Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato Ričardo Suslavičiaus (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas nuteistojo gynėjo advokato prašymas dėl nuteistajam paskirtos bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

1.1. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, patikslintu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartimi, ir R. Z. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 3 dalį.

1.2. Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Nuteistojo R. Z. gynėjas advokatas Ričardas Suslavičius prašo išspręsti klausimą iš esmės pakeičiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1384-827/2021 paskirtą laisvės atėmimo bausmę į švelnesnę bausmę – baudą, paskiriant jos dydį artimą minimumui.

2.1. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai pakeitė nuosprendį R. Z. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikavęs į BK 182 straipsnio 3 dalį, tačiau iš esmės neišsprendė klausimo dėl paskirtos bausmės rūšies peržiūrėjimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „<...> R. Z. tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“, kada padaryta didelė žala. Nuteistojo manymu, nurodyti motyvai negalėjo būti BK 54 straipsnio bausmės, o ypač griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės teisingo parinkimo pagrindimo pagrindu, t. y. toks sankcijos griežtumas neatitinka proporcingumo principo reikalavimų bei neatspindi šios veikos tikrojo pavojingumo. Skunde nurodyta, kad vien tyčios ar nusikaltimo objektas nėra išskirtinis turtinis objektas, todėl to išskyrimas yra perteklinis ir nederantis su ultima ratio laisvės atėmimo bausme.

2.2. Taip pat nuteistojo gynėjas advokatas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tik dalį duomenų, t. y. kad iki apeliacinės instancijos posėdžio R. Z. atlygino nukentėjusiajam 8 000 Eur), nors nuteistasis 2022 m. kovo 19 d. papildomai yra atlyginęs dar 22 000 Eur sumą, t. y. viso 30 000 Eur. Pateikti banko išrašai patvirtina, kad nuteistasis vykdo ir vykdys atsiskaitymą su nukentėjusiuoju.

2.3. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika nebuvo smurtinio pobūdžio ar susijusi su agresyvų elgesį žyminčiomis aplinkybėmis, atlikti veiksmai nebuvo padaryti sunkinančiomis aplinkybėmis, nesukėlė sunkių pasekmių, R. Z. atsakingai dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu, vykdo teismo nuosprendį, nuteistojo gynėjas advokatas mano, kad laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui.

3. Atsiliepimų į pateiktą skundą nustatytu terminu negauta.

Nuteistojo gynėjo advokato skundas atmetamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimą taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

5. BK 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, tačiau pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

6. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. priimtas BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – ir Įstatymas), kuris lengvina kai kurių nuteistų asmenų teisinę padėtį.

7. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, nuteistojo gynėjas advokatas R. Suslavičius prašymu kreipėsi dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, patikslintu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartimi, paskirtos bausmės sušvelninimo, o žemesnysis teismas tokį jo prašymą tenkino iš dalies. Nuteistojo gynėjas advokatas skundu nesutinka su žemesniojo teismo priimtu sprendimu, kad nebuvo paskirta švelniausia bausmės rūšis – bauda bei nurodytu motyvu, jog „<...> R. Z. tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“, kada padaryta didelė žala, kuris, jo manymu, negali būti griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės teisingo parinkimo pagrindu, nes neatitinka proporcingumo principo reikalavimų bei neatspindi šios veikos tikrojo pavojingumo. Tokie skundo argumentai ir prašymai atmestini.

8. Pirmiausia pažymėtina, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ne tik atskleisti nusikalstamas veikas, bet ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, žemesnysis teismas, priešingai nei savo skunde nurodo pareiškėjas, ne vien atsižvelgė į tyčią ar nusikaltimo objektą, tačiau ir į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. į padarytą turtinę žalą, į pareikšto civilinio ieškinio dydį, į tai, jog žala neatlyginta (iki apeliacinės instancijos posėdžio R. Z. atlygino nukentėjusiajam 8 000 Eur, tačiau tai mažiau nei 10 procentų atlyginta padaryta žala) ir kt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį. Todėl atmestini kaip nepagrįsti pirmiau nurodyti pareiškėjo skundo argumentai.

9. Antra, pagal bylos medžiagą nėra pagrindo spręsti, kad nuteistajam skundžiama nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, patikslintu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartimi, nustatytą veiką perkvalifikavus pagal naują baudžiamąją atsakomybę švelninančią baudžiamojo įstatymo redakciją, nuteistajam R. Z. turėjo būti parinkta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d., nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžiu nustatyta laisvės atėmimo bausmės trukmė net ir pagal švelnesnę baudžiamojo įstatymo redakciją gerokai mažesnė, nei šiuo metu galiojančios BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o bausmės rūšies parinkimui ir jos dydžio nustatymui reikšmingos aplinkybės (atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, R. Z. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka ir kt.), kurios aptartos tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d., tiek Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžiuose bei skundžiamoje nutartyje, nesudaro pagrindo nuteistajam parinkti švelnesnės rūšies bausmę (baudą). Šioje dalyje aukštesnysis teismas sutinka su žemesniojo teismo argumentais, kad nėra pagrindo išvadai, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai gali būti pasiekti R. Z. paskiriant baudą už aptariamos nusikalstamos veikos padarymą, kadangi anksčiau jam buvo skirta tokio pobūdžio bausmė, tačiau tai jo priešingo teisei elgesio nepakeitė. Priešingai, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistajam nustatytina būtent laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis nustatytinas nesiekiantis BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio. Pagrindo skirti švelnesnę bausmės rūšį nesudaro ir tai, kad nuteistasis R. Z. po priimto Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio papildomai atlygino nukentėjusiajam 22 000 Eur sumą. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi perkvalifikavęs R. Z. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 3 dalį ir iš esmės palikdamas nuteistajam R. Z. tą pačią bausmės rūšį, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

10. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartis, kuria iš dalies tenkintas nuteistojo gynėjo advokato prašymas dėl nuteistajam paskirtos bausmės sušvelninimo, yra pagrįsta ir teisėta, jos keisti ar naikinti nuteistojo gynėjo advokato skunde nurodomais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsnio 1 dalimi, 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. Z. gynėjo advokato Ričardo Suslavičiaus skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.