Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio, Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. (S. T.) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje ir jam skirtos bausmės:

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštas 20 (dvidešimčiai) parų;

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmes subendrintos apėmimo būdu ir S. T. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. T. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, į S. T. paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024-01-10 8 val. 45 min. iki 2024-01-11 12.20 val. (dvi paros), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. T. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, o būtent: iki 2024-01-10 8.20 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai įgijo ir laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savadarbį revolverį, kuris pagamintas perdirbant pramoninės gamybos revolverį "KORA BRNO 6 mm-4" Nr. 632396, skirtą šaudyti 6 mm kalibro žiedinio skėlimo "Flobert" šoviniais, po savadarbių perdirbimų (vidurinė būgnelio dalis pašalinta, vietoje pašalintos dalies įtaisytas savadarbis būgnelis bei praplatintos būgnelio kameros) revolveris pritaikytas šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą draudžiamas civilinėje apyvartoje, ir 37 vnt. pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro šovinius, kurie yra ilgieji žiedinio įskėlimo šoviniai, skirti šaudyti iš daugelio B kategorijos šaunamųjų ginklų ir tinkami šaudyti aukščiau nurodomu revolveriu, kol juos šiame bute kratos metu surado ir paėmė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato pareigūnai. Šiais savo veiksmais S. T. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje.

2. S. T. taip pat nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų platinti, o būtent: iki 2024 m. sausio 10 d. 8.20 val., neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė plastikiniame maišelyje dėžutėje su užrašu "Oden's" augalinės kilmės medžiagas, kas yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,715 g, tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis) jose yra 23,3 %, kol jas 2024 m. sausio 10 d. 8.20 val. šiame bute kratos metu surado ir paėmė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis S. T. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių aplinkybių bei inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau mano, kad teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ir paskyrė jam aiškiai per griežtą bausmę. Mano, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.

6. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

7. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę S. T., tinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam S. T. paskirta galutinė bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, nuteistojo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį.

8. Už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato šias alternatyvias bausmes: baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų, o už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą įstatymas numato viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba baudą, arba areštą.

9. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas S. T. bausmės rūšis bei nustatydamas jų dydį, atsižvelgė į tai, jog nuteistasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, kita - baudžiamiesiems nusižengimams (BK 11 ir 12 straipsniai). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). S. T. nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo neišnykusį teistumą pagal nuosprendžius, kuriais buvo nuteistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, t.y. būdamas recidyvistu ir tai teismas pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat įvertino apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad S. T. yra dirbantis, sportuojantis, charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka baustas nebuvo, rastų narkotinių medžiagų kiekis nedidelis ir kt. Tačiau, reikia pažymėti, kad šios aplinkybės negali turėti pranašumo prieš kitas aplinkybes ir turi būti vertinama bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, šovinių ir šaunamojo ginklo laikymas praeityje padaryto tyčinio nusikaltimo - nužudymo panaudojant nešaunamąjį ginklą – kontekste rodo itin didelį kaltinamojo ir jo veikos pavojingumą. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad pagal byloje esantį policijos pareigūno tarnybinį pranešimą S. T. galimai nelegalų kovinį pistoletą nešiojosi su savimi ir demonstravo jį konflikto su nenustatytais asmenimis metu prie kavinės, t.y. viešoje vietoje (1 t., b. l. 6-11).

10. Skunde atkreipiamas dėmesys į ginklo ir jam skirtų šovinių .22 (5,6 mm) „long rifle“ mažesnį pavojingumą, kuris naudojamas kaip sportinis bei treniruočių šaudmuo ir negali būti prilygintas visaverčiams B kategorijos ginklams. Švelninti bausmės šiuo skundo argumentu taip pat nėra pagrindo. Kaip žinia, ginklą ir šovinius S. T. įsigijo ne sporto tikslais, bet, kaip jis pats nurodė, gynybai ir galimai šiam tikslui naudojo - tai patvirtina minėtame policijos pareigūno tarnybiniame pranešime esantys duomenys, Nors pas nuteistąjį rasti šoviniai nėra tokie galingi kaip daugelis kitų stambesnių šovinių, tačiau jie yra pakankamai pavojingi ir gali sunkiai sužeisti ar net nukauti žmogų. Kolegijos vertinimu, nuteistojo laikytas ginklas ir juo šaudyti skirti šoviniai todėl ir yra uždrausti civilinėje apyvartoje ir juos galima įsigyti tik turint atitinkamą leidimą, nes jie yra pavojingi žmogaus gyvybei, todėl jų laikymas nemažina nuteistojo veikos pavojingumo.

11. S. T. naujas nusikalstamas veikas padarė po to kai atliko labai griežtą laisvės atėmimo bausmę, kuri neatgrasė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl teismas pagrįstai skyrė griežčiausias sankcijose numatytas bausmių rūšis: už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, paskyrė laisvės atėmimą, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskyrė arešto bausmę, jų dydžius nustatęs artimus vidurkiui. Įvertinus aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tiek atskirai už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek apėmimu subendrinta bausmė negali būti laikoma per griežta, juolab kad teismas subendrintą bausmę sumažino trečdaliu BK 64¹ straipsnyje numatyta tvarka. Tokia bausmė tinkamai individualizuota, atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę ir yra teisinga.

12. Nuteistasis apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, kuriuos įvertinus, būtų galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė aiškiai per griežta, todėl keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. T. apeliacinį skundą atmesti.