Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-675-508/08

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

2008 m. gruodžio 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Emilijos Akelienės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam V. L., gynėjams Algirdui Sakalauskui, Georgijui Zavtrakovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. L. ir V. K. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams, V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista solidariai iš V. K., V. L. ir D. B. 75000 Lt neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajam G. P., taip pat 7380 Lt, 70 ct gydymo išlaidos Valstybinei ligonių kasai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas D. B., kuris nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., V. L. nuteisti už tai, kad 2008 m. gegužės 4 d. apie 23.30 val. O. Ž. priklausančio gyvenamojo namo, esančio Balsės 17, Balsupių kaime Marijampolės savivaldybėje kambaryje, veikdami bendrininkų grupėje su D. B. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra D. B. dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiam G. P. vieną smūgį į veidą, V. L. su D. B., panaudodami fizinę jėgą, G. P. išvedė į namo kiemą, čia D. B. nukentėjusiam rankos kumštimi sudavė dar vieną smūgį į veidą, V. L. kojos keliu sudavė vieną smūgį į juosmens sritį. Po to, D. B. nukentėjusiajam G. P. spyrė koja į sprandą, nukentėjusiajam nukritus ant žemės, D. B. ir V. L. spirdami kojomis sudavė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas apie 10 smūgių kiekvienas, V. L. sudavė du smūgius koja į galvą, V. K., priėjęs prie gulinčio spardomo nukentėjusiojo, G. P. koja spyrė 2-3 kartus į juosmens sritį, savo bendrais veiksmais D. B., V. L. ir V. K. padarė nukentėjusiajam G. P. dešinio inksto plyšimą, storosios žarnos skersinės dalies plyšimą, pilvaplėvės uždegimą, trauminį šoką III-IV0 po nukraujavimo, kraujo ir šlapimo išsiliejimo dešinėje juosmens pusėje supūliavimą, pūlinį po diafragma.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistąjį V. L. ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo V. K. gynėją, prašiusį nuteistojo skundą tenkinti, sprendžia, kad nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką, teisingai nuteistiesiems paskyrė bausmes, laikantis bausmių skyrimo pagrindų. Taip pat tinkamai išsprendė civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos klausimą. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistojo V. L. apeliacinio skundo

Bausmė V. L. paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų LR BK 54 str., paskirtoji bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir nėra per griežta. Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, konkrečius veiksmus bei pasekmes, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bausmė tinkamai individualizuota.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. L. neteistas, dirba UAB H. B. auto paslaugų įmonėje, charakterizuojamas teigiamai. Iš valstybės įmonės registrų centro Marijampolės filialo pateiktų duomenų matyti, kad V. L. turi dalį nekilnojamojo turto. Iš papildomai apeliacinės instancijos teisme pateiktų duomenų matyti, kad Balsupių kaimo bendruomenės pirmininkės charakterizuojamas iš esmės teigiamai, tačiau įtakojamas kitų asmenų blogos įtakos; medicininio pažymėjimo išvada nurodo, kad B. L. vidutinio sunkumo depresinis epizodas; Marijampolės seniūnijos seniūno charakteristikoje nurodoma, kad vienas dirbantis šeimoje, motina augina dar tris vaikus, baigė 12 klasių, tarnavo armijoje, charakterizuojamas iš esmės teigiamai, tačiau jo elgesį įtakoja blogi draugai; tarnybinėje buvusio karinio dalinio charakteristikoje nurodytos teigiamos elgesio savybės bei būdo bruožai; šeimos sudėties pažyma bei liudijimai pažymi, kad B. L. šeimoje be sūnaus V. dar gyvena pilnametė duktė L. L. bei nepilnamečiai vaikai M. L. gim.1993-06-10 ir V. S. gim.2004-08-30.

V. L., būdamas neblaivus ir veikdamas bendrininkų grupėje, įvykdė sunkų nusikaltimą veikiant tyčia, nusikaltimas baigtas. Specialisto išvada konstatuota, kad be kitų sveikatos sužalojimų, nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta sunkiai dėl dešinio inksto plyšimo, storosios žarnos skersinės dalies plyšimo, pilvaplėvės uždegimo, trauminio šoko III-IV0 po nukraujavimo, kraujo ir šlapimo išsiliejimo dešinėje juosmens pusėje supūliavimo, pūlinio po diafragma, t.y. viso net 6 sunkūs sveikatos sutrikdymai. Pasekmės sudėtingos – nukentėjusysis tapo neįgalus, darbingumas tik 20 proc., nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Pagrindų taikyti LR BK 62str.2d. nėra, kadangi ši norma be atsakomybę lengvinančių aplinkybių dar reikalauja, jog kaltininkas išlaikytų mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Ši norma nurodo, kad būtina išlaikyti savo vaikus, taip pat vaikai turi būti nesulaukę 14 metų amžiaus, jog nebūtų kam juos prižiūrėti. Kaip žinia, V. L. nevedęs ir vaikų neturi, netgi tik vienas B. L. vaikas yra mažametis, atitinkamai pati B. L. augina savo vaikus.

Bausmės rūšis ir dydis parinkta teisingai, nėra aiškiai per griežta. Sankcija nustato tik laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų, kai V. L. nubaustas ženkliai švelnesne nei vidurkis bausme. Būtent į aukščiau išdėstytus visus duomenis ir atsižvelgta skiriant atitinkamą bausmę, kuri sulaikys nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveiks jį taip, kad laikytųsi įstatymų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti bausmės tikslus.

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, tai konkretaus fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, atsižvelgdamas į sužalojimo aplinkybes, pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas bylos aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2 d.).

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kadangi sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ir dvasinių išgyvenimų tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus. Svarbus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti išgyvenimai, kurie nustatomi įvertinant sužalojimo sunkumą, išlikusį nukentėjusiojo sveikatos pakenkimą, galimybių praradimą.

Pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į nusikalstamos veikos aplinkybes, pasekmes - nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, neabejotina, kad dėl tokių net 6 sunkių sužalojimų jis patyrė didelius fizinius skausmus ir sudėtingą gydymą, nukentėjusysis neteko 80 proc. darbingumo, iki šiol jaučia neigiamus išgyvenimus, jam būtinas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Įvertintinas diskomfortas, bendravimo problematika, buitiniai nepatogumai. Kaltinamasis nesuteikė nukentėjusiajam savalaikės pagalbos, smarkiai sumuštą paliko nežiniai, neatlygino bent dalies svaresnės žalos. Nuosprendyje aptariant neturtinės žalos dydį atsižvelgta taip pat į kaltinamojo asmenybę ir turtinę padėtį, jis jaunas bei sveikas ir dirbantis, turintis dalį nekilnojamojo turo, atsižvelgta į teismų praktiką, sumažinant pradinį civilinį ieškinį teisingai užtikrinta priešingų interesų pusiausvyra.

Dėl nuteistojo V. K. apeliacinio skundo

Bausmė V. K. paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų LR BK 54 str., paskirtoji bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir nėra per griežta. Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, konkrečius veiksmus bei pasekmes, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bausmė tinkamai individualizuota.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. K. nuo 2007-09-01 mokosi Marijampolės profesinio rengimo centro Statybos ir mechanikos skyriuje, automobilių remontininko specialybės, charakterizuojamas teigiamai. Balsupių kaimo bendruomenės pirmininkės charakterizuojamas iš esmės teigiamai, pažymint tai pat ir kitų draugų blogo elgesio įtaką jo poelgiams.

V. K. anksčiau teistas už kvalifikuotą vagystę, teistumas neišnykęs. Pažymėtina neigiama aplinkybė, jog sistemingai ignoravo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės įpareigojimo sąlygas, todėl dėl vengimo atlikti švelnią bausmę, ji sugriežtinta. Gyvenamosios vietos PK PN charakterizuojamas neigiamai, buvo baustas pagal (duomenys neskelbtini)., linkęs daryti įvairius pažeidimus, buvo nekartą gauti žodiniai nusiskundimai iš gyventojų.

V. K., būdamas neblaivus ir veikdamas bendrininkų grupėje, įvykdė sunkų nusikaltimą veikiant tyčia, nusikaltimas baigtas. Jis suprato ir pritarė bendrininkų veiksmams, siekė pasekmių, priėjęs prie sumuštojo, bemušamo bei nesipriešinančio gulinčio G. P. dar spyrė šiam keliskart būtent į juosmens sritį. Kaip matyti iš bylos duomenų visumos, atskirti konkrečius asmenų poveikius neįmanoma, todėl pagrįstai nustatyta visų bendrininkų atsakomybė. Kaltinamasis nesuteikė nukentėjusiajam savalaikės pagalbos, smarkiai sumuštą paliko nežiniai, neatlygino bent dalies svaresnės žalos. Specialisto išvada konstatuota, kad G. P. kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant rankomis, tiek kojomis, tiek kitais, kietų bukų savybių turinčiais daiktais, kad be kitų sveikatos sužalojimų, nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta sunkiai dėl dešinio inksto plyšimo, storosios žarnos skersinės dalies plyšimo, pilvaplėvės uždegimo, trauminio šoko III-IV0 po nukraujavimo, kraujo ir šlapimo išsiliejimo dešinėje juosmens pusėje supūliavimo, pūlinio po diafragma, t.y. viso net 6 sunkūs sveikatos sutrikdymai. Pasekmės sudėtingos – nukentėjusysis tapo neįgalus, darbingumas tik 20 proc., nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Bausmės rūšis ir dydis parinkta teisingai, nėra aiškiai per griežta. Sankcija nustato tik laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų, V. K. nubaustas ženkliai švelnesne nei vidurkis bausme. Būtent atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus visus duomenis, tiek atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, tiek kitus bausmės skyrimo pagrindus, kad teistas, skirta atitinkama bausmė, kuri sulaikys nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveiks jį taip, kad laikytųsi įstatymų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti bausmės tikslus.

Skelbiant nuosprendį ir nubaudžiant realia laisvės atėmimo bausme nuteistieji suimti teismo salėje pagrįstai, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti, pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų V. L., V. K. apeliacinius skundus atmesti.