Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-03-13 · Administracinė byla Nr. AS-442-225-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-13
Bylos Nr.
AS-442-225-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00094-2012-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Virginija Volskienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Nordis Shipping Service“
Atsakovas
Konkurencijos tarybai
Administracinė byla Nr. AS442 - 225/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00094-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 67. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nordis Shipping Service“ atskirąjį skundą dėl dalies Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nordis Shipping Service“ skundą atsakovui Konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 dalį (rezoliucinės dalies 1 punktas), kuria pareiškėjui inkriminuojamas dalyvavimas draudžiamame susitarime norint nustatyti (fiksuoti) minimalias laivų agentavimo paslaugų kainas, tuo pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus; dalį (rezoliucinės dalies 2 punktas), kuria pareiškėjas įpareigojamas nutraukti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą, jeigu jis vis dar tęsiamas; dalį (rezoliucinės dalies 3.22 punktas), kuria pareiškėjui paskirta 21 600 Lt bauda; dalį (rezoliucinės dalies 4 punktas), kuria pareiškėjas įpareigojamas per 5 dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatyto įpareigojimo įvykdymo ir šio nutarimo rezoliucinės dalies 3.22 punkte numatytos baudos sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti Konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 rezoliucinės dalies 3.22 punkto, kuriuo pareiškėjui paskirta 21 600 Lt bauda, galiojimą.

Pareiškėjas nurodė, kad jo finansinė būklė yra labai sudėtinga, todėl paskirtos baudos sumokėjimas nedelsiant itin apsunkintų jo tolesnę veiklą ir priverstų patirti dar didesnius nuostolius, kurių kompensacijos išreikalauti iš valstybės pagal galiojančią teismų praktiką yra praktiškai neįmanoma. Skubotas baudos sumokėjimas būtų neproporcingas ir neleistų atkurti iki baudos sumokėjimo buvusios padėties. Dėl baudos sumokėjimo pareiškėjas būtų priverstas skolintis labai aukštomis palūkanų normomis.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė bei nustatė patvarkymus dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui. Taip pat teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo klausimą, nurodė, kad prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės grindžia sunkia finansine padėtimi, tolesnės jo veiklos apsunkinimu sumokėjus paskirtą baudą. Tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo finansinę padėtį šiuo metu. Iš pateiktų dokumentų negalima daryti išvados, kad, sumokėjęs paskirtą 21 600 Lt baudą, pareiškėjas susidurs su tokiais finansiniais sunkumais, dėl kurių net ir palankaus teismo sprendimo atveju jo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį būtų apsunkintas. Todėl nėra pagrindo teigti, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis).

III.

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ir pritaikyti jo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas nurodo, kad, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo klausimą, turi būti vertinami ne finansiniai sunkumai, o tai, ar teismo sprendimo įvykdymas nebūtų sudėtingas ar neįmanomas. Atliekant tokį vertinimą, turi būti analizuojama, ar palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju baudą sumokėjusiam pareiškėjui būtų grąžinta visa bauda ir atlygintos visos su jos sumokėjimu susijusios išlaidos. Pareiškėjas nurodo, kad, sumokėjęs 21 600 Lt baudą, netektų galimybės šiomis lėšomis disponuoti visą ginčo laikotarpį. Tokį lėšų trūkumą jis būtų priverstas skolintis iš bankų (patirtų tiesioginius nuostolius) arba prarastų galimybę gauti palūkanas už sąskaitoje laikomus pinigus (patirtų nuostolius negautų pajamų pavidalu). Nors bauda pareiškėjui būtų sugrąžinta, tačiau prieš baudos sumokėjimą buvusi padėtis nebūtų atkurta, nes pareiškėjas būtų patyręs praradimus palūkanų forma. Patyręs šiuos nuostolius ir norėdamas juos prisiteisti iš valstybės, pareiškėjas turės kreiptis į teismą ir inicijuoti naujas bylas, kurių sėkmės tikimybė pagal šiuo metu formuojamą praktiką abejotina. Taip pat pareiškėjas, inicijavęs teisminį procesą dėl žalos atlyginimo, patirs papildomas atstovavimo išlaidas, kurios jam negalės būti kompensuotos visa apimtimi dėl taikomų maksimalių priteistinų atstovavimo išlaidų dydžių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas su atskiruoju skundu nesutinka.

Atsakovas nurodo, kad, atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalies, numatančios, jog skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip, prasmę, Konkurencijos tarybos nutarimų galiojimo sustabdymas turi būti siejamas su išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios rodytų, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei savo prašyme, nei atskirajame skunde nepagrindė, jog egzistuoja reali grėsmė, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys negalimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundo reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(5)-155/2005, 2005 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(5)-230/2005, 2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(438)-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(143)-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(63)-416/2011). Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(6)-496/2006, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(15)-622/2006, 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(143)-612/2010).

Jeigu įmonei yra paskirta bauda, kurios privalomą mokėjimą prašoma sustabdyti taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, ir reikalavimo užtikrinimo priemonės nėra taikomos, gali būti, kad dėl paskirtos baudos išieškojimo įmonei atsiras sunkių padarinių. Sumokėjus ar išieškojus baudą, ypač jei jos suma yra didelė, gali reikšmingai pablogėti įmonės finansinė padėtis, sutrikti atsiskaitymai su kreditoriais (taip pat valstybe, darbuotojais ir kt.), kas gali pakenkti ne tik įmonės reputacijai, jos galimybėms plėtoti verslą, bet ir viešajam interesui. Šių praradimų kompensavimas gali būti pakankamai sudėtingas, nes įvertinti juos pinigais iš esmės gali būti neįmanoma. Kita vertus, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, bet vėliau paaiškėjus, kad bauda buvo paskirta pagrįstai, baudos išieškojimas atitinkamais atvejais gali tapti apskritai neįmanomu, pvz., dėl įmonės bankroto ar kitų aplinkybių. Todėl, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, atsižvelgtina į įmonės finansinę padėtį, jos perspektyvų ir pokyčio tikimybę bei mastą, pritaikius arba nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, jog teismas, analizuodamas asmenų, prašančių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, finansinę padėtį, vertina jų apyvartinių lėšų kiekį, pajamas, šių pajamų pokyčius, turimus įsiskolinimus, kreditorinius reikalavimus, vykdomą ūkinę veiklą, skirtų baudų dydžius, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(438)-527/2009, 2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(146)-310/2011, 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(62)-459/2011, 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(62)-487/2011, 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(63)-675/2011). Taip pat pažymėtina, kad reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, sprendžiant šį klausimą, iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(442)-267/2009, 2009 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(146)-338/2009).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotos taisyklės, pagal kurias asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(63)-277/2008, 2011 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(525)-295/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, jog reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(858)-440/2010, 2011 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(858)-13/2011). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS(525)-39/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kaip reikalavimo užtikrinimo priemonę prašo taikyti akto, kuriuo jam paskirta bauda, galiojimo laikiną sustabdymą. Tačiau pareiškėjas nenurodo konkrečių argumentų, liudijančių, jog dėl paskirtos baudos sumokėjimo jam atsiras sunkių padarinių (reikšmingai pablogės finansinė padėtis, sutriks atsiskaitymai su kreditoriais ir pan.), kurių kompensavimas, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, gali būti sudėtingas. Pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai (t. II, b. l. 19-20) taip pat nerodo, jog pareiškėjo veiklos finansiniai rodikliai būtų blogi ir jog paskirtos baudos sumokėjimas reikšmingai pasunkintų jo finansinę padėtį. Todėl, įvertinus byloje esančius duomenis, taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra pagrindo.

Taigi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nordis Shipping Service“ prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas Dainius Raižys Virginija Volskienė