Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Dariaus Kantaravičiaus, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo K. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam K. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. J. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2019 m. spalio 3 d., bausmės pabaiga – 2024 m. kovo 24 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. J. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Komisija ir Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis K. J. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, nuteistojo skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.

7. Įvertinus K. J. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos įstaigos rengiamuose užsiėmimuose ir renginiuose, pataisos įstaigoje dirba, galimo lygtinio paleidimo metu turės darbą (gauta R. Š. įmonės pažyma apie galimybę įdarbinti nuteistąjį), palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, iš dalies dengia priteistą civilinį ieškinį, tris kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama K. J. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas ir Komisija tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš Komisijos nutarimo ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų, tiek Komisijos, tiek ir apylinkės teismo vertinimu, K. J. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo.

8. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog nuteistasis ieško save pateisinančių aplinkybių (per didelis suvartotas alkoholio kiekis, kitų asmenų provokacijos), ne dėl visų nusikalstamų veikų prisiima atsakomybę, savęs vertinimas ne visuomet atitinka realią situaciją, nuteistajam trūksta savikritiškumo savo paties atžvilgiu. Nors nuteistasis skunde teigia, jog visiškas kaltės nepripažinimas negali būti vertinamas sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė privalo būti vertinama visų aplinkybių kontekste ir neturi būti sumenkinama. Vertinant nuteistojo elgesio ypatumus, stebima, kad nuteistajam būdingos tam tikros impulsyvumo apraiškos – veikimas reaguojant į aplinkos stimuliaciją, nepakankamas gilinimasis į tam tikrų sprendimų priėmimo procesą, dėl ko jis ne kartą yra pasielgęs spontaniškai bei sukėlęs neigiamas pasekmes ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Jis kartoja tas pačias klaidas, nes negeba pasimokyti iš ankstesnio patyrimo. Nuteistasis neturi pakankamų gebėjimų spręsti konfliktus tinkamais būdais, o siekdamas juos išspręsti, naudoja fizinį smurtą kitų asmenų atžvilgiu. Nors nuteistasis pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nėra pažeidęs, o skatintas 3 kartus, tačiau nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog K. J. nustatomi net 18 kriminogeninių veiksnių – statiniai – kriminalinė istorija (iš viso teistas 6 kartus), smurtinio elgesio istorija (vyrauja smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos), nusikalstamo seksualinio elgesio istorija (teistas už išžaginimą), nusikaltimų sunkėjimas, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas, dinaminiai – neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkos jų apmokėjimo galimybės, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų ir konflikto sprendimo būdų, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros/apribojimų pažeidimai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo K. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vidutinė, todėl nuteistasis likusios bausmės atlikimo metu savo kryptingu elgesiu turi galimybę ją sumažinti. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad K. J. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog K. J. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

9. Sutiktina, jog glaudūs santykiai su artimaisiais ir galimybė įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima ir darbu egzistavo ir nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai ir gyvenamosios vietos turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje K. J. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

10. Nors praeityje nusikaltimo, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad K. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieno sunkaus nusikaltimo padarymą, nors yra jauno amžiaus tačiau praeityje teistas 5 kartus už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, buvo skiriamos laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo bausmės, taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Taigi akivaizdu, kad vis tik K. J. negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, jam būdingas tų pačių klaidų kartojimas, neįvertinant ankstesnio patyrimo, o tai itin aktualu sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai vis sunkėjo, į jau aptartas aplinkybes, neabejotina, jog tokie nuteistojo veiksmai sietini su jau susiformavusiu nuteistojo polinkiu nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių.

11. Esant šioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistojo K. J. siekis pasitaisyti ir gyventi dorai, integruotis į visuomenę yra neabejotinai remtinas, tačiau, įvertinus aptartų aplinkybių visetą, taip pat tai, kad neatliktos bausmės dalis yra ženkli (2021 m. spalio 4 d. – 2 metai 5 mėnesiai ir 24 dienos), kad Komisijos narių sprendimas netaikyti K. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priimtas vienbalsiai, kad šiuo metu nuteistojo K. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir nėra išnaudotos visos galimybės mažinti nusikalstamo elgesio riziką, aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad K. J. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, padaręs reikiamas išvadas ir gebantis vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų. Šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Vien formalių kriterijų atitikimas negali būti pakankamu pagrindu lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, priešingu atveju būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp kurių – teisingumo principo įgyvendinimas, pasireiškiantis ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.

12. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos ir Kauno apylinkės teismo priimtais sprendimais nuteistajam K. J. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Komisijos 2021 m. spalio 4 d. nutarimas ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK ir BVK nuostatų nepažeidžiantys, todėl naikinti juos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.