- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-17
- Bylos Nr.
- 2-2319/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- Ž. M.
- Ieškovas
- "ELGAMA-ELEKTRONIKA"
- Trečiasis asmuo
- A. P.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Ž. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-4965-619/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ELGAMA - ELEKTRONIKA“ ieškinį nurodytam atsakovui dėl bendrovės vadovo padarytos žalos bendrovei atlyginimo (trečiasis asmuo – A. P.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „ELGAMA - ELEKTRONIKA“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Ž. M. 72 500 EUR žalos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas (1-7 b. l.). Nurodė, jog ieškovas su Bulgarijos įmone EURO OLIMPORT EOOD 2013-04-20 sudarė sutartį dėl konsultavimo paslaugų teikimo, kurios pagrindu Bulgarijos įmonė pateikė ieškovui 2013-04-26 sąskaitą 72 500 EUR sumos, o ieškovas 2013-05-02 atliko bankinį pavedimą Bulgarijos įmonei, nors nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovui suteiktas paslaugas. Ieškovo teigimu, atsakovas Ž. M., sutarties su Bulgarijos įmone sudarymo 2013-04-20 metu būdamas ieškovo vadovu, netinkamai vykdė savo pareigas, dėl ko ieškovo vardu sudaryta jo interesus pažeidžianti sutartis.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 72 500 EUR (250328 Lt) sumos atsakovo turtą. Nurodė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, o prašoma priteisti skola yra didelė. Ieškovo teigimu, atsakovas yra fizinis asmuo, todėl turi didesnes galimybes nei juridinis asmuo perleisti turtą, o gautas lėšas paslėpti, apsunkinti turtą įkeitimu ar kitokiais susitarimais; atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipoteka, o ieškinio reikalavimo suma gerokai viršija atsakovui priklausančio neįkeisto nekilnojamojo turto vertę; apie kitą atsakovo turtą ieškovas duomenų neturi. Todėl yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 18 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą – areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį 250 328 Lt sumos nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždrausdamas turtu disponuoti, tačiau palikdamas teisę turtą valdyti ir juo naudotis, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ar/ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu (59-60 b. l.).
Nurodė, kad ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė ir gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką; be to, atsakovo tikroji finansinė padėtis nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, o atsakovui nuosavybės teise priklausančiam turtui įregistruota hipoteka. Teismo teigimu, ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, nurodydamas aplinkybes bei pridėdamas įrodymus. Todėl yra pagrindo teigti, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, palankaus ieškovui sprendimo atveju jo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 145 str. 1 d. 3 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas Ž. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių; paskirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę sumos paskiriant atsakovui (93-97 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Ieškinio suma atsakovui nėra tokia didelė, jog keltų grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kadangi atsakovas turi turto, kurio vertė sudaro apie 2 318 772,70 Lt. Atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertė sudaro 542 100 Lt, o aplinkybė, jog atsakovui priklausantis butas su garažais yra įkeisti hipoteka, nereiškia, jog šio nekilnojamojo turto vertė negali būti vertinama kartu su kitu atsakovui nuosavybės teise priklausančiu turtu. Be to, atsakovui nuosavybės teise priklauso 170 vnt. paprastųjų UAB „ELGAMOS GRUPĖ“ akcijų, kurių vertė yra apie 1 700 000 Lt, 231 vnt. UAB „STABILITA“ akcijų (vertė apie 27 740 Lt), 14 432,70 Lt vertės AB Lietuvos energijos akcijų, 2007 m. gamybos automobilis AudiA4, kurio vertė pagal auto.plius.lt duomenis yra nuo 26000 Lt iki 43000 Lt;
2) Ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų; su ieškiniu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovo neteisėtus veiksmus, be to, klaidina teismą, teigdamas, jog neturi duomenų apie paslaugų pagal Sutartį suteikimo faktą;
3) Ieškovo valdymo organai pateiktu ieškiniu siekia ne realaus pažeistų teisių gynimo, o, piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis, nesąžiningai kerštauja UAB „ELGAMOS GRUPĖ“ akcininkams, tarp jų ir atsakovui, laikotarpiu nuo 2013-04-02 iki 2013-05-29 ėjusiam ieškovo generalinio direktoriaus pareigas, todėl ieškovo nesąžiningų tikslų užtikrinimui negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovui turėtų būti paskirta 20 000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę jos paskiriant atsakovui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apygardos teismo nutartį (125-129 b. l.). Nurodo, kad pareikšto ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, kadangi atsakovo pateikti įrodymai nepagrindžia atskirajame skunde nurodytų aplinkybių. Atsakovo turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas, jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsiskaitė su hipotekos kreditoriumi ar kad, atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi, liktų lėšų, kurios galėtų būti panaudotos kitų atsakovo kreditorių reikalavimams įvykdyti. Vienintelio atsakovo neįkeisto nekilnojamojo turto, esančio Vilniuje, Daubų g. 1, vidutinė rinkos vertė yra 72 000 Lt, o atsakovo nurodytos vertybinių popierių rinkos vertės, remiantis pasiūlymais pirkti akcijas, nėra tinkami įrodymai, pagrindžiantys realias vertybinių popierių rinkos kainas. Atsakovo nurodomo automobilio vertė, remiantis internetiniame skelbimų portale auto.plius.lt paskelbtuose pasiūlymuose nurodytomis analogiškomis automobilių kainomis, taip pat nėra pakankamas įrodymas, nustatant atsakovui priklausančio automobilio vertę. Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovo prašymu skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nurodydamas, jog aplinkybės, jog ieškovo dalyvių santykiai tapo konfliktiški ir vyko pasitikėjimą praradusių valdymo organų kaita, nepagrindžia ieškovo piktnaudžiavimo procesu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas, byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos, vadovaujantis šalių procesinio lygiateisiškumo ir kitais civilinio proceso teisės principais, be to, ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (CPK 17 str., 145 str. 2 d.).
Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo, tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti, nepritaikius prašomų priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-364/2012).
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo priimti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir nepažeidė įstatymo, areštuodamas atsakovo turtą ieškinio sumos ribose, nustatęs, kad nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas, o ginčo suma – 250 328 Lt yra didelė atsakovui, kad, nepritaikius ieškovo prašomo atsakovo turto arešto, galėtų pasunkėti arba pasidaryti visiškai negalimas įvykdymas teismo sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovui (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 p).
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kai didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ji nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y., ar jam yra didelė ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte bei įsipareigojimais kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009).
Atsakovas nei apygardos teisme, nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, pagal kuriuos būtų galima padaryti išvadą, jog atsakovo finansinė būklė tokia gera, kad ieškovo reikalavimo suma (250 328 Lt) jam nėra didelė. Nors atsakovas su atskiruoju skundu pateikė duomenis apie nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą, UAB „ELGAMOS GRUPĖ“ bei UAB „STABILITA“ turimas akcijas, Vyriausybės taupymo lakštų vertybinius popierius bei terminuotus indėlius, nurodydamas, jog jo turto vertė sudaro apie 2 318 772 Lt, tačiau jie nepaneigia teismo išvados, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Bylos duomenimis, dalis atsakovo nekilnojamojo turto (butas ir 2 garažo boksai, esantys (duomenys neskelbtini) yra įkeisti hipoteka prievolių pagal 2003-03-07 kreditavimo sutartį užtikrinimui, kurių (kredito) likutis (be palūkanų) 2013-08-08 sudarė 50 286,43 EUR (102-105 b. l.), nurodyto turto įkeitimas aukščiau nurodyto atsakovo įsipareigojimo užtikrinimui sudaro pagrindo teigti, jog tai apsunkina galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą (CK 4.170 str.; CPK 144 str. 1 d.).
Atsakovo su atskiruoju skundu pateikti duomenys apie jo turimas UAB „ELGAMOS GRUPĖ“ ir UAB „STABILITA“ akcijas taip pat nesudaro pagrindo patenkinti jo skundo. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie šių akcijų vertę, o apelianto pateikti akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių projektai, kuriuose siūloma pirkti akcijas už jose nurodytas kainas, nesudaro pagrindo nustatyti minėtų atsakovo akcijų vertę, kadangi nepateiktos kompetentingo verslo vertintojo ar auditoriaus atlikto akcijų įvertinimo išvados (CPK 178 str., 314 str.; Turto ir verslo vertinimo įstatymo 22 str.; 147-154 b. l., 159-161 b. l.). Beje, nurodytų sutarčių projektai sudaro pagrindo teigti apie atsakovo ketinimą perleisti šį turtą. Atsakovo geros finansinės būklės nepatvirtina ir jo turimas automobilis, kurio vertę atsakovas grindžia skelbimų portale patalpintais panašiais skelbimais apie parduodamus Audi A4 modelio automobilius, bei vertybiniai popieriai ar obligacijos (113 116 b. l., 119-120 b. l., 157-158 b. l., 175-176 b. l.). Juolab kad byloje nepateikta įrodymų apie šio turto realią vertę bei visus atsakovo įsipareigojimus (tarp jų - kredito įstaigoms).
Taigi atsakovas nepaneigė skundžiamos apygardos teismo nutarties išvadų bei motyvų (CPK 178 str., 314 str., 338 str.).
Minėta, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja bylos esmės, todėl nepasisakytina dėl apelianto argumentų, susijusių su ieškinio faktinėmis aplinkybėmis, kurie gali būti reikšmingi, nagrinėjant ginčo esmę (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178 str.).
Dėl pirmiau nurodytų motyvų, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pasikeitus aplinkybėms, atsakovas gali motyvuotai kreiptis į teismą su prašymu panaikinti ar pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pateikdamas įrodymus apie tokio prašymo faktinį pagrindą pagrindžiančias aplinkybes; taip pat laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos ir atsakovui sumokėjus ieškinio sumą į teismo depozitinę sąskaitą ar laiduojant už atsakovą. Be to, pagal CPK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys būtų atmestas, apeliantas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos apeliantas patyrė dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Netenkintinas ir apelianto prašymas paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 proc. jos paskiriant atsakovui (93-98 b. l.).
CPK 95 straipsnio nuostatomis, bauda dalyvaujančiam byloje asmeniui dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis gali būti paskirta, esant šioms sąlygoms: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-224/2005).
Nagrinėjamu atveju atsakovo argumentai dėl baudos skyrimo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nepagrindžia aplinkybės, jog ieškovas piktnaudžiauja ar elgiasi nesąžiningai, o tai, kad jis kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimų užtikrinimui, įgyvendindamas CPK 5 straipsnyje numatytą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas piktnaudžiavo įstatymo suteiktomis teisėmis (CPK 95 str., 302 str.; 334 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį.