Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.2.4.6.2; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.8

2024 m. gegužės 9 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), vedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. Š. 2023 m. lapkričio 16 d., apie 10 val. 20 min., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kilus žodiniam konfliktui, tyčia delnu vieną kartą sudavė per galvą savo sesei V. J., stūmė ir, pastarajai pargriuvus ant grindų, iš už nugaros ranka apkabino ties kaklu ir spausdamas ją smaugė, po ko P. Š. atitraukus V. Š. nuo V. J., jai atsistojus, jis tyčia nukentėjusiajai V. J. vieną kartą delnu sudavė per nugarą ir vieną kartą įspyrė į sėdmenis, t. y. šiais savo veiksmais mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei dėl 10 cm dydžio kraujosruvos krūtinės ląstos nugarinio paviršiaus kairėje pusėje ir apie 2 cm paviršinio nubrozdinimo kairės išorinės kulkšnies srityje V. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Kaltinamasis V. Š. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino iš dalies ir nurodė, kad su šeima (žmona ir dviem vaikais) gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena ir jo sesuo su dukra bei motina. Jo santykiai su seserimi yra prasti. Kiek pamena, sesers užgauliojimai jį lydi visą gyvenimą. Sesuo visą gyvenimą seka kiekvieną jo žingsnį, kontroliuoja. Jis yra apmokytas gintis kareivis – 9 mėn. tarnavo šauktiniu. Taip pat jam yra plyšęs ausies būgnelis, todėl jam yra išsivystęs refleksas gintis. 2023 m. lapkričio 16 d. pasidarė kavos sesers puodelyje. Ji paprašė perpilti kavą. Jis tai padarė. Taip pat jis buvo susidėjęs į jos indelį avokadus. Sesuo pasiėmė kažkokias šlykštynes, kurias nešė išmesti. Kartu išmetė ir jo maistą. Tada jis paėmė ir sudaužė lėkštę – taip pasielgė todėl, kad sesuo išmetė jo maistą. Tada jis gavo vieną kartą per veidą, po ko sudaužė antrą lėkštę ir gavo dar vieną kartą per veidą. Po antro sesers smūgio trenkė pats. Trečią kartą smūgiavo jis, nes sesuo du kartus trenkė į tą pačią pusę, bijojo, kad jam vėl plyš būgnelis. Sesuo jam trenkė delnu, tuo metu jam buvo psichologiškai baisu. Po šių sesers smūgių jam ant veido žymių neliko. Jis parvertė seserį ant žemės, laikė ją apkabinęs ir klausė – „ar baigsi?“. Pirmą smūgį sesei sudavė gal į veidą, nepamena. Galėjo suduoti ir per veidą, ir per galvą. Susistumdymo metu jis seseriai pakišo koją, dėl to ji nugriuvo. Kai sesers galva buvo pakišta po jo ranka, ji prašė paleisti. Tuo metu priėjo mama ir bandė jį tempti. Kai mama jį atitraukė, jis dėl reflekso sudavė į kuprą. Per nugarą sudavė prieš paleidžiant seserį. Kodėl taip padarė, negali paaiškinti. Sudavė delnu. Spyrio į sėdmenis nepamena. Nori viską pamiršti. Per seserį sėdėjo už grotų, nors ten turėjo sėdėti abu. Tai ne pirmas incidentas su seserimi. Ji, būdama girta, prie jo kabinėjasi, puola. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, sesuo prie jo nebesikabinėja.

3. Teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad susinervino dėl sesers elgesio, todėl jos lėkštę su jos papuvusiais šonkauliais ir jo išmestu šviežiu maistu numetė ant žemės. Lėkštė sudužo ir tada sesuo, matyt apimta emocijų, prieš jį pradėjo vartoti fizinį smurtą, t. y. ji abiejų rankų delnais jam ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 3 kartus sudavė per skruostus, tuo pat metu apdraskydama nagais jo kaklą kairėje pusėje (kakle matyti draskymo žymės, paraudimai). Dėl tokių sesers veiksmų jis sučiupo jai už abejų rankų ir ją pasodino virtuvėje ant grindų, taip elgėsi gindamasis, nes sesuo pati pirma prieš jį pradėjo vartoti fizinį smurtą. Pasodinęs seserį, ją apkabino, laikė jai už rankų, kad ji negalėtų jam daugiau suduoti jokių smūgių, jam sunku paaiškinti tą apkabinimą, bet taip jis jai buvo už nugaros ir laikė ją apkabinęs, gali būti, kad kažkiek galėjo ją taip laikydamas, kaip ji sako, smaugti. Jai besimuistant, bandant iš jo ištrūkti, jis savo sesei per nugarą sudavė delnu du kartus. Žino, kad mama jį traukė nuo jos, nes ji manė, kad jis ją muša. Pamatęs, kad sesuo nebesimuisto, nesimuša, jis nuo jos atsitraukė, paleido ją. Tuo metu jį pradėjo be jokios priežasties stumdyti ir jo mama, todėl jis jai delnu sudavė per nugarą, kad ji nuo jo atsitrauktų, bet taip pasielgė tik norėdamas apsiginti ir nuo mamos, kuri be jokio pagrindo jį stumdė. Mano, kad galėjo savo tokiu sudavimu savo mamą užgauti, dėl to jam tikrai labai gėda, jis neturėtų taip elgtis, bet tuo metu neturėjo kitos išeities, turėjo apsiginti ir pats, taip vyksta ne pirmą kartą. Dėl šios susidariusios situacijos jis tikrai labai išgyvena, žino, kad tai jį grauš visą gyvenimą, jog jis prieš savo artimiausius žmones naudojo fizinį smurtą (b. l. 104-107); gindamasis nuo sesers smūgių į veidą, ją parvertė ant žemės, norėjo jai suimti rankas, kad ji jam nebetrankytų per veidą, tai jos galva buvo po jo pažastimi, o jis savo rankomis jai buvo suėmęs abi rankas, jos nesmaugė, ketinimo ją smaugti nebuvo (b. l. 89-93).

4. Pagarsinus šiuo parodymus, kaltinamasis nurodė, kad juos tvirtina. Gal ir buvo spyris į sesers sėdmenis. Pakišo sesei koją, ji galėjo griūdama susižaloti į plyteles. Nenori prisiminti to įvykio, nori viską kuo greičiau pamiršti. Dabar su seserimi nebendrauja, tarp jų nebėra jokių santykių. Yra kareivis, todėl visada gins tiek save, tiek savo šeimą. Jį smukdo artimųjų veiksmai – jie jam nepadėjo nei finansiškai, nei fiziškai. Šiuo metu stato namą Anykščių r., tačiau artimieji jam niekaip šiose statybose nepadėjo, tik morališkai jį smukdo. Ketino vykti dirbti į užsienį, bet dėl pradėto ikiteisminio tyrimo negalėjo to padaryti. Jis patyrė didesnę moralinę žalą, nei jo sesuo – buvo areštinėje, pareigūnai su juo negražiai kalbėjo. Padengs civilinį ieškinį už sesers gydymo išlaidas, bet kas jam apmokės už tą laiką, kai jis praleido už grotų? Patyrė labai daug moralinio skausmo. Savo kaltę dėl jam inkriminuotų veiksmų pripažįsta, tačiau jų priežastis buvo ta, kad jį užgauliojo, o jis gynėsi. Šioje byloje visiškai ignoruojama tai, kad pirmiausiai buvo pakelta ranka prieš jį. Jo veiksmus išprovokavo pati sesuo.

5. Po to, kai nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, kaltinamasis nurodė, kad didelė dalis sesers pasakytų dalykų yra melas. Jei jis naudos normalią jėgą, žmogus neatsikels. Tie žmonės (motina ir sesuo) jį užgaulioja visą gyvenimą – galbūt taip yra todėl, kad jis egzistuoja. Jie neturi nieko, kuo galėtų papildyti jo gyvenimą. Jis statosi namą, po truputį juda į priekį, tačiau kiekvieną kartą yra nuvertinamas, jam yra sukuriamos taisyklės, jį visaip dergia. Jis groja gitara, pats to išmoko, o tie žmonės neturi jokių hobių. Jo sesuo yra išgeriantis žmogus, bet konflikto dieną ji buvo blaivi. Išgėrusi ji prie jo kabinėjasi.

6. Po to, kai liudytoja P. Š. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, bei peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašus, kaltinamais nurodė, kad jam keista, kai žmogus (P. Š.) mato problemą tik jame. Jei tie žmonės prie jo nesikabinėtų, tų konfliktų nebūtų. Tie žmonės jam nesuteikia nei finansinės, nei moralinės, nei fizinės pagalbos. Pavyzdžiui, jie galėtų padėti jam statyti namus. Jie pastoviai jį nuvertina. Yra net jų maldavęs, kad jie nelįstų prie jo, nesikabinėtų. Konfliktai vyksta dėl to, kad tie žmonės jam kuria taisykles, kurių jie patys nesilaiko. Dažniausiai konfliktai kyla, kai jis pakelia balsą ir sako, kad jie atstotų nuo jo. Jam yra du kartus plyšęs ausies būgnelis, tai padarė nukentėjusioji. Įvykis buvo prieš du metus. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl jis ginasi. Šeimos nariai, kurie dabar jį kaltina, jam yra pridarę žalos visam gyvenimui, kurios dabar niekas nebeatpirks. Jam dėl ausies neįgalumas nėra nustatytas, bet testai rodo, kad žmogus nebegirdi vienodai. Dėl savo veiksmų atsiprašo, tikisi, kad tie žmonės prie jo gyvenime daugiau nelys, nekalbins. Nuo tų žmonių nukentėjo ir dar bus nuteistas. Atsiprašo ir teismo, pripažįsta savo veiksmus, bet jų nebūtų, jeigu žmonės iš pirmo karto jį išgirstų.

7. Nukentėjusioji V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad santykiai su broliu visada buvo svyruojantys. Jei jis būna nuotaikoje, viskas būna gerai, priešingu atveju visiems namie būna negerai, jis pradeda triukšmauti po visus namus. Ji su mama paprašo jo būti ramiau, tada prasideda durų trankymai, indų daužymai. Tai yra dažnas reiškinys jų namuose. Taip yra todėl, kad žmogus yra nevaldomas, jam visi aplinkui yra kalti, bet jis savo kaltės niekada neįžvelgia. Jokia diskusija, kad jam reikia psichologo pagalbos, neįmanoma, nes jis sako, kad čia joms (jai ir mamai) reikia pagalbos. Pirma niekada nėra pakėlusi rankos prieš brolį. Jis smurtauja nebe pirmą kartą, todėl nusprendė, kad tai bus paskutinis kartas. Anksčiau yra kreipęsi į policiją, bet brolis būdavo tik apraminamas, jai būdavo gaila V. Š., nenorėdavo, kad jis būtų nuteistas. 2023 m. lapkričio 16 d., nuėjusi į virtuvę, pamatė, kad brolis į jos puodelį pasidarė kavos, o į jos indelį – maisto. Perdėjo maistą į jo indus. Tada brolis šoko, pradėjo skraidyti indai, buvo triukšmas. Prasidėjus žodiniam konfliktui, ji broliui per veidą nesudavė. Niekada jam nesuduotų, nes žino, kiek brolis turi jėgos, bijotų jam suduoti. V. Š. nubrozdinimai kakle galbūt atsirado tuo metu, kai ji gynėsi. Kada ji gavo į galvą, net nebepamena. Pirmas smūgis buvo suduotas per galvą. Tada buvo suduotas antras smūgis ir ji griuvo, tada įvyko smaugimas su ranka, apglėbiant jos kaklą. Ją prispaudė prie grindų ir smaugė. Ji draskėsi, rėkė. Kai nebegalėjo rėkti, pamatė, kad mama bando atitraukti brolį. Tuomet buvo trenkta mamai, ji trenkėsi į krosnį. Ji (nukentėjusioji) broliui V. Š. smūgių nesudavė. Kai atsikėlė, pasakė, kad skambins į policiją, tada brolis trenkė jos telefoną į žemę ir jį sudaužė. Ji rinko telefoną, kai V. Š. jai trenkė kumščiu į nugarą ir spyrė į sėdmenis. Jo smūgiai jos atžvilgiu buvo stiprūs. Kraujosruva ant nugaros atsirado nuo smūgio, bet čia jau ne antras smūgis buvo. Kulkšnyje kraujosruvos atsirado irgi nuo V. Š. smūgių. Buvo ir daugiau sužalojimų, bet jų medikams neberodė. Kalbėjo po įvykio su mama, seserimi ir nusprendė, kad V. Š. reikia pasikalbėti su specialistais – su psichologu, kad jį apramintų. Labai norėtų, kad jam būtų paskirta bausmė dalyvauti elgesio programose dėl smurto. Būna, kad brolis pykstasi su žmona, rėkia ant vaikų, tada jam pasako, kad kvies policiją ir jis apsiramina. Brolis V. Š. jos dėl šio įvykio neatsiprašė.

8. Liudytoja P. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išgirdo, jog kilęs kažkoks triukšmas. Įvyko konfliktas dėl indų. Pati to nematė, bet dukra V. J. pasakojo, kad ji atėjo išsiplauti indų, tada sūnus V. Š. ir ji sukonfliktavo, metė indus ant grindų. Ji atėjusi liepė vaikams eiti į savo kambarius. Kai dukra ėjo, sūnus spyrė dukrai į nugarą, į sėdmenis. Po to jis kažkaip parklupdė dukrą, su ranka spaudė už kaklo. Sakė baigti, tempė sūnų nuo dukros, tada jis ją (liudytoją) pastūmė į krosnį. Jai buvo šokas, nes sūnus niekada nekėlė rankos prieš ją. Vėliau klausė dukros, kodėl ji nešaukė, tai ji atsakė, kad negalėjo šaukti. Dukra iš jos telefono iškvietė policiją, nes sūnus V. J. telefoną metė į žemę ir nebeveikė ekranas. Kai dukrą išvežė į ligoninę, ji medikams parodė ne visus sužalojimus, nes nenorėjo padaryti broliui daugiau problemų. Pirma sūnus spyrė dukrai, tada čiupo už chalato, parklupdė ją, smaugė. Kai ji bandė atitraukti sūnų, jis jai (liudytojai) trenkė, ji nuslydo ant dukros kelių. Jos tik nori sudrausminti sūnų.

9. Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad, būdama savo kambaryje, išgirdo, jog virtuvėje sūnus V. Š. pakėlė balsą prieš dukrą V. J.. Kad tarp jų nekiltų konfliktas, ji iš savo kambario nuėjo į virtuvę pasiaiškinti, kas tarp jų vyksta. Atidariusi savo kambario duris, pamatė, kad virtuvėje prie spintelės stovi dukra ir sūnus. Tuo metu V. Š. ant grindų numetė V. J. telefoną, kuris sudužo. Tuomet V. J. paėmė jo puodelį ir numetė ant žemės, puodelis nesudužo. Dukra pasakė, kad V. Š., neleisdamas jai naudotis savo indais, naudojasi jos indais. Ji liepė V. J. eiti į savo kambarį. V. J. jau išeidinėjo iš virtuvės, tada V. Š. ją virtuvėje pasivijo ir, suėmęs jai už džemperio kapišono, parvertė ją ant žemės. V. J. parkrito pusiau sėdom, tada V. Š. pritūpė ir kaire ranka jai kažkaip suėmė už kaklo, dešiniu kumščiu kelis kartus smūgiavo jai į šoną. Tada ji, gindama dukrą, suėmė už V. Š. bliuzono apykaklės ir jį atitraukė nuo V. J.. Kai ji traukė V. Š. ir jis paleido V. J. kaklą, atrodo, kad jis vieną kartą jai spyrė į sėdmenis, nes ji sėdėjo. Viso šio sambrūzdžio metu, kai atitraukė sūnų, ji slystelėjo ir krūtine atsirėmė ant krosnies, tada pajuto nestiprų smūgį nuo V. Š. į nugarą. V. Š. išėjo iš virtuvės ir tuo konfliktas baigėsi. Dar kažkuriuo momentu V. Š. sudaužė V. J. telefoną, mesdamas jį į krosnį. V. Š. jai per veidą nei karto nesudavė, jis jos nemušė. Ji nematė, kad V. Š. suduotų V. J. per veidą. Taip pat nematė, kad dukra suduotų nors kartą per veidą V. Š.. Gali būti, kad šioje maišalynėje kažko nepastebėjo. Kai dukros klausė, kodėl ji nešaukė, ji jai pasakė, kad negalėjo ištarti žodžio, nes, kaip suprato, V. Š. ją smaugė (b. l. 81-84).

10. Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja parodė, kad sūnus tikrai spyrė. Jai buvo daug narkozių, todėl nebepamena, kada teisingai pasakojo aplinkybes. Dukra dar ilgai skundėsi prispaustu kaklu, jai buvo viena didžiulė mėlynė ant sėdmenų, ant šonkaulių buvo mėlynės. Leido jai vaistus. Dukra ilgai nepasukinėjo galvos. Nematė, kaip nukentėjusioji sudavė per veidą kaltinamajam. Matė, kaip sūnus spyrė dukrai, sudavė smūgį į šoną, buvo ją apkabinęs ir smaugė. Sūnus spyrė tuo metu, kai dukra stovėjo. Kai jis ją smaugė, sūnų tempė už kapišono. Anksčiau tarp sūnaus ir dukros yra buvę konfliktų. Jeigu prasideda žodiniai konfliktai, tai sūnaus žodis turi būti paskutinis. Jei sūnaus neišklauso iki galo, tai sūnus iš staktos išlupa duris ir vis tiek išaiškina savo tiesą. Jų namuose visada būdavo trintis, vis tik gyvena trys šeimos. Dabar po šito įvykio gyvena ramiau, vyksta mažiau konfliktų, niekas nedūžta, dukra vengia santykių su sūnumi.

11. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad V. J. parodė, kad 2023 m. lapkričio 16 d., apie 10 val. 20 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp jos ir brolio V. Š. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis ją pastūmė, dėl ko ji parkrito ir nusibrozdino kairės kojos čiurną. Jai sėdint ant grindų, jis, priėjęs iš nugaros, ranka apkabino jos kaklą ir pradėjo smaugti, po to du kartus kumščiu sudavė į kairį šoną. Dėl tokių jo veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 1-15).

12. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Justo Armacko tarnybinio pranešimo matyti, kad 20223 m. lapkričio 16 d., apie 10 val. 41 min., gautas panešimas apie tai, jog adresu (duomenys neskelbtini) pranešėją prieš kelias minutes mušė jos brolis V. Š.. Atvykus į įvykio vietą, namo kieme pasitiko V. J., kuri paaiškino, kad tarp jos ir brolio V. Š. įvyko žodinis konfliktas dėl maisto, dėl ko V. Š. pradėjo naudoti fizinį smurtą prieš pranešėją. Nurodytu adresu dar gyvena P. Š., kuri paaiškino, kad ji konflikto asmenis išskyrė (b. l. 24).

13. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad policijos pareigūnų kūno kamera užfiksuotas kambario vaizdas: ant lovos matyti sėdinti liudytoja P. Š. bei stovinti ir po kambarį vaikštanti nukentėjusioji V. J.. Jos pareigūnams paaiškina, kad viskas turi būti pagal V. Š.. V. J. paaiškina, kad ji kvietė policiją, nes jai vienu momentu temo akyse. P. Š. nurodo, kad ji jam nieko blogo nenori, tik kad jis (V. Š.) gydytųsi. Toliau matyti, kaip lauke V. Š. pareigūnams nurodo, kad sesuo iš jo indo išmetė maistą, o jis tada sudaužė lėkštę; jis yra labai jautrus, jį artimieji įžeidinėja, patyrė moralinį smurtą (b. l. 31-33).

14. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad specialistas Rimantas Laurinavičius, susipažinęs su nukentėjusiosios V. J. medicininiais dokumentais bei nurodytomis ikiteisminio tyrimo aplinkybėmis, padarė išvadą, kad V. J. padaryta apie 10 cm dydžio kraujosruva krūtinės ląstos nugarinio paviršiaus kairėje pusėje ir apie 2 cm paviršinis nubrozdinimas kairės išorinės kulkšnies srityje, paveikus kietais bukais daiktais, dviem trauminiais poveikiais, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nubrozdinimas kulkšnies srityje galėjo būti padarytas atsitrenkiant koja į buką daiktą ar paviršių (b. l. 59-60).

15. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad specialistas Rimantas Laurinavičius, susipažinęs su kaltinamojo V. Š. medicininiais dokumentais bei nurodytomis ikiteisminio tyrimo aplinkybėmis, padarė išvadą, kad V. Š. padarytas kaklo paviršinis nubrozdinimas (nagų žymės), paveikus kietu buku daiktu, galimai nurodyto įvykio metu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaklas ir veidas yra skirtingos kūno sritys, todėl, suduodant smūgius per veidą, negalima sužaloti kaklo (b. l. 121-122).

16. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

17. Byloje surinktų ir teisiamajame ištirtų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad V. Š. kaltinamajame akte nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, žodinio konflikto metu, delnu vieną kartą sudavė per galvą savo sesei V. J., ją stūmė ir, pastarajai pargriuvus ant grindų, iš už nugaros ranka apkabino ties kaklu ir spausdamas ją smaugė, po ko, P. Š. atitraukus kaltinamąjį V. Š. nuo V. J., nukentėjusiajai atsistojus, jis V. J. vieną kartą delnu sudavė per nugarą ir vieną kartą įspyrė į sėdmenis, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas jai 10 cm dydžio kraujosruvą krūtinės ląstos nugarinio paviršiaus kairėje pusėje ir apie 2 cm paviršinį nubrozdinimą kairės išorinės kulkšnies srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

18. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino iš dalies, nurodydamas, kad įvykio metu tarp jo ir sesers kilo konfliktas, kurio metu sesuo jam du kartus sudavė delnu per žandą, po ko jis sudavė V. J. smūgį į veidą arba per galvą. Kaltinamasis nurodė, kad tiksliai nepamena, į kurią vietą sudavė, bet galėjo suduoti ir į veidą, ir per galvą. V. Š. taip pat parodė, kad po to jis besistumdant parvertė seserį (pakišo jai koją, dėl ko V. J. nugriuvo) ir laikė ją apkabinęs, o kai mama jį atitraukė nuo sesers, jis sudavė V. J. delnu per kuprą, galėjo spirti jai į sėdmenis. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad gindamasis sučiupo seserį už rankų ir pasodino ją ant grindų, tada ją apkabino ir laikė ją apkabinęs iš už nugaros, gali būti, kad tokiu būdu ją smaugė, po to delnu sudavė nukentėjusiajai du kartus per nugarą.

19. Aptarti teisiamajame posėdyje duoti kaltinamojo parodymai dėl smurto prieš nukentėjusiąją mechanizmo esminėmis aplinkybėmis sutampa su V. J. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, kad konflikto metu pirmiausiai brolis jai sudavė per galvą, tada jis sudavė antrą smūgį ir ji griuvo, po ko V. Š. prispaudė ją prie grindų ir, ranka apglėbęs kaklą, ją smaugė, o kai motina atitraukė V. Š. nuo jos, jis trenkė jai į nugarą bei spyrė į sėdmenys – jo smūgiai buvo stiprūs, taip pat nuo V. Š. veiksmų jai ant nugaros bei kulkšnies atsirado kraujosruvos. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo pakankamai nuoseklūs – analogiškas aplinkybes V. J. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, pareiškime apie nusikalstamą veiką (kaip matyti iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, V. J. parodė, kad V. Š. ją pastūmė, dėl ko ji parkrito ir nusibrozdino kairės kojos čiurną; po ko, jai sėdint ant grindų, jis, priėjęs iš nugaros, ranka apkabino jos kaklą ir smaugė, po to du kartus kumščiu sudavė į kairį šoną – dėl tokių brolio veiksmų juto fizinį skausmą) bei į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams (kaip matyti iš policijos pareigūno J. Armacko tarnybinio pranešimo bei vaizdo įrašo, fiksuoto policijos pareigūnų kūno kamera, V. J. pareigūnams nurodė, kad brolis prieš ją vartojo fizinį smurtą, vienu metu nuo ko veiksmų jai net temo akyse).

20. Kaltinamojo bei nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina ir tiesioginės įvykio liudytojos P. Š. parodymai. Teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad, atėjusi į virtuvę, matė, kaip sūnus V. Š. ir dukra V. J. konfliktuoja, dėl to pasakė dukrai eiti į savo kambarį, o kai ji ėjo, sūnus spyrė V. J. į nugarą, sėdmenis, po to jis čiupo už chalato ir parklupdė V. J. bei ją smaugė. Pažymėtina, kad šie liudytojos parodymai iš dalies skiriasi nuo teisiamojo posėdžio metu pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kad V. Š. virtuvėje pasivijo V. J. ir, suėmęs jai už džemperio kapišono, parvertė ant žemės ir suėmė ją už kaklo bei kumščiu jai du kartus smūgiavo į šoną, o kai ji (liudytoja) atitraukė V. Š. ir nuo V. J., jis nukentėjusiajai vieną kartą spyrė į sėdmenis. Teisiamojo posėdžio P. Š. nurodė, kad jai buvo daug narkozių, todėl nepamena, kada teisingai pasakojo įvykio aplinkybes, tačiau ji patvirtino, kad V. Š. tikrai spyrė V. J., sudavė jai smūgį į šoną bei buvo ją apkabinęs ir smaugė. Taigi, nors liudytojos P. Š. parodymuose egzistuoja tam tikri neatitikimai dėl kaltinamojo panaudoto smurto prieš V. J. sekos, tačiau teismas, priimdamas V. Š. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, neturi pagrindo nesivadovauti P. Š. parodymais, kadangi šie parodymai dėl smurto pobūdžio, t. y. kad V. Š. parvertė nukentėjusiąją ant žemės, po ko apkabinęs smaugė V. J., jai spyrė į sėdmenis bei smūgiavo į šoną, viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs, šiuos parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – paties kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, policijos pareigūno J. Armacko tarnybiniame pranešime bei policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybes. Tuo tarpu aptarti tam tikri neatitikimai šiuo atveju nelaikytini esminiu pagrindu pripažinti liudytojos parodymus nepatikimais, juo labiau kad pati liudytoja teismo posėdyje paaiškino, kad jos atmintis yra susilpnėjusi.

21. Specialisto R. Laurinavičiaus paaiškinimai patvirtina, jog pirmiau aptartais veiksmais (stūmimu, dėl ko nuketėjusioji atsitrenkė į krosnį, bei smūgiu delnu per nugarą) V. Š. padarė nukentėjusiajai V. J. 10 cm dydžio kraujosruvą krūtinės ląstos nugarinio paviršiaus kairėje pusėje ir apie 2 cm paviršinį nubrozdinimą kairės išorinės kulkšnies srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, kas reiškia, kad dėl kaltinamojo veiksmų kilo BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai – nežymus V. J. sveikatos sutrikdymas. Specialisto paaiškinimai, jog šie sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, dviem trauminiais poveikiais, galimai aptariamojo įvykio metu, dar kartą patvirtina byloje nustatytą aplinkybę, jog kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją stumdamas ją, dėl ko ji nugriuvo ant grindų ir griūdama susižalojo koją atsitrenkdama į krosnį, bei suduodamas smūgį per nugarą.

22. Šioje vietoje pažymėtina, jog kaltinime V. Š. inkriminuota, kad smūgį į nugaros sritį jis nukentėjusiajai sudavė delnu. Nukentėjusioji ir liudytoja P. Š. nurodė, kad šį smūgį kaltinamasis sudavė kumščiu, tuo tarpu pats kaltinimasis viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad sudavė seseriai šį smūgį delnu – tam, teismo vertinimu, neprieštarauja specialisto paaiškinimai, todėl, esant šiems neaiškumams, teismas juos aiškina remdamasis kaltinamojo parodymais ir konstatuoja, kad smūgis buvo suduotas delnu, t. y. kaip nurodyta kaltinime.

23. Taip pat iš nukentėjusiosios V. J. parodymų matyti, kad dėl smurtinių V. Š. veiksmų, atliktų jos atžvilgiu, ji juto fizinį skausmą, kadangi smūgiai buvo stiprūs, kas reiškia, kad dėl kaltinamojo veiksmų prieš nukentėjusiąją kilo BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai – nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas. Šią išvadą patvirtina ir P. Š. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, kad po įvykio dukra dar ilgai skundėsi kaklo skausmu, negalėjo pasukti galvos, leido jai vaistus.

24. Atsižvelgiant į byloje nustatytas įvykio aplinkybes, V. Š. pavartoto smurto pobūdį, nukentėjusiosios parodymų turinį, taip pat į specialisto R. Laurinavičiaus paaiškinimus, daroma išvada, kad kaltinamasis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad dėl šios veikos gali atsirasti padariniai, t. y. nežymus V. J. sveikatos sutrikdymas bei fizinio skausmo jai sukėlimas, bei jų norėjo, todėl konstatuojama, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

25. Paminėtina, jog nors kaltinamasis nurodė, kad, atlikdamas jam inkriminuotus veiksmus, gynėsi nuo nukentėjusiosios, kadangi ji delnu sudavė jam du kartus per veidą, tačiau teismas tokią kaltinamojo versiją atmeta kaip prieštaraujančią byloje surinktų įrodymų visumai. Pati nukentėjusioji V. J. viso baudžiamojo proceso metu tvirtino, kad broliui smūgių nesudavė. Liudytoja P. Š. taip nurodė nemačiusi, kad V. J. būtų sudavusi smūgius V. Š. ar kitaip prieš jį smurtavusi. Nors ikiteisminio tyrimo metu V. Š. pateikė gydytojo įrašą, iš kurio matyti, jog 2023 m. lapkričio 16 d. jam nustatytas kaklo paviršinis nubrozdinimas (b. l. 119), tačiau šiame dokumente nurodyta informacija, atsižvelgiant į nustatyto sužalojimo lokalizaciją, nepatvirtina kaltinamojo versijos, jog sesuo jam du kartu sudavė delnu per veidą. Kaip matyti iš specialisto R. Laurinavičiaus paaiškinimų, kaklas ir veidas yra skirtingos kūno sritys, todėl, suduodant smūgius per veidą, negalima sužaloti kaklo. Kaip matyti iš bylos duomenų, minėtas sužalojimas V. Š. kakle galėjo atsirasti tuomet, kai liudytoja P. Š. jį atitraukė nuo V. J.. Atmetant kaltinamojo versiją, pažymėtina ir tai, kad paties kaltinamojo V. Š. parodymai dėl to, kad V. J. įvykio metu prieš jį naudojo fizinį smurtą, yra prieštaringi, t. y. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad sesuo abiejų rankų delnais sudavė jam 2-3 kartus per skruostus, tuo pat metu apdraskydama nagais kaklą, o teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad sesuo delnu du kartus trenkė jam per veidą. Taigi, byloje nėra jokių patikimų kaltinamojo V. Š. iškeltą versiją patvirtinančių įrodymų, todėl ši versija atmetama, kartu nurodant, kad nėra jokio pagrindo vertinti, jog V. Š. veikė būtinosios ginties sąlygomis ar kad jo veikai įtakos turėjo provokuojantis ar kitokiu aspektu netinkamas pačios nukentėjusiosios elgesys.

26. Taigi, esant visoms pirmiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad V. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

27. Pažymėtina, kad teismas atlieka nežymų lingvistinės kaltinimo konstrukcijos pakeitimą, nurodant, kad dėl V. Š. veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (minėta aplinkybė dėl fizinio skausmo sukėlimo buvo nurodyta kaltinimo pradžioje).

28. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi BK VIII skyriuje numatytais bausmės skyrimo pagrindais.

29. V. Š. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

30. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė bus pripažįstama tuo atveju, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, turi būti nustatyti du šios aplinkybę lengvinančios aplinkybės aspektai: pirma, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; antra, kaltininko nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

31. Teismas, įvertinęs kaltinamojo viso proceso metu duotus parodymus, daro išvadą, jog nors kaltinamasis pripažino atlikęs kaltinime jam inkriminuotus veiksmus, tačiau savaip aiškino įvykio aplinkybes, teigė, kad buvo išprovokuotas sesers, tokiu būdu siekdamas sumenkinti savo nusikalstamus veiksmus. Be to, įvertinus V. Š. parodymų turinį, negalima konstatuoti, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl savo smurtinių nusikalstamų veiksmų, kadangi, kaip jau minėta, jis savo elgesį teisina tuo, jog buvo išprovokuotas, be to, jis, kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, neatsiprašė V. J., neatliko jokių nuoširdų gailėjimąsi išreiškiančių veiksmų, neatlygino nė dalies padarytos žalos ir pan., todėl laikytina, kad jo atžvilgiu nėra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

32. Taip pat teismas nenustatė pagrindo pripažinti, jog V. Š. atžvilgiu egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys), BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte (veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai) numatytos ar kitos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nors, kaip jau minėta, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, kilus žodiniam konfliktui, sesuo jam du kartus ranka sudavė per veidą, dėl ko jis gynėsi, tačiau byloje, be paties V. Š. paaiškinimų, nėra jokių šią versiją patvirtinančių įrodymų – apie tai detaliai pasisakyta šio nuosprendžio 25 punkte.

33. V. Š. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad praeityje kaltinamasis neteistas (b. l. 135), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, pažeidimus (b. l. 136-137), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 139), turi darbinės patirties (b. l. 140-141), yra vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, baigęs nuolatinę privalomąją karo tarnybą (b. l. 187).

34. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo pavartoto smurto pobūdį, tai, kad nusikalstama veika netruko ilgą laiko tarpą.

35. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės paskirtis (nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą) nagrinėjamu atveju bus pasiekta skiriant kaltinamajam vieną iš švelnesnių BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą.

36. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo atžvilgiu nėra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat į V. Š. pavartoto smurto pobūdį, kilusius padarinius, kitas pirmiau nurodytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, pačios nukentėjusiosios požiūrį – teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad norėtų tik to, jog brolis dėl savo elgesio konsultuotųsi su specialistais.

37. Įvertinus V. Š. asmenybę, tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, taip pat jo įvykdyto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam intensyvi priežiūra neskiriama. Vietoje jos asmeniui skiriami įpareigojimai bei draudimai (dalyvauti elgesio pataisos programoje; atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje), kurie, teismo vertinimu, kaltinamajam efektyviausiai užkirs kelią vykdyti naujas nusikalstamas veikas bei prisidės prie teigiamos jo elgesio korekcijos.

38. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kalto asmens priteisti 75,81 Eur dydžio žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiosios gydymo, bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 65-66).

39. Byloje nustatyta, kad žala nukentėjusiosios sveikatai padaryta nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, dėl ko Vilniaus teritorinė ligonių kasa patyrė išlaidas, atlygindama žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiosios gydymo. Ieškinys pagrįstas tinkamais rašytiniais įrodymais (b. l. 67), kurių kaltinamasis neginčijo. Teismas taip pat nenustatė pagrindo abejoti pateiktais dokumentais, pagrindžiančiais prašomą priteisti sumą iš kaltinamojo. Ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas, civilinio ieškovo naudai priteisiant iš kaltinamojo 75,81 Eur bei procesines palūkanas.

40. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

41. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, likimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

42. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024 m. balandžio 25 d. patikslintą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad kaltinamajam teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 150 Eur.

43. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

44. Nagrinėjamu atveju gynėjas kaltinamajam paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu – teisiamojo posėdžio metu nustačius, kad byloje kaltinamajam būtina kvalifikuota advokato teisinė pagalba. Teismas, be kita ko, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (asmuo yra bedarbis, augina du nepilnamečius vaikus), taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, nusprendžia antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteisti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant V. Š. visą bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; atlyginti nusikalstama veika Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą ar jos dalį.

Tenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš V. Š. 75,81 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 81 ct) išlaidų, patirtų už nukentėjusiajai V. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Ši suma turi būti pervesta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“.

V. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, voką su kompaktiniu disku palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. Š..

Išaiškinti V. Š., kad nuosprendis, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje dienos. Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo atvykti į Lietuvos probacijos tarnybą per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Lietuvos probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose.