjimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalimi, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylą, iškeltą G. J. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nutraukti, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių.

G. J. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, ir skirti įspėjimą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.