- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-16
- Bylos Nr.
- A2-2399-260/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-04447-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- L. L.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos
- Atsakovas
- L. L., R. L.
- Trečiasis asmuo
- V. J. L., A. Ž., J. A. K., M. S., R. K., A. K., V. J., akcinė bendrovė „Linas“
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-16104-944/2014 pagal pareiškėjos L. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos, kurios teisių ir pareigų perėmėjas yra Lietuvos bankas, ieškinį atsakovams L. L., R. L., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Nordic investicija“, E. L. ir P. J. dėl privalomo pasiūlymo supirkti akcijas pateikimo, tretieji asmenys V. J. L., A. Ž., J. A. K., M. S., R. K., A. K., V. J., akcinė bendrovė „Linas“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu (b.l. 132–141, t. V), kuriame prašo atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-00501-528/2010 pagal ieškovo Lietuvos banko ieškinį viešajam interesui ginti atsakovams L. L., R. L., E. L., P. J., bankrutavusiai UAB „Nordic investicija“, tretieji asmenys AB „Linas“, V. J. L., A. Ž., J. A. K., M. S., R. K., A. K., ir V. J., ir pakeisti 2010 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-00501-528/2010 dalį, kuria atsakovė L. L. buvo įpareigota per 30 dienų pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti AB „Linas“, juridinio asmens kodas 147689083, akcijas už teisės aktų reikalaujama tvarka nustatytą teisingą 0,78 Lt kainą už vieną paprastąją vardinę AB „Linas“ akciją, atmetant ieškovo Lietuvos banko ieškinį atsakovės L. L. atžvilgiu.
Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo teisme metu. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi pakeistas 2010 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas pažeidžia pareiškėjos teises, kadangi priverstinis pareigos pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusias AB „Linas“ akcijas vykdymas pareiškėjos atžvilgiu yra aiškiai neteisingas, o be to, jis nėra nei faktiškai, nei teisiškai įmanomas įvykdyti. Teismo sprendimo įvykdymui iš viso reikėtų 18 750 412 Lt, tačiau pareiškėja tiek lėšų neturi ir nėra galima tikėtis, kad pareiškėja įgis tiek lėšų ateityje. Atsižvelgiant į pareiškėjos turimą turtą, jos gaunamas pajamas, amžių, jokia kredito įstaiga ar asmenys nesutiks suteikti pareiškėjai garantijos, todėl pareiškėja neturi galimybių įvykdyti teismo sprendimą. Aplinkybės, susijusios su pareiškėjos turtine padėtimi, buvo tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek yra išlikusios nepakitusios ir šiuo metu. Kadangi pareiškėja ir atsakovas R. L. teismo sprendimu buvo solidariai įpareigoti pateikti pasiūlymą supirkti akcijas, pareiškėja turėjo pagrindo tikėtis, kad net jai neturint pakankamai turto įvykdyti teismo sprendimą, prievolę pateikti pasiūlymą tinkamai įvykdys solidarusis skolininkas. Tačiau Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartyje konstatavo, kad R. L. iki jo individualios įmonės restruktūrizavimo proceso pabaigos pateisinamai negali vykdyti ir nevykdys įsipareigojimo pateikti privalomą pasiūlymą supirkti AB „Linas“ akcijas, dėl ko teismo sprendimo įvykdymo našta iš esmės faktiškai buvo perkelta tik pareiškėjai. Nurodytos aplinkybės tapo žinomos tik išnagrinėjus bylą, priėmus minėtą teismo nutartį ir ieškovui pareiškus, kad jis, nepaisant pareiškėjos turtinės padėties, neketina atsisakyti priverstinio išieškojimo. Aplinkybė, kad pareiškėja neturi galimybės įvykdyti įpareigojimą pateikti oficialų pasiūlymą supirkti AB „Linas“ akcijas turi esminę reikšmę, kadangi, jei ši aplinkybė būtų žinoma bylos nagrinėjimo teisme metu, teismas būtų atsisakęs taikyti ginčo pareigą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi (b.l. 71–74, t. VI) atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos ieškinį viešajam interesui ginti reikalaujant atsakovus L. L., R. L., BUAB „Nordic investicija“, E. L., P. J. pateikti privalomą pasiūlymą supirkti akcijas, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims V. J. L., A. Ž., J. A. K., M. S., R. K., A. K., V. J., AB „Linas“. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą, ieškinį tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovus L. L. ir R. L. per 30 dienų pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti AB „Linas“ akcijas už teisės aktų reikalaujama tvarka nustatytą teisingą 0,78 Lt kainą už vieną paprastąją vardinę AB „Linas“ akciją; sprendimą, kuriuo ieškinys kitų atsakovų atžvilgiu atmestas, paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog, pareiškėjos nuomone, priimtas procesinis sprendimas jai yra nepalankaus, nesudaro pagrindo laikyti tokio teismo procesinio sprendimo neatitinkančio teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismas, vertindamas, kad pareiškėja su teismo sprendimu nesutinka iš esmės tik dėl jo įvykdymo galimybės, išaiškino, kad vykdymo procese kylantys klausimai, susiję su teismo išduotų vykdomųjų raštų vykdymu, yra nagrinėjami ir sprendžiami vykdymo procese, ir tokio pobūdžio klausimai nėra nagrinėjami pasitelkus proceso atnaujinimo instituto normas. Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, susijusias su jos turtine padėtimi ir negalėjimu dėl to įvykdyti teismo sprendimo, nurodė, kad jos neatitinka ne tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, bet ir reikalavimų naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, nurodytų teismų praktikoje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pateiktame prašyme nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai (atsakovei) nebuvo įmanoma sužinoti, kad ji yra nedirbanti, pensinio amžiaus, kad jos pajamas sudaro valstybės mokama senatvės pensija, jos turtas nedidelės vertės sodo namelis ir du butai Kaune, ir pan., taip pat kaip pareiškėja šias aplinkybes sužinojo. Teismas konstatavo, kad šios aplinkybės negalėjo būti nežinomos pareiškėjai, todėl laikė jas neatitinkančiomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto požymio. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 27 d. nutartyje pareiškėjos motyvus dėl sunkios turtinės padėties atmetė kaip nepagrįstus, o vien ta aplinkybė, kad pareiškėja nesigynė nuo ieškinio reikalavimo savo turtine padėtimi ir nepateikė teismui tai patvirtinančių duomenų, ir šiuo metu iš naujo nori pradėti bylinėjimąsi, nesudaro pagrindo dėl tokio pareiškėjos elgesio atnaujinti bylos nagrinėjimą. Teismas nurodė, kad jau ieškinio pateikimo teismui metu buvo aišku, kokio dydžio finansinės pretenzijos yra reiškiamos atsakovams, todėl tai, kad atsakovė nesitikėjo, jog ieškinys bus patenkintas, nesudaro pagrindo teigti, kad tik po teismo procesinio sprendimo ji sužinojo, kokio dydžio finansinių išteklių jai reikia įvykdyti ieškovo reikalavimą. Teismas pareiškėjos aplinkybes, jog ji tikėjosi, kas teismo sprendimą įvykdys R. L., laikė nepagrįstomis, kadangi Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 27 d. nutartyje nenustatė, kad pareiškėjos pareiga pateikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti AB „Linas“ būtų subsidiari, t. y. priklausoma nuo R. L. veiksmų, t. y. galėjimo įvykdyti teismo įpareigojimą. Teismas pažymėjo, kad R. L. individualiai įmonei restruktūrizavimo byla iškelta 2012 m. vasario 15 d., t. y. anksčiau nei Kauno apygardos teismo priimta nutartis, todėl teismas sprendė, kad šias aplinkybes pareiškėja galėjo prašyti teismo įvertinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teismas nepagrįstais laikė atsakovės argumentus, kad ji aplinkybes dėl savo turtinės padėties sužinojo tik 2014 m. kovo 18 d., kai kreipėsi į ieškovą Lietuvos banką su prašymu dėl konsultacijos, kadangi teismas sprendė, jog pareiškėjos turtinė padėtis jai turėjo būti žinoma tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarties priėmimo metu, o be to, aplinkybes dėl turtinės padėties pareiškėja jau buvo nurodžiusi 2013 m. spalio 4 d., kai kreipėsi į teismą dėl teismo nutarties išaiškinimo. Teismas sprendė, kad pareiškėja yra praleidusi trijų mėnesių terminą ir nėra objektyvių priežasčių jam atnaujinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį motyvai
