Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame parengiamajame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo BAYER AKTIENGESELLSCHAFT ieškinį atsakovui UAB „Aspirinas“ dėl juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklo savininko teisių gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

GINČO ESMĖ.

Atsakovo UAB „Aspirinas“ atstovas į šioje byloje paskirtus parengiamuosius posėdžius neatvyko. Apie posėdžius atsakovui buvo tinkamai pranešta tiek ieškovo nurodytos paskutinės žinomos UAB „Aspirinas“ buveinės, tiek ir atsakovo direktoriaus V. G. gyvenamosios vietos adresais, taip pat pranešta elektroninio pašto adresu bei per elektroninių paslaugų portalą, tačiau registruotos siuntos su teismo šaukimais grižo neįteiktos, o atsakovo direktoriui adresuota siunta grįžo su Lietuvos pašto atžyma dėl atsisakymo priimti. Taigi, atsakovui yra tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą (Civilinio proceso kodekso 124 str. 2 d.). Teisme nėra gautas atsakovo prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, o ieškovas pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių. Minėtas atsakovo atsiliepimas į ieškinį pateiktas be įrodymų, todėl laikytina, kad byloje yra pateikti tik vienos iš šalių (ieškovo) įrodymai. Tokiu būdu, yra LR Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti pagrindai priimti byloje sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).

II. TEISMO NUSTATYTOS FAKTINĖS APLINKYBĖS IR PRIIMAMO SPRENDIMO MOTYVAI.

Ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl ieškovo kaip prekės ženklo „ASPIRIN“, savininko teisių galimo pažeidimo atsakovui naudojant juridinio asmens pavadinimą „Aspirinas“. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 2.39 straipsnio 1 dalis įpareigoja juridinį asmenį turėti savo pavadinimą, pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų. Pagal to paties straipsnio 3 dalį juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti visuomenės dėl juridinio asmens tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus, ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus. Juridinių asmenų registro nuostatų 77, 78 punktuose numatyta, kad registruojant juridinį asmenį registro tvarkytojo sprendimas dėl jo pavadinimo tinkamumo yra priimamas patikrinus tik registruojamo pavadinimo tapatumą su ankstesniais juridinių asmenų, filialų ir atstovybių pavadinimais, tapatumą su laikinai įtrauktais į registrą pavadinimais ir tapatumą su įregistruotais prekių ženklais. Prekių ženklų įstatymo (PŽĮ) 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad įregistruoto prekių ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms, o Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis. Byloje ginčas kilęs dėl ieškovo įregistruoto prekės ženklo ir atsakovo pavadinimų klaidinamo panašumo. Manydamas, kad atsakovo pavadinimas yra klaidinančiai panašus į ieškovo prekės ženklą, ieškovas pagrįstai savo reikalavimus grindžia CK 2.39 straipsnio 3 dalies, 2.42 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Bylos duomenys rodo, kad ieškovas, būdamas prekės ženklo ASPIRIN savininku, yra šį žodinį prekės ženklą įregistravęs Lietuvoje Valstybiniam patentų biurui 1993-03-03 paduodamas paraišką Nr. RL 4942, registracijos data 1993-08-31, apsauga galioja iki 2023-03-03, biuletenyje paskelbta 1993-11-15 (b. l. 13). Taigi, ieškovas yra teisėtas Lietuvoje įregistruoto žodinio prekės ženklo savininkas. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovo pavadinimas UAB „Aspirinas“ viešame registre įregistruotas 2014-08-11, veiklos tikslai ir rūšys – „kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, išankstinio užsakymo paslaugų ir susijusi veikla; nuoma ir išperkamoji nuoma, bet kokia kita komercinė-ūkinė veikla, jei tai neprieštarauja bendrovės veikos tikslams, įstatymams ir kitiems teisės aktams“. Ieškovo pateiktuose įvairių Lietuvos informacinių internetinių puslapių kopijose (su šiais puslapiais tiesiogiai susipažino ir teismas) atsakovo veikla apibūdinama kaip „medicininės medžiagos, medikamentai, vaistai, vaistinės, didmeninė prekyba vaistais, vitaminais ir maisto papildais“ ir pan. (b. l. 21-28). Iš atsakovo Facebook paskyros matyti, kad šalia jo pavadinimo nurodyta angliškai „vitamins/supplements“ (vitaminai/maisto papildai). Todėl teismas kritiškai vertina atsakovo atsiliepime pateiktus argumentus, kad viešoje erdvėje skelbiama informacija apie jo įmonės veiklą yra netiksli, neatitinka tikrovės ir atsirado dėl atitinkamų interneto puslapių valdytojų kaltės. Mažai tikėtina, kad informacinių puslapių valdytojai skelbtų tam tikrą informaciją apie atsakovo įmonės veiklą, negavę atitinkamų duomenų iš paties atsakovo.

Prekių ženklų ir juridinių asmenų pavadinimų teisinė apsauga veikia skirtinguose lygmenyse – pirmieji identifikuoja prekių ar paslaugų kilmę ir yra saugomi nuo klaidinimo dėl prekių ar paslaugų kilmės, antrieji identifikuoja patį verslo subjektą nepriklausomai nuo jo prekių ar paslaugų, ir yra saugomi nuo klaidinimo dėl verslo subjekto tapatybės ar ekonominių ryšių su juo. Kita vertus, kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pagal teisiniame reguliavime įtvirtintų nuostatų ratio legis, juridinių asmenų pavadinimų ir prekių ženklų teisinė apsauga (ir reikalavimai kiekvieno jų teisinei apsaugai) nėra visiškai savarankiška, o šie objektai nėra atsieti vienas nuo kito. Nors kiekvienas iš šių objektų turi atlikti jam priskirtą funkciją, vis dėlto jų atliekamos funkcijos turi harmoningai tarpusavyje derėti, nes juridiniai asmenys (turintys tam tikrus pavadinimus) savo gaminamoms prekėms ir (arba) teikiamoms paslaugoms žymėti paprastai naudoja atitinkamus prekių ženklus, o rinkoje esantys prekių ženklai yra tam tikrų juridinių (arba fizinių) asmenų nuosavybė. Jeigu šis harmoningas santykis bus iškreipiamas, atsiras visuomenės suklaidinimo galimybė: tam tikri prekių ženklai be pagrindo bus siejami su juridiniais asmenimis, kaip ir vice versa juridiniams asmenims bus priskiriami tam tikri prekių ženklai, su kuriais jie iš tiesų nėra kaip nors susiję (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2006).

Registruoto prekių ženklo teisėto naudojimo prezumpcija galioja tol, kol prekių ženklo registracija nėra pripažinta negaliojančia Prekių ženklų įstatymo (PŽĮ) nustatytais pagrindais ir tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2004). Žymuo ASPIRIN yra vienintelis registruotą ir nenuginčytą ieškovo žodinį prekių ženklą sudarantis elementas (PŽĮ 8 straipsnio 1 dalis). Atsakovas neigia ieškovo įregistruoto prekių ženklo ir savo bedrovės pavadinimo tapatumą (ir kaip pasekmę - vartotojų suklaidinimo tikimybę) motyvuodamas tuo, kad žodis „Aspirinas“ yra lietuviškas, sudarytas pagal lietuvių kalbos taisykles, todėl nors galimai panašus į ieškovo įregistruotą prekių ženklą, tačiau negali būti su juo tapatinamas. Su tokia atsakovo nuomone negalima sutikti. Atsakovo pavadinime nenaudojami lietuviški rašmenys, pavadinimas rašomas pridedant tik lietuvišką galūnę – as, todėl pripažintinas pagrįstu ieškovo teiginys, jog atsakovo pavadinimą sudarantis ginčo žymuo „Aspirinas“ yra klaidinamai panašus į ieškovo prekės ženklą „ASPIRIN“. Atsakovo įmonės pavadinimas sudarytas sulietuvinant ieškovo prekės ženklą sudarantį žodį - pridedant galūnę – as, taigi laikytinas klaidinamai panašiu tiek vaizdiniu, tiek koncepciniu, tiek ir tarimo aspektais į ieškovui priklausančio prekės ženklą sudarantį žodį. Įmonės pavadiniams yra itin svarbi priemonė, padedanti ūkio subjektui reklamuoti ir realizuoti savo prekes ir/ar paslaugas. Nustačius, kad atsakovo pavadiniams yra klaidinamai panašus į ieškovo prekės ženklą, akivaizdu jog gali būti klaidinami ir vartotojai.

