Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Sutartimi atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Tuo atveju, jeigu vėluotu mokėti už paslaugas, atsakovas įsipareigojo Pradiniam kreditoriui mokėti administravimo mokestį. Jeigu Sutartis nutraukiama atsakovo iniciatyva vienašališkai, ar Pradinio kreditoriau iniciatyva dėl atsakovo kaltės, nepraėjus trumpiausias naudojimosi paslaugomis terminui, nustatytam Sutartyje, atsakovas įsipareigojo apmokėti pinigų sumą, lygią Sutartyje nurodytoms paslaugoms, jų įvedimui ir/ar įrangos pirkimui pritaikytų nuolaidų sumai. Atsakovas tinkamai įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdė ir iki šiol nėra pilnai atsiskaitęs už jam suteiktas paslaugas.

2019-08-23 tarp Pradinio kreditoriaus ir ieškovės buvo sudaryta Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartis Nr. RP2019-08/01 ir xlsx formato Priedas Nr. 1, kuriais, vadovaujantis Pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į Pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, tarp jų ir į atsakovo skolą.

Pradinis kreditorius pateikė Atsakovui apmokėjimui laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. PVM sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovas jų neapmokėjo. Konstatuotina, jog atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinę prievolę, laiku nemokėjo už jam teikiamas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, bendra atsakovo skolos suma sudaro 13,78 Eur ir atsakovas privalo šią sumą apmokėti.

Ieškovė perėmusi reikalavimo teisę aktyviais veiksmais bandė susisiekti su atsakovu ir susitarti dėl geranoriško skolos grąžinimo, nurodant ir galimybę sudaryti taikos sutartį, tačiau atsakovas visus ieškovės bandymus ignoravo, todėl susitarti dėl geranoriško skolos padengimo su atsakovu nepavyko, todėl iš atsakovo priteistina 5,00 Eur skolos išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka išlaidų.

Taip pat laikotarpiu nuo 2016-03-19 iki 2021-03-19 buvo paskaičiuotos 3,45 Eur kompensuojamosios palūkanos nuo perduotos nepadegtos skolos sumos.

Atsakovas pirmą kartą apie neva turimą skolinį įsipareigojimą sužinojo 2020 m. kovo mėnesį kai jam buvo įteiktas teismo įsakymas, pagal ieškovės pareiškimą. Atsakovas tinkamai ir laiku atliko procesinius veiksmus ir pateikė prieštaravimus į ieškovės pareiškimą, kuriais nesutiko su ieškovės pareiškimu ir nurodė, jog jokių įsiskolinimų ieškovės atžvilgiu neturi, nes visos prievolės įvykdytos.

Ieškovė per jai nustatytą terminą nepareiškė atsakovo atžvilgiu ieškinio. Praėjus 1 metams ieškovė vėl kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl tos pačios skolos priteisimo. Per tuos metus ieškovė nė karto nesikreipė į atsakovą, nebendravo, dėl ko atsakovas pagrįstai tikėjosi, jog procesas baigtas, šalys viena kitos atžvilgu neturi jokių pretenzijų, galimai įvyko nesusipratimas ir/ar žmogiškoji klaida, nes kaip jau buvo nurodyta ieškovė per teismo nustatytą terminą nepateikė ieškinio.

Nuo sutarties tarp Atsakovo ir UAB „Rėmo televizija“ nutraukimo ir atsakovo paskutinio atsiskaitymo su UAB „Rėmo televizija“ praėjo šešeri metai, atsižvelgiant į tai, jog tarp atsakovo ir UAB „Rėmo televizijos“ niekada nebuvo jokio ginčo dėl įsiskolinimo už paslaugas, atsakovas tokį ilgą laiką sąmoningai tikrai nesaugojo ir nematė pagrindo saugoti atsiskaitymą patvirtinančius dokumentus/įrodymus, šiuo atveju, čekį. Atsakovas yra verčiamas patvirtinti, jog yra įvykdęs prievolę, dėl kurios neva netinkamo įvykdymo į jį niekada nebuvo kreiptasi, taip pat nepatvirtinus prievolės įvykdymo atsakovas bus priverstas ją įvykdyti antrą kartą, nors akivaizdu, jog atsiskaitymo grynaisiais pinigais įrodymų taip ilgai išsaugoti beveik neįmanoma, galimai atsiskaitymą patvirtinantys įrodymai yra išblukę ir neįskaitomi dėl to, jog praėjo ilgas laiko tarpas nuo jų išdavimo, manytina, jog nurodytas elgesys neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo keliamų kriterijų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme dalyką nustato pačios ginčo šalys. Tai grindžiama rungimosi ir dispozityvumo civiliniame procese principų taikymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 13 str.). Bylos šalių ginčas kilo dėl atsakovo pareigos įvykdyti prievolę atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi UAB „Rėmo televizija“ pagal tarp šalių 2013-01-03 pasirašytą Paslaugų teikimo sutartis Nr. I-130103E0F01. Ieškovė savo teisę reikalauti iš atsakovo skolos ir kompensacinių palūkanų atlyginimą kildina iš su pradiniu kreditoriumi UAB „Rėmo televizija“ ir ieškovės sudarytos 2019-08-23 Reikalavimo perleidimo sutarties RP2019-08/01 bei pradinio kreditoriaus skolininkui 2014-01-01 ir 2014-02-01 išrašytas PVM sąskaitas – faktūras Nr. 15561-14-2-4200, Nr. 15561-14-2-4172, bendrai 20,32 Eur (70,16 Lt) sumai.

Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

Byloje ginčo dėl to, jog tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus UAB „Rėmo televizija“ 2013-01-03 buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. I-130103E0F01, nėra. Atsakovas nesutinka, jog jis netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, ir liko skolingas pradiniam kreditoriui. Nurodo, jog iš pradinio kreditoriaus nėra gavęs jokios pretenzijos dėl netinkami vykdomos sutarties, juo labiau jam nebuvo pateiktos apmokėti nurodytos PVM sąskaitos faktūros.

Pažymėtina, kad PVM sąskaita – faktūra gali būti laikoma rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu sutartinius santykius, susijusius su prekių, paslaugų perdavimu. Kita vertus, kai kyla šalių ginčas dėl prievolių pagal sutartį tinkamo įvykdymo, vienos iš ginčo šalių išrašytos ir kitos šalies nepasirašytos PVM sąskaitos – faktūros buvimas, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog sutartinės prievolės nebuvo tinkamai įvykdytos.

Nagrinėjamu atveju nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog pradinis kreditorius 2014-01-31 ir 2014-02-28 išrašęs PVM sąskaitas – faktūras Nr. 15561-14-2-4200, Nr. 15561-14-2-4172, pateikė jas apmokėti atsakovui, o šiam sąskaitų – faktūrų neapmokėjus, reiškė jam pretenzijas dėl skolos sumokėjimo. Priešingai, kaip nurodo atsakovas, ji apie sąskaitas – faktūras sužinojo tik iš teismo atsiųsto jo atžvilgiu 2020-02-10 priimto teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-2476-239/2020.

Svarbu pažymėti ir tai, jog iš ieškovo pridėto UAB „Cgates“ 2017-02-21 pranešimo suinteresuotiems asmenimis, matyti, jog įvykus reorganizacijai, eilė uždarųjų akcinių bendrovių, tame tarpe ir UAB „Rėmo televizija“, nuo 2017-02-21 baigė savo veiklą kaip juridiniai asmenys ir tik nuo 2017-02-21 pradėjo veikti kaip UAB „Cgates“, todėl lieka neaišku, kodėl minėtos 2014-01-31 ir 2014-02-28 PVM sąskaitos – faktūros buvo išrašytos ant firminių UAB „Cgates“ blankų (kuomet UAB „Rėmo televizija“ dar nebuvo reorganizuota). Ši aplinkybė kelia teismui pagrįstą abejonę ar šios sąskaitos – faktūros apskritai nurodytomis datomis buvo išrašytos. Be to, byloje nėra jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovui šios sąskaitos buvo pateiktos apmokėti ir ar per protingą terminą buvo reiškiama pretenzija dėl netinkamo prievolės vykdymo.

Galiausiai, teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog praėjus daugiau nei šešeriems metams nuo datos, kuomet neva buvo išrašytos ginčo sąskaitos – faktūros, jis negali pateikti įrodymų apie tinkamą prievolių pradiniam kreditoriui įvykdymą ir tokiu būdu tinkamai apsiginti nuo ieškovės pateiktų reikalavimų.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka, nes teismas ieškovės pateiktų dokumentų – 2013-01-03 Paslaugų teikimo sutarties, 2014-01-01 ir 2014-02-01 išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų Nr. 15561-14-2-4200, Nr. 15561-14-2-4172, nelaiko pakankamais įrodymais nagrinėjamoje byloje, kartu konstatuodamas, jog ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos pagrįsti teisme pareikštą reikalavimą, todėl nėra prielaidų jį tenkinti.

Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus pilna apimtimi, bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovo nepriteistinos. Atsakovas bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-19/1k-2, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.