Pareiškėja atskiruoju skundu (b.l. 99–103, t. VI) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir klausimą dėl proceso atnaujinimo išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-00501-528/2010 ir pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-00501-528/2010 dalį, kuria atsakovė L. L. įpareigota per 30 dienų pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti AB „Linas“, juridinio asmens kodas 147689083, akcijas už teisės aktų reikalaujama tvarka nustatytą teisingą 0,78 Lt kainą už vieną paprastąją vardinę AB „Linas“ akciją, atmetant ieškovo ieškinį atsakovės atžvilgiu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė vien aplinkybe, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis pareiškėjai yra nepalanki, kadangi pareiškėja prašymą atnaujinti procesą pateikė dėl to, kad teismo sprendimo įvykdymas buvo ir yra neįmanomas pareiškėjai tiek teisiškai, tiek faktiškai. Teismas teismo sprendimo privalomumo principu rėmėsi formaliai, nevertindamas aplinkybės, ar pareiškėja turėjo ir turi realią galimybę įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, todėl nenustatė, kad pareiškėja prašymą grindė tuo, kad priverstinis teismo sprendimo vykdymas pažeidžia teisingumo principą bei pareiškėjos teises ir teisėtus interesu.Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės yra susiję ne su proceso atnaujinimo institutu, bet su vykdymo procese keliamais klausimais dėl vykdomųjų raštų vykdymo. Pareiškėja prašyme nurodytomis aplinkybėmis grįsdama teismo sprendimo įvykdymo neįmanomumą kėlė ne vykdymo procese atliekamų veiksmų klausimą, bet klausimą dėl teismo sprendimo, kaip pagrindo vykdymo procesui, teisinio ydingumo, o būtent, kad neįvertinus bylos nagrinėjimo metu buvusių, bet vėliau paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, buvo priimtas teismo sprendimas, kurio neįmanoma įvykdyti.Teismo išvada, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl jos turtinės padėties jai negalėjo būti nežinomos bylos nagrinėjimo teisme metu, yra nepagrįsta, kadangi teismas neįvertino aplinkybių, kad pareiškėja faktinį negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą siejo su teismo sprendime numatytos prievolės solidarumo faktiniu praradimu, apie ką pareiškėjai tapo žinoma tik įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarčiai. Pareiškėja bylos nagrinėjimo teisme metu pagrįstai galėjo tikėtis, kad teismo sprendimas bus vykdomas solidariai kartu su atsakovu R. L., kurio turtinė padėtis buvo palankesnė supirkti AB „Linas“ akcijas nei kad pareiškėjos, todėl pareiškėja neturėjo žinoti ir ji neturėjo vertinti tik savo vienos mokumo privalomo oficialaus siūlymo supirkti akcijas atžvilgiu. Tuo tarpu Vilniaus miesto 1-am apylinkės teismui priėmus nutartį, kuria buvo išaiškinta, kad solidarus skolininkas R. L. turi teisę pateisinamai nevykdyti teismo nutartyje numatyto įpareigojimo, taip pat 2014 m. balandžio 2 d. gavus ieškovo atsakymą, kad net ir esant tokioms aplinkybėms, jis neketina atsisakyti priverstinio išieškojimo, pareiškėjai tapo žinoma, kad ji dėl savo turtinės padėties negalės įvykdyti teismo sprendimo.Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja yra praleidusi CPK 368 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą, kadangi pareiškėjos turtinė padėtis jai turėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo teisme metu ir pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, kada pareiškėjai tapo žinoma apie jos turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą sieja su aplinkybe, jog atleidus solidarųjį skolininką nuo teismo sprendimo vykdymo ji dėl turtinės padėties negali įvykdyti teismo sprendimo, ši aplinkybė pareiškėjai negalėjo būti žinoma nagrinėjant bylą teisme, o tapo žinoma tik tuomet, kai Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartyje išaiškino, kad solidarus skolininkas R. L. turi teisę pateisinamai nevykdyti teismo nutartyje numatyto įpareigojimo, ir 2014 m. balandžio 2 d. pareiškėjai gavus ieškovo atsakymą, kad jis neketina atsisakyti ar sumažinti savo reikalavimų.Teismas nevertino, ar teismo procesiniame sprendime nebuvo padaryta esminė klaida, dėl ko galėjo būti pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai. Nors pareiškėja buvo nurodžiusi, kad byloje nebuvo jokių įrodymų, kuriais remiantis teismas galėjo konstatuoti aplinkybę, kad pareiškėja turi pakankamai turto pateikti oficialų siūlymą, kas turėjo esminės reikšmės priimamo sprendimo įmanomumui įvykdyti, teismas šių aplinkybių nevertino, todėl nenustatinėjo, ar teismas buvo padaręs esminę klaidą, kuri turėjo būti ištaisyta atnaujinus civilinį procesą.
Atsiliepimas
Lietuvos bankas atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 115–117, t. VI) prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti galioti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad priverstinio teismo sprendimų vykdymo proceso atnaujinimo instituto normos nereguliuoja, o pareiškėjos prašymas vertintinas tik kaip pareiškėjos ir su ja susijusių asmenų siekis nepagrįstai tęsti įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą. Teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės jai buvo žinomos jau bylos nagrinėjimo metu, o jokių naujų, esminę reikšmę bylai nagrinėti galėjusių turtėti aplinkybių, pareiškėja nenurodė. Pareiškėja nepagrįstai restruktūrizavimo bylos R. L. individualiai įmonei iškėlimo faktą laiko turinčia esminę reikšmę, kad byla būtų teisingai išnagrinėta, t. y. atleidžiančia R. L. nuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos solidarios pareigos įgyvendinti privalomą oficialų pasiūlymą. 2012 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutarties dalykas apsiriboja tik Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarties vykdymo klausimais ir nekeičia (nepanaikina) šios nutarties pagrindu pareiškėjai ir R. L. kylančios solidarios pareigos supirkti AB „Linas“ akcijas. Be to, aplinkybė, kad R. L. individualiajai įmonei restruktūrizavimo byla buvo iškelta anksčiau nei priimta 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, todėl ši aplinkybė galėjo būti įvertinta skundžiant procesinį sprendimą apeliacine tvarka, todėl pagrindo atnaujinti procesą nesudaro. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės jai negalėjo būti nežinomos bylą nagrinėjant teisme. Civilinėje byloje, priėmus Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, buvo pasinaudota visomis procesinėmis priemonėmis, kuriomis sprendimas tikrinamas instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka. Pareiškėja buvo bylos šalis, kas jai suteikė visas galimybes ginti savo teises ir interesus visais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais.
Trečiasis asmuo V. J. L. atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 112–114, t. VI) prašė atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėja atskirajame skunde nėra nurodžiusi jokių naujų aplinkybių, duomenų, faktų ir t. t., kurie nebuvo žinomi priimant procesinius sprendimus byloje. Pareiškėja nepaneigė fakto, nurodyto Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartyje, kad ji valdo 68 mln. litų vertės turtą. Pareiškėjai neginčijant šios aplinkybės, laikytina, kad pareiškėja turi galimybę įvykdyti teismo skirtą prievolę.
Trečiasis asmuo AB „Linas“ atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 123–125, t. VI) prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodė, kad atnaujinus procesą būtų sudarytos galimybės visapusiškai įvertinti pareiškėjos nurodomas faktines ginčo aplinkybes ir teisingai bei galutinai išspręsti įsisenėjusį ginčą tarp buvusių ir esamų bendrovės akcininkų.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Šioje byloje keliamas civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimo pagrindus ir tvarką, taikymo klausimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, kuria pagal atsakovės L. L. prašymą atsisakyta atnaujinti procesą byloje, nėra teisėta ir pagrįsta. Taip apeliacinės instancijos teismas vertina atsižvelgdamas į tokias aplinkybes.
Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).
Nagrinėjamu atveju apeliantė prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti jai žinomos bylos nagrinėjimo metu. Vadovaujantis CPK 370 straipsnio 3 dalimi, prašymas dėl proceso atnaujinimo patenkinamas tik teismui nustačius aplinkybių, jog prašymas pateiktas nepraleidus CPK 368 straipsnio nustatyto termino ir egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, visumą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad CPK366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, tačiau šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).
Atsakovė L. L. prašymą atnaujinti procesą grindė tuo, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi pakeistas 2010 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas pažeidžia jos teises, kadangi priverstinis pareigos pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusias AB „Linas“ akcijas vykdymas jos atžvilgiu yra aiškiai neteisingas, o be to, nei faktiškai, nei teisiškai neįmanomas įvykdyti. Reikšmingos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos turtine padėtimi, buvo tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek yra išlikusios nepakitusios ir šiuo metu. Pareiškėja ir atsakovas R. L. teismo sprendimu buvo solidariai įpareigoti pateikti pasiūlymą supirkti akcijas, todėl pareiškėja turėjo pagrindą tikėtis, kad net jei ji ir neturės pakankamai lėšų įvykdyti teismo sprendimą, prievolę pateikti pasiūlymą tinkamai įvykdys solidarusis skolininkas. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi konstatavo, kad R. L. iki jo individualios įmonės restruktūrizavimo proceso pabaigos pateisinamai negali vykdyti ir nevykdys įsipareigojimo pateikti privalomą pasiūlymą supirkti AB „Linas“ akcijas, dėl to teismo sprendimo įvykdymo našta iš esmės faktiškai buvo perkelta tik pareiškėjai. Šios nurodytos aplinkybės tapo žinomos tik išnagrinėjus bylą, priėmus minėtą Vilniaus 1-mojo apylinkės teismo nutartį ir ieškovui pareiškus, kad jis, nepaisant pareiškėjos turtinės padėties, neketina atsisakyti priverstinio išieškojimo. Aplinkybė, kad pareiškėja neturi galimybės įvykdyti įpareigojimą pateikti oficialų pasiūlymą supirkti AB „Linas“ akcijas turi esminę reikšmę, kadangi, jei ši aplinkybė būtų žinoma bylos nagrinėjimo teisme metu, teismas būtų atsisakęs taikyti ginčo pareigą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su jos turtine padėtimi ir negalėjimu dėl to įvykdyti teismo sprendimo neatitinka ne tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, bet ir reikalavimų naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, jos pareiškime iš esmės keliami klausimai dėl vykdymo proceso.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pareiškėja atskirajame skunde pagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstąją nutartį, teismo sprendimo privalomumo principu rėmėsi formaliai, neįvertindamas aplinkybės, ar pareiškėja turėjo ir turi realią galimybę įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Pareiškėja prašymą grindė tuo, kad priverstinis teismo sprendimo vykdymas pažeidžia teisingumo principą bei jos teises ir teisėtus interesus, teismo sprendimo įvykdymo neįmanomumo klausimą kėlė ne vykdymo procese, o dėl to, kad teisiškai ydingas pats teismo sprendimas, kuris privalo būti įvykdytas, tačiau kuris buvo priimtas neįvertinus bylos nagrinėjimo metu buvusių, o taip pat ir vėliau paaiškėjusių, esminių bylos aplinkybių, darančių sprendimą neįmanomu įvykdyti. Pareiškėja negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą sieja ir su aplinkybe, jog atleidus solidarųjį skolininką nuo teismo sprendimo vykdymo ji dėl turtinės padėties viena negali įvykdyti teismo sprendimo, ši aplinkybė pareiškėjai negalėjo būti žinoma nagrinėjant bylą teisme, o tapo žinoma tik tuomet, kai Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartyje išaiškino, kad solidarus skolininkas R. L. turi teisę pateisinamai nevykdyti teismo nutartyje numatyto įpareigojimo, ir 2014 m. balandžio 2 d. pareiškėjai gavus ieškovo atsakymą, kad jis neketina atsisakyti ar sumažinti savo reikalavimų. Būtent šių dviejų aplinkybių visuma ir leidžia vertinti, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, dėl kurių yra pagrindas atnaujinti procesą byloje ir iš naujo nagrinėjant bylą kruopščiai įvertinti, ar tikrai tik vienai pareiškėjai, jei taip, ar pagrįstai, tenka pareiga pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti AB „Linas“ akcijas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja pateikė praleidusi 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo dienos kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, klaidinga. Pareiškėja nurodo, jog jai paaiškėjo jos nurodytos aplinkybės tik tuomet, kai Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartyje išaiškino, kad solidarus skolininkas R. L. turi teisę pateisinamai nevykdyti teismo nutartyje numatyto įpareigojimo, ir 2014 m. balandžio 2 d. pareiškėja gavo iš ieškovo atsakymą, kad šis neketina atsisakyti ar sumažinti savo reikalavimų. Todėl 2014 06 27 jai pateikus teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, negalima vertinti, kad ji tai padarė praleidusi CPK 368 str. 1 d. nustatytą terminą prašymui pateikti.
Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas naikina Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir patenkina pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą byloje. Atnaujinus byloje procesą, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies antru punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti.
Atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-501-528/2010 (teisminio proceso Nr. 2-05-3-04447-2009-0) pagal ieškovės Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos, kurios teisių ir pareigų perėmėjas yra Lietuvos bankas, ieškinį atsakovams L. L., R. L., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Nordic investicija“, E. L. ir P. J. dėl privalomo pasiūlymo supirkti akcijas pateikimo, tretieji asmenys V. J. L., A. Ž., J. A. K., M. S., R. K., A. K., V. J., akcinė bendrovė „Linas“ procesą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui – Kauno apylinkės teismui.