Minėta, kad pagal PŽĮ 38 straipsnį įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu. Ši sąlyga reikalauja, kad pažeidėjo žymuo būtų naudojamas „kaip prekių ženklas“, t.y. naudojamas tikslu atskirti juo žymimas prekes ar paslaugas (Žr. ETT 1999 m. vasario 23 d. sprendimą byloje C-63/97). Kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar žymuo naudojamas vien kaip juridinio asmens pavadinimas, ar kartu ir kaip prekių ženklas, remiasi ne juridinio asmens pavadinimo naudotojo subjektyviais ketinimais, o faktinių žymens naudojimo aplinkybių visuma. Juridinio asmens pavadinimo naudojimu kaip prekių ženklo pirmiausia laikomi atvejai, kai juridinis asmuo savo vardu žymi siūlomas prekes. Tačiau prekių ženklo pažeidimu gali būti pripažinti ir kitokie juridinio asmens pavadinimo naudojimo būdai, jeigu jis yra naudojamas taip, kad vartotojams susidaro įspūdis apie ryšį tarp šio juridinio asmens vardo naudotojo veiklos ir prekių ženklo savininko prekių ar paslaugų (Žr. ETT 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimą byloje C-17/06, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2014). Jei visuomenei gali būti sudaromas įspūdis, kad atitinkamos prekės ar paslaugos teikiamos tos pačios bendrovės, arba ekonomiškai susijusių bendrovių, tai yra pripažįstama visuomenės klaidinimu (ETT 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendimas byloje C-39/97).

Nors Juridinių asmenų registre nurodyta atsakovo veikla nėra tiesiogiai susijusi su prekyba vaistais, maisto papildais, medicininėmis medžiagomis, medikamentais, arba jų gamyba, viešai (anksčiau minėtuose informaciniuose tinklapiuose, nesant jokių duomenų apie atsakovo nesutikimą, nepritarimą ar priešinimąsi tam) atsakovo pavadinimas siejamas būtent su šia ar panašia veikla, ir atsakovas tokių aplinkybių nepaneigė, o tai teikia pagrindą sutikti su ieškovo argumentais ne tik dėl jo valdomo prekių ženklo ir atsakovo pavadinimo klaidinamo panašumo, bet ir dėl abiejų šalių teikiamų prekių (paslaugų) panašumo. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, teismas sprendžia, kad atsakovo juridinio asmens pavadinimas yra naudojamas kaip žymuo, klaidinamai panašus į ieškovo prekių ženklą, ir daro neigiamą poveikį ieškovo prekių ženklo naudojimu siekiamam tikslui - atskirti ieškovo teikiamas paslaugas (prekyba medikamentais, vaistais ir kt.). Ieškovo prekių ženklas, registruotas 5 klasės prekėms „farmaciniai preparatai“, turi žodinį elementą, iš esmės atitinkantį ieškovo juridinio asmens pavadinimą (tik pastarasis sulietuvintas), tokiu būdu sudarant vartotojams įspūdį, kad ne tik žymenys yra klaidinamai panašūs, bet ir atsakovo teikiamos paslaugos yra panašios prekėms, kurioms registruotas ieškovo prekių ženklas.

Motyvuojamoji dalis

Darytina išvada, kad atsakovo juridinio asmens pavadinimas yra klaidinančiai panašus (iš esmės atkartojantis) į ieškovui priklausančių prekių ženklų skiriamąjį elementą. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, net ir nesant tapatumo tarp atsakovo teikiamų paslaugų ir prekių, kurioms šiuo metu registruotas ieškovo prekių ženklas (o šios aplinkybės kaip minėta, atsakovas neįrodė), visuomenei gali susidaryti klaidinantis įspūdis dėl atsakovo teikiamų paslaugų kilmės, t.y. šios paslaugos gali būti asocijuojamos su ieškovo prekių ženklais ir ieškovo juridiniu asmeniu, arba atvirkščiai. Taigi, ieškovas pagrįstai teigia, kad jo kaip registruotų prekių ženklo savininko teisės atsakovui naudojant savo juridinio asmens pavadinimą yra pažeidžiamos.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Tenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteisiama 62 EUR ieškovo sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovas taip pat prašo priteisti jo patirtas 2 298 EUR advokato pagalbos išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovo pateiktų šių išlaidų detalizavimo matyti, kad už ieškinio parengimą sumokėta 1 098 eurų, o už atstovavimą 2015-10-28 teismo posėdyje – 1 200 eurų. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) bei Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015-03-16 raštu Nr. 141 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, antroji prašoma priteisti suma mažintina iki 70 eurų, o iš viso priteistina – 1 168 eurų (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 270, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Įpareigoti UAB „Aspirinas“ pakeisti juridinio asmens pavadinimą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, įregistruojant Juridinių asmenų registre atitinkamus stigimo dokumentų pakeitimus;

Uždrausti atsakovui naudoti žymenį „Aspirinas“ juridinio asmens pavadinime;

Priteisti BAYER AKTIENGESELLSCHAFT iš UAB „Aspirinas“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą - 1 168 EUR advokato pagalbos išlaidų bei 62 EUR žyminio mokesčio.